Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-48821-17, kurioje

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, vedęs, vaiko priežiūros atostogose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 1999 m. rugsėjo 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 12 MGL (1500 Lt) bauda ir 400 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. M. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis kartus su šluota į dešinę koją mažamečiui V. B., gimusiam 2008 m., taip padarydamas nukentėjusiajam V. B. poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamajam G. M. pranešus apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, jis kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. vakare, apie 20 val., namuose posūnis V. delnu trenkė kelis kartus į galvą sūnui G., žodžiais sudrausmino V., bet V. vis tiek mušė. Tuomet kaltinamasis su šluotos galva sudavė V. vieną kartą per užpakalį. Minėtą vakarą buvo blaivus. Daugiau niekada nėra mušęs V., drausminęs žodžiais yra daug kartų, kadangi jis skriaudžia seserį A. ir brolį G.. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas, bei patikslino, kad jis su V. apsipyko 2017 m. rugsėjo 16 d. vakare ir jam su šluota sudavė ne per užpakalį, o į dešinę koją kelis kartus. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 128-129, 138).

Kaltinamojo G. M. kaltė įrodyta.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos mažametis nukentėjusysis V. B. parodė, kad gyvena su mama, turi sesę ir brolį. Su jais dar gyvena mamos draugas G., vadiną jį „G.“. „G.“ supyko, nes jis jo neklausė, ir tada „G.“ trenkė du kartus su šluota į dešinę koją, vėliau ją skaudėjo, buvo mėlynė. Ankščiau G. jo nemušė, sesės ir brolio nemuša. G. neatsiprašė jo, trenkė dėl to, kad buvo neblaivus (b. l. 71-72).

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. M. parodė, kad sūnus V. B. mokosi Kelmės specialiojoje mokykloje, savaitgaliais grįžta į namus. Kai V. grįžo, 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 16.00 val., su juo susipyko, nes neklausė jos ir nesitvarkė savo rūbų. Vėliau G. M. papriekaištavo V., kad nemuštų brolio ir sesers, girdėjo, kaip žodžiais barė, liepė susirinkti žaislus. G. M. ir V. nedažnai bendrauja tarpusavyje, nes V. nepripažįsta jo, teigdamas, kad jis V. ne tėvas. Nematė, kad G. M. muštų V., o ir V. nieko nepasakojo. (b. l. 76-77). Papildomos apklausos metu V. M. parodė, kad sūnus V. yra labai sunkaus charakterio, jis yra su negalia – jam nustatytas raidos sutrikimas, mąstymas atsilikęs, bronchinė astma. Nėra mačiusi, kad kaltinamasis kada būtų mušęs V., tačiau žodžiais yra drausminęs ne kartą (b. l. 79-82). V. M. nurodo, jog du geltonus ruožus, kurie, kaip ji suprato, anksčiau buvo mėlynės, pamatė tik 2017 m. rugsėjo 22 d. sūnui grįžus iš mokyklos, 2017 m. rugsėjo 17 d. vakare maudydama sūnų anksčiau jokių sužalojimų nepastebėjo (b. l. 84-85).

Liudytoja R. T. parodė, kad yra V. M. mama, dukters sūnus V. B. yra labai išdykęs, neklauso, jį reikia nuolat drausminti, tačiau jo niekada nėra mušusi ar mačiusi, jog muštų mama ar patėvis G. M.. Taip pat nėra mačiusi jokių įtarimą keliančių sužalojimų ant Vakario kūno (b. l. 90).

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Kelmės specialiojoje mokykloje naktine auklėtoja. 2017 m. rugsėjo 20 d. vėlų vakarą, nuvedusi ugdytinį V. B. į tualetą, pamatė ant jo dešinės šlaunies penkis dryžius, kurių trys buvo ryškūs, o kiti du neryškūs, visi panašūs į kraujosruvas. 2017 m. rugsėjo 21 d. ryte V. paklausė kas jam buvo, kad ant dešinės kojos yra kraujosruvos (mėlynės), Vakaris pasakė, kad jį mušė tėtis (vardo nepasakė). Tada ji apie tai pranešė socialinei pedagogei S. I. (b. l. 99-102).

Liudytoja S. I. parodė, kad dirba Kelmės specialiojoje mokykloje socialine pedagoge. 2017 m. rugsėjo 20 d. (taip nurodyta apklausos protokole, tačiau atsižvelgiant į liudytojos V. K. parodymus ir elektroninio laiško išsiuntimo laiką (b. l. 13), manytina, kad rugsėjo 21 d.,) auklėtoja V. K. parodė į besirengiantį ugdytinį V. B., ant jo dešinės kojos pamatė keturis ruožus, atrodančius lyg senos mėlynės. Tada ji padėjo jam apsirengti, nusivedė į savo kabinetą, ten paklausė iš kur atsirado mėlynės ant jo dešinės kojos. V. stipriai jaudindamasis atsakė, kad jam mamos vyras šluota sudavė už tai, kad neklauso. Informaciją perdavė mokyklos direktorei D. V. (b. l. 94‑95).

Liudytoja V. L. parodė, kad dirba Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2017 m. rugsėjo 21 d. iš Kelmės specialiosios mokyklos socialinės pedagogės S. I. buvo gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad buvo galimai smurtauta prieš V. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Apie pranešimą buvo informuotas Kelmės policijos komisariatas. Ji kartu su Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu T. B. ir policijos pareigūnu J. K. nuvyko į Kelmės specialiąją mokyklą, ten bendravo su V. B.. Jo sužalojimus apžiūrėjo vyriausiasis specialistas T. B., kuris patvirtino jog mėlynė ant kojos yra, bei policijos pareigūnas J. K., kuris nufotografavo sužalojimą. Jai V. papasakojo, kad su tėčiu „G.“ (t. y. kaltinamuoju G. M.) dažnai pykstasi, tačiau dėl ko, jis neprisiminė. Šeštadienį taip pat buvo susipykę, jam „G.“ trenkė su šluota. V. sakė, kad mama nematė, kaip „G.“ jį mušė ( b. l. 104-107)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 6-9) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. 10 val. 59 min. bendrasis pagalbos centras gavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos T. K. pranešimą, jog Kelmės specialiojoje mokykloje skriaudžiamas vaikas. Tačiau nuvykus į mokyklą paaiškėjo, jog prieš kelias dienas G. M. vartojo fizinį smurtą posūnio V. B. atžvilgiu. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

2017 m. rugsėjo 21 d. Kelmės specialiosios mokyklos socialinės pedagogės S. I. pranešime Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui užfiksuota, kad mėlynes ant V. B. kojų pastebėjo auklėtoja V. K., kad ji bendraudama su vaiku išsiaiškino, jog mėlynės atsirado kuomet jį namuose šluota mušė patėvis G. M. (b. l. 13-14).

2017 m. rugsėjo 21 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus pokalbio su vaiku apraše užfiksuota, jog vaikas su „G.“ (t. y. kaltinamuoju G. M.) pykstasi dažnai. Vaikas pasakojo, jog šeštadienį jie irgi buvo susipykę, nepamena dėl kokių priežasčių, ir kad „G.“ trenkė jam su šluota. Mama įvykio nematė (b. l. 16-17).

Specialisto išvadoje Nr. G 1260/2017(04) nurodyta, kad V. B. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti prieš 6-10 dienų iki apžiūros. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (b. l. 23).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 26-27) iš G. M. paimta šluota, kuria mušė mažametį V. B.. Apžiūros metu fotografuota ir užfiksuota, kad šluota yra gelsvos spalvos, bambukinio pluošto, surišta spalvota virvute (b. l. 28‑32). Šluota 2017 m. spalio 4 d. priėmimo-perdavimo aktu ir kvitu Nr. 0034628 perduota saugoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus specialistui V. G. (b. l. 33-34). 2017 m. spalio 19 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos O. V.-M. nutarimu šluota grąžinta kaltinamajam G. M. (b. l. 36-37).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. M. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis kartus su šluota į dešinę koją mažamečiui V. B., taip padarydamas nukentėjusiajam V. B. poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltimasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl nepripažįstama kad G. M. veiką padarė esant sunkinančiai aplinkybei - apsvaigimui nuo alkoholio.

Kaltinamasis G. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 172, 174-176). Jis yra teistas, teistumas išnykęs (b. l. 143-144), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 158-161), šiuo metu darbdavys ūkininkas P. K. kaltinamajam G. M. yra suteikęs atostogas vaikui prižiūrėti (b. l. 162, 165). Gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kražių seniūnija neturi neigiamai charakterizuojančių duomenų apie kaltinamąjį (b. l. 169).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į baudos bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. 13 val. 30 min. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. 14 val. 23 min. (b. l. 114-115, 118), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL. G. M. smurtinius veiksmus panaudojo prieš mažametį neįgalų posūnį (b. l. 88, 168), todėl tikslinga jam skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką G. M. elgesiui (BK 67 straipsnis, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 141-142) – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padariusį BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti 15 (penkiolikos) MGL – 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 centų) – dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimties) MGL – 376,6 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) – dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. 13 val. 30 min. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. 14 val. 23 min., t. y. įskaityti 4 (keturis) MGL – 150,64 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 64 centus).

Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 72² straipsniu, įpareigoti G. M. per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti G. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.