Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-726-557-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
1A-726-557-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-726-557/2010Teisėja I. Krušienė Procesinio sprendimo kategorija1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Stasio Valužio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam A. G. ir jo gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 284 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 28 d. apie 08.43 val. Klaipėdoje, Minijos gatvėje ties namu Nr. 75, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Mercedes Benz 200“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 9 ir 38 punktų reikalavimus - nesilaikė saugaus eismo taisyklių, dviejų eismo juostų kelyje, važiuodamas antra eismo juosta, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi važiavęs automobilis sustojo praleisti pėsčiąją, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią J. S., kuriai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

A. G. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. apie 8.15 val. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje Klaipėdoje, Priestočio g. 1, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. priėjęs prie taksi automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdinčio vairuotojo B. P., tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu smogė jam į veidą, padarydamas muštinę kairio antakio žaizdą, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. panaikinti ir bylą nutraukti, arba nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą baudos dydį. Nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. yra nepagrįsta, nes teismas nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nukentėjusysis neiškvietė į taip tariamą nusikaltimo vietą policijos pareigūnų, nesikreipė į policijos pareigūnus, esančius šalia tariamai įvykio vietos, t. y. Priestočio g. 16, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią Uosio g. 20, perdavė automašiną porininkui, grįžo namo ir tik po to kreipėsi į policiją (nuo tariamai gautų sužalojimų iki kreipimosi į policijos pareigūnus praėjo apie 4 val.), išlieka prielaida, kad nukentėjusysis teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus galėjo patirti kitoje vietoje ir kitu laiku. Abejotina ir teismo medicinos specialisto išvada, jog sužalojimai atitinka įvykio laiką ir aplinkybes, kadangi mažai tikėtina, kad specialistas gali nustatyti konkrečią valandą, kada buvo sužalotas asmuo. Kritiškai turėtų būti vertinami liudytojo A. J. parodymai. Pagal šio liudytojo parodymus išeitų, kad A. J. su taksi automobiliu stovėjo nuo nukentėjusiojo automobilio už dviejų automobilių, tačiau kiek šone, ir gerai matė, kaip A. G. priėjo prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo prie atviro lango, automobilio, ir trenkė automobilyje sėdėjusiam B. P., po ko A. G. nuėjo, tada A. J. priėjo prie B. P. automobilio ir pamatė, kad B. P. iš antakio bėga kraujas. Tuo tarpu pagal teismui pateiktą schemą matyti, kad liudytojas A. J. sėdėdamas savo automobilyje negalėjo matyti, kas vyksta prie B. P. automobilio, nes priešais jį stovėjo kitas UAB „Uostamiesčio Taksi“ automobilis, atstumas tarp A. J. automobilio ir nukentėjusiojo automobilio turėjo būti apie 20 metrų. Keista, kad B. P. nepaprašė „Uostamiesčio Taksi“ vairuotojo, kurio automobilis stovėjo šalia B. P. automobilio, patvirtinti tą faktą, jog tariamai jį primušė A. G.. Beje, praeidamas pro A. J. automobilį jis matė, kad pastarasis miegojo. Taip pat netiesa, kad nukentėjusiojo ir liudytojo nesieja jokie ryšiai - jie yra bendradarbiai ir draugiškuose santykiuose. Dėl jam inkriminuoto viešosios tvarkos sutrikdymo jis kaltu neprisipažino, ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdyje nurodė, kad praeidamas pro automobilį, kuriame sėdėjo B. P., išsakė savo nuomonę dėl užsakymų perėmimo, tačiau jokių smūgių jam nesudavė. Jei apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., tai jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 40 MGL dydžio, t.y. 5200 litų bauda - yra aiškiai per griežta ir prieštaraujanti BK 41 str. 2 d. 5 p. nurodytai vienai iš bausmės paskirčių - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad skiriant bausmę, atsižvelgiama į jo asmenybę, tačiau iš esmės tai padaryta nebuvo. Jis nėra baustas administracine tvarka, juolab teistas, visą gyvenimą dirbo ir dabar dirba, nors yra iš dalies darbingas ir pagyvenusio amžiaus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. G. aiškinimas, neva jis, praeidamas pro automobilį, kuriame sėdėjo B. P., tik išsakė savo nuomonę dėl užsakymų perėmimo, tačiau jokių smūgių jam nesudavė, visiškai paneigtas pirmosios instancijos teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nukentėjusysis B. P. pakankamai išsamiai ir nuosekliai parodė, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. apie 8.15 val. atvyko į taksi stovėjimo aikštelę geležinkelio stotyje, sėdėdamas automobilyje gėrė kavą. Už jo automobilio matė stovintį A. J. taksi automobilį, o už pastarojo - A. G. automobilį. A. G., išlipęs iš savo taksi automobilio, priėjo prie jo ir pasakęs, jog jis yra skundikas, trenkė kumščiu į kairės pusės antakį. Nuo smūgio jis apsipylė kava, pradėjo bėgti kraujas, o A. G. nuėjo. Prie jo iškart priėjo A. J. ir pasakė, kad viską matė ir galės paliudyti. Po įvykio grįžo namo, persirengė, bei nuvežęs automobilį į darbovietę, apie 9.30 val. nuvyko į policijos komisariatą, kur teko laukti iki 10.40 val., kuomet ir parašė pareiškimą dėl įvykio, iš policijos komisariato nuvyko pas ekspertus.

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Nors nukentėjusysis neiškvietė į nusikaltimo vietą policijos pareigūnų, tačiau po įvykio elgėsi pakankamai logiškai - grįžo namo, persirengė (suteptus marškinius iškart pateikė tyrimui), nuvežė taksi automobilį į darbovietę bei nuvyko į policijos komisariatą, ir apie nusikaltimą pranešė per įmanomai trumpiausią, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laiką. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis galėtų apkalbėti nuteistąjį, priešingai, tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš nuteistojo parodymų matyti, kad jokių konfliktų tarp jų anksčiau nebuvo, nuteistasis prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą panaudojo impulsyviai, beje, pasak nukentėjusiojo, jis nelabai ir suprato, už ką nuteistasis jam trenkė. Nukentėjusiojo aiškinimą apie jo sužalojimo aplinkybes iš esmės patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje aprašyti nukentėjusiojo sužalojimai, įvertinant jų lokalizaciją, galimą padarymo laiką ir mechanizmą. Abejoti 37 metų darbo ekspertu stažą turinčio teismo eksperto kompetencija, skirtingai nei mano apeliantas, kolegija neturi jokio pamatuoto pagrindo, juolab, kad teismo ekspertas pats, praėjus 4 valandoms po įvykio, apžiūrėjo nukentėjusįjį ir įvertino visas reikšmingas išvadai aplinkybes, jog kairio antakio žaizda yra nelygiais kiek nubrozdintais silpnai sulipusiais kraštais, padengta sukrešėjusiu apdžiūvusiu krauju ir nedideliais patinimais aplink. Ant nukentėjusiojo tyrimui pateiktų marškinių esančios dėmės, panašios į sutepimus kava ir krauju, taip pat visiškai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog jam nuteistasis trenkė tuo metu, kai jis gėrė kavą, ir po smūgio iš antakio pradėjo bėgti kraujas. Pats nuteistasis patvirtino, kad su automobilyje sėdėjusiu nukentėjusiuoju kalbėjo per atvirą durelių langą, t. y. turėjo galimybę jam trenkti nukentėjusiojo nurodytu būdu. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir netoli įvykio vietos buvęs ir įvykį betarpiškai stebėjęs liudytojas A. J.. Šis liudytojas parodė, kad jis su taksi automobiliu stovėjo nuo nukentėjusiojo automobilio už dviejų automobilių, tačiau kiek šone, ir gerai matė, kaip nuteistasis A. G. įvykio metu priėjo prie nukentėjusiojo B. P. automobilio, kuris sėdėjo prie atviro lango, ir trenkė automobilyje sėdėjusiam B. P., po ko nuėjo. Tada jis iškart priėjo prie B. P. ir pamatė, jog pastarajam iš antakio bėga kraujas, marškiniai aptaškyti kava. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad šio liudytojo parodymai prieštarauja į bylą pateiktai įvykio schemai, iš kurios neva matyti, kad A. J. negalėjo matyti įvykio, nes jį užstojo prieš jį stovėjęs automobilis, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad minėtą schemą į bylą po nukentėjusiojo apklausos apylinkės teisme pateikė pats nuteistasis, matomai nubraižęs ją posėdžio salėje, kadangi jokių asmenų, taip pat ir nukentėjusiojo, parašų po schema nėra. Taigi kolegija aptartus nuteistojo argumentus vertina kaip deklaratyvius, siekiant bet kokiu būdu sukelti abejones dėl liudytojo A. J. parodymų patikimumo. Kolegija taip pat pažymi, kad vien ta apelianto nurodyta aplinkybė, jog B. P. ir A. J. yra bendradarbiai, neduoda pagrindo pripažinti A. J. parodymus melagingais ir juos atmesti. Kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų, A. J. ir nuteistasis taip pat yra bendradarbiai. Byloje nėra duomenų, jog šis liudytojas galėtų apkalbėti nuteistąjį, gi nuteistasis jokių konkrečių duomenų, kad A. J. būtų suinteresuotas jo nuteisimu, teismui nenurodė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija laiko patikimai nustatytu, kad nuteistasis A. G. nagrinėjamo įvykio metu, priėjęs prie taksi automobilyje sėdinčio vairuotojo B. P., vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam B. P. muštinę kairio antakio žaizdą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat kolegijai nekyla abejonių, jog B. P. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Priestočio g. 1, Klaipėdoje, šalia geležinkelio stoties, dėl menkaverčio preteksto – jo manymu, netinkamo nukentėjusiojo B. P. elgesio vykdant darbines funkcijas (neva ne savo balsu perimdavo užsakymus) - priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir sudavė vieną kartą į veidą ten sėdėjusiam nukentėjusiajam, tokiu savo chuliganišku elgesiu šiurkščiai pažemino nukentėjusįjį, nutraukė jo darbą, šokiravo tiek jį, tiek įvykį stebėjusį kolegą A. J., t. y. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė visuomenei realius neigiamus padarinius. Tuo būdu nuteistojo A. G. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas A. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais, jog jam paskirta galutinė baudos bausmė yra aiškiai per griežta savo dydžiu. Skirdamas nuteistajam A. G. ženkliai švelnesnes už sankcijos vidurkį baudos bausmes, atitinkamai 20 MGL ir 30 MGL (pagal BK 281 str. 1 d. (neatsargus nusikaltimas) baudos bausmės vidurkis yra 38 MGL, pagal BK 284 str. 1 d. (nesunkus nusikaltimas) baudos bausmės vidurkis yra 50 MGL), apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų ir tyčinį nesunkų nusikaltimus, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog dėl eismo įvykio A. G. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl viešosios tvarkos pažeidimo nebuvimą, taip pat į tai, kad jis, nors yra tik iš dalies darbingas, tačiau dirba taksi vairuotoju, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties švelninimui, bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad bauda yra viena iš švelniausių bausmės rūšių, numatytų BK 281 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose, skirti kitos rūšies bausmes – atėmimą teisės dirbti vairuotojo darbą ar viešuosius darbus, atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę ir užsiėmimą taksisto veikla, kuri yra jo pragyvenimo šaltinis, netikslinga, nuteistasis to ir neprašo. Teismas, skirdamas A. G. baudą, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės dydžio parinkimo pagrįstumu. Bendrindamas šias bausmes tarpusavyje, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą, prie griežtesnės 30 MGL baudos pridėdamas tik pusę švelnesnės 20 MGL baudos, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Zigmas PociusStasys Valužis