Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 9 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. nutarimų administracinio nusižengimo byloje Nr.30-ANR_N-4307-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 9 d. nutarimu L. D. pripažintas nukentėjusiuoju. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinėje byloje ROIK23203685229 priimtas nutarimas Nr.30-ANR_N-4307-2023 dėl to, kad 2023 m. balandžio 9 d., 17.45 val., (duomenys neskelbtini), J. R. R. vedžiodama savo vokiečių aviganio veislės šunį be antsnukio, tokiais savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, ko pasekoje vokiečių aviganis mirtinai sužalojo kitą, L. D. priklausantį jorkšyro veislės šunį. Tokiais veiksmais padarydama turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 436 straipsnio 1 dalimi paskirta administracinė nuobauda - 180 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalies nuostatomis, per 40 dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos J. R. R. įpareigota atlyginti 202,90 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam L. D. Žala apskaičiuota taikant oficialų lito keitimo ir eurus kursą 2015 m. sausio 1 d. dienai.

Nesutikdamas su priimtais nutarimais, nukentėjusysis L. D. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamus 2023 m. balandžio 9 d., 2023 m. balandžio 20 d. nutarimus. Nurodo, kad Institucijos pareigūnas, kuris priėmė 2023 m. balandžio 9 d. nutarimą dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju, jam neišaiškino civilinio ieškovo teisių ir ANK 664 straipsnio bei 665 straipsnio reglamentavimo, todėl jis proceso metu neturėjo galimybių tinkamai suprasti civilinio ieškinio pareiškimo teisinių pagrindų ir / ar civilinio ieškinio pareiškimo pagrindų ir sąlygų. Proceso metu jo tik formaliai buvo paklausta jo nužudyto gyvūno įsigijimo kaina, tačiau pareigūnas jam nepaaiškino, kad ši įsigijimo kaina gali būti jo civilinio ieškinio dalyku. Jis, nežinodamas civilinio ieškinio galimybių ir teisnių pagrindų neturėjo galimybės policijos pareigūnui suformuluoti savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėjo nuomone Institucijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas neatitinka ANK 346 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reglamentavimo, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir į 2023 m. balandžio 9 d. įvykio metu sukeltas pasekmes jo gyvūno atžvilgiu. Institucijos pareigūnas po 2023 m. balandžio 9 d. nutarimo priėmimo jam nepranešė apie galimybę pareikšti civilinė ieškinį, jam nepranešė apie tolimesnę bylos eigą, todėl laikytina, kad policijos pareigūnas vienasmeniškai nusprendė apie jo patirtos žalos dydį. Jam nebuvo pranešta apie 2023 m. balandžio 20 d. įvyksiantį viešą posėdį rašytinio proceso tvarka, todėl negalima laikyti, kad šis posėdis buvo viešas, nes apie posėdį niekam iš proceso dalyvių nebuvo pranešta. Kadangi apie 2023 m. balandžio 20 d. viešą posėdį jam nebuvo pranešta, todėl buvo suvaržyta jo teisė pateikti prašymus, naudotis policijos pareigūno nušalinimo teise ir / ar pateikti atitinkamus įrodymus arba civilinį ieškinį.

Institucija atsiliepimu prašo L. D. skundo netenkinti, nurodo, kad Administracinio nusižengimo ROIK23203685229 protokole nurodyta, kad pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punktas, yra nustatytas teisės akto straipsnis, dalis ir punktas, kurį savo veiksmais pažeidė J. R. R., todėl administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo yra netikslinga. Taip pat nurodo, kad J. R. R. jai paskirtą 180 Eur baudą yra sumokėjusi, įmoka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įskaityta 2023 m. balandžio 24 d., todėl iš esmės šioje byloje kyla ginčas tik dėl nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydžio. Nurodo, kad viename iš įrašų, nukentėjusysis L. D. pareigūnui sako, kad už šuniuką mokėjo 700 litų, kas sudaro 202,90 Eur. pagal oficialų 2015 m. sausio 1 d. euro ir lito kursą, todėl teigtina, kad priimant nutarimą patirtos turtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai ir toks turtinės žalos dydis buvo įrašytas į sprendimą dėl įpareigojimo atlyginti žalą.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo L. D. be skunde nurodytų aplinkybių nurodė, kad jo netenkina žalos dydis ir J. R. R. veiksmai, kad nesiderėjo ir nesidomėjo situacija. Pareigūnai jo paklausė kiek mokėjo už šunį, o jis pasakė, kad kai pirko šunį, dar buvo litai. Pareigūnas, kuris pildė protokolą, pinigų sumą pavertė į eurus. Ta suma buvo užskaityta kaip jo patirta žala, t. y. 200 Eur., šuo dabar kainuoja 500 Eur., taip padaryta ir moralinė žala, todėl jis su žalos dydžiu nesutinka.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. R. R. prašė pareiškėjo skundo netenkinti, paaiškino, kad pareiškėjas siekia neteisėtai pasipelnyti. Tokia žala, kokią įvardija pareiškėjas, nėra padaryta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrindu, prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. B1-306 dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. Bl-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 4.3 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 9 d. nutarimu L. D. pripažintas nukentėjusiuoju. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinėje byloje ROIK23203685229 priimtas nutarimas Nr.30-ANR_N-4307-2023 dėl to, kad 2023 m. balandžio 9 d., 17.45 vai., (duomenys neskelbtini), J. R. R. vedžiodama savo vokiečių aviganio veislės šunį be antsnukio, tokiais savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, ko pasėkoje vokiečių aviganis mirtinai sužalojo kitą, L. D. priklausantį jorkšyro veislės šunį. Tokiais veiksmais padarydama turtinę žalą. Vadovaujantis ANK 436 straipsnio 1 dalimi paskirta administracinė nuobauda - 180 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalies nuostatomis, per 40 dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos J. R. R. įpareigota atlyginti 202,90 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam L. D.. Žala apskaičiuota taikant oficialų lito keitimo ir eurus kursą 2015 m. sausio 1 d. dienai. Įrodymai (Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, Bendrojo pagalbos centro išrašas, pareigūno BODY kameros įrašai, pareigūno tarnybinis pranešimas), kad J. R. R. padarė aukščiau nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nukentėjusysis L. D. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jį pripažinus nukentėjusiuoju, jam nebuvo išaiškintos civilinio ieškovo teisės, priimant nutarimą netinkamai buvo nustatyta žala, nutarimas neatitinka įstatymo nuostatų, yra nekvalifikuotas. Taip pat nurodė, kad Institucijos pareigūnas privalėjo išaiškinti ir sudaryti procesinę galimybę pateikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, 202,90 Eur žala neatitinka jo teisėtų interesų dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo, nes Institucijos pareigūnas pats nusprendė apie jo patirtos žalos dydį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 9 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad J. R. R. „vedžiodama savo vokiečių aviganio veislės šunį be antsnukio, tokiais savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, ko pasėkoje vokiečių aviganis mirtinai sužalojo kitą, L. D. priklausantį jorkšyro veislės šunį. Tokiais veiksmais padarydama turtinę žalą.“ Minėtame protokole taip pat yra nuoroda į teisės aktą, kurį pažeidė J. R. R., jos veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytą veiką. Pareigūnė, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, į nutarimo skiltį „Kitos aplinkybės“ įrašė, kad pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punktą. 2023 m. balandžio 9 d. Administracinio nusižengimo protokole nustatytas teisės akto straipsnis, dalis ir punktas, kurį savo veiksmais pažeidė J. R. R.. Taip pat nustatyta, kad J. R. R. jai paskirtą 180 Eur baudą yra sumokėjusi, įmoka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įskaityta 2023 m. balandžio 24 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 9 d. nutarimu L. D. pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi jis patyrė materialinę žalą. Pareiškėjas aplinkybės, kad patyrė materialinę žalą neginčija, todėl Institucija priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju dėl žalos dydžio Institucija vadovavosi ANK 664 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad: „Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.“ Institucija, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, peržiūrėjo policijos pareigūno BODY kameros įrašus ir viename iš įrašų, nukentėjusysis L. D. pareigūnui sako, kad už šuniuką mokėjo 700 litų, kas sudaro 202,90 Eur. pagal oficialų 2015 m. sausio 1 d. euro ir lito kursą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Institucija priimant nutarimą patirtos turtinės žalos dydį nustatė tinkamai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija, pasinaudojusi savo teise išsiųsti procesinius dokumentus valstybės asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, išsiuntė pareiškėjui administracinio nusižengimo bylos procesinius dokumentus, taip pat ir skundžiamą nutarimą aktyviu elektroninio pašto adresu - (duomenys neskelbtini) (šį elektroninį paštą pareiškėjas pats nurodo procesiniuose dokumentuose) ir taip informavo pareiškėją apie administracinio nusižengimo bylos eigą. Taigi administracinių nusižengimo registro duomenimis, procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo išsiųsti, nurodyta dokumentų pristatymo data. Pažymėtina, kad egzistuoja proceso šalių pareiga domėtis bylos proceso eiga. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos eigą, atmestinos.

Teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamus nutarimus, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.

Atsižvelgus į aptartas ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog L. D. skundas yra nepagrįstas, skundžiami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 9 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl paliktini nepakeisti, o skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. D. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 9 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. nutarimus palikti nepakeistus.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.