Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- A. A., A. A., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus S. A., jo palikimą priėmusi faktiniais veiksmais, tačiau nežinodama įstatymų reikalavimų, nesikreipusi su pareiškimu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Pagal turimus duomenis, po sutuoktinio S. A. mirties, liko jam priklausęs turtas- žemės sklypo, kurio unik Nr. (duomenys neskelbtini) dalis , esanti (duomenys neskelbtini), VSDFV Panevėžio sk. neišmokėta II laipsnio valstybinė pensija 116 eur. ir jos sąskaitoje, kaip bendroji jungtinė nuosavybė , 2020-01-08 dalis buvusių piniginių lėšų iš 11228, 22 eur. , automobilis Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyto turto priklausomybę S. A. patvirtina pridedami dokumentai: 2021-08-10 NŽT sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,19 ha vandens telkinio, NTR išrašas dėl 2/5691 dalių priklausymo S. A. nuosavybės teise, VĮ „Regitra“ pažyma dėl automobilio, AB „Swedbank“ raštas dėl informacijos pateikimo, VSDF raštas dėl neišmokėtos pensijos. Mirus S. A., jo gyvenamojoje vietoje – namuose - liko ir kitas asmeninis jo turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio rakandai, rūbai ir kiti asmeniniai daiktai.

S. A. turtą siekianti paveldėti j- jo sutuoktinė A. A. , įstatymo pagrindu ( LR CK 5,13 str. ), jų sūnūs į likusį tėvo palikimą nepretenduoja.

Paaiškina, kad visą laiką su S. A. gyveno (duomenys neskelbtini), jiems anksčiau priklausiusioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji,kaip ir S. A. , čia gyveno dar esant gyvam vyrui ir pasilikusi gyventi ir po jo mirties, naudojosi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, žemės sklypu. 2020 m mirus sutuktiniui į notarų biurą dėl nežinojimo nesikreipusi, tačiau jo palikimą priėmusi faktiniais savo veiksmais. Nes būtent jai liko visi jam priklausę baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai, įrankiai ir kitas jo asmeninis turtas. Ji po sutuoktinio mirties pilnai disponavo ir likusiomis piniginėmis lėšomis, ir visą turtą valdžiusi kaip savo. Ji taip pat padengusi savo velionio vyro laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Žinojusi, kad paveldimas turtas priklausė S. A. , todėl faktiškai priėmusi jo palikimą ir turtą valdžiusi kaip savo.

Dėl palikimo priėmimo klausimų išsprendimo šiuo pareiškimu kreipiasi į teismą. 2022-11-04 gautas Varėnos r. 2-ojo notarų biuro raštas Nr. S-137 patvirtina, kad po S. A. mirties palikimo priėmimo faktas neregistruotas, tačiau yra gautas 2022-09-23 VMI prašymas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Gavus šią informaciją, notarės paprašiusi sustabdyti turto perėjimo valstybei liudijimo išdavimą. Iš minimo matyti, kad ji po vyro mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipusi.

Ji po sutuoktinio S. A. mirties galinti paveldėti jo turtą kaip įstatyminė įpėdinė ( CK 5.13 str. ). Tačiau mirus S. A. kol kas negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo jam priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą yra pasibaigęs (LR CK 5.50 str. 3 d.), todėl ir kreipiasi į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Kaip nurodyta po S. A. mirties jam priklausiusį turtą: žemės sklypo dalį, santaupas, automobilį ir kitą turtą - baldus, apyvokos reikmenis, kt. iškart pradėjusi valdyti kaip savo. Jų iš anksčiau turėtame name ( jį padovanoję sūnui ) ji nuolat gyvena, moka už turto išlaikymą būtinus mokesčius, prižiūri ir tvarkau visą likusį turtą.

LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad: Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-147-687/2016)

Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad ji-A. A., po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmusi, nes iškart pradėjusi jį valdyti, naudotis juo. Ji, palikėjo sutuoktinė, praleidusi terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, dėl ko iki šiol negalėjusi pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir turtą įregistruoti savo vardu. Todėl dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ji kreipiasi į teismą, kaip palikėjo įpėdinė pagal įstatymą , pradėjusi S. A. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Pateiktu santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėja ir mirusysis S. A. buvo santuokoje nuo (duomenys neskelbtini).

Pateiktu medicininiu mirties liudijimu Nr,20-1002575 patvirtinama, kad S. A. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-10-20 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Marcinkonių seniūnijos išduotų pažymų matyti, kad S. A. iki mirties deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o A. A. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų įrodymų matosi,kad po S. A. mirties liko jam priklausęs turtas- žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unik Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5691 dalys, pagal VSDFV Panevėžio sk. pranešimą neišmokėta II laipsnio valstybinė pensija 116 Eur , AB „Swedank“ rašto dėl informacijos ,kad pareiškėjos sąskaitoje kaip bendroji jungtinė nuosavybė 2020-01-08 dalis buvo likę piniginių lėšų 11 228, 22 Eur , automobilis Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš 2022-11-04 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro pranešimo matyti,kad į notarų biurą dėl mirusio S. A. palikimo perėmimo,kadangi per nustatytą terminą palikimui priimti nebuvo kreiptasi kitų asmenų, yra kreipusis tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM.

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matosi, kad ji po sutuoktinio S. A. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi ji po šio fakto nustatymo įgytų teisę kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.