Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-70-476/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
II-70-476/2019
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00020-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pažeidėjas
A. K.
Advokatai
Lionė Užubalienė
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-70-476/2019Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00020-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.30.1;21.10.1;21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 15 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei V. G.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei Lionei Užubalienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-979-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2019 m. vasario 4 d. gautas A. K. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2018 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos V. G. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR N-979-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Sustabdyti išieškojimą pagal 2018 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR N-979-2018. Priteisti bylinėjimosi išlaidas - 300 Eur už skundo paruošimą teismui.

2018 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos V. G. nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas.

Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos V. G. 2018 m. spalio 22 d., A. K. kuris ir nusižengimo padarymo metu ir nutarimo priėmimo metu buvo nepilnametis, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino A. K. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 491 straipsnio 4 dalyje, ANK 491 straipsnio 7 dalyje ir vadovaudamasis ANK 38 straipsniu subendrinus nuobaudas, galutinę nuobaudą paskyrė skyrė 140 Eur baudą.

ANK 614 straipsnyje yra nurodyta kokios administracinių nusižengimų bylos priskirtinos nagrinėti teismui. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis, nagrinėja teismas. Taigi pagal teisinį reglamentavimą, nutarimą dėl A. K. nusižengimų, kuriuos padarė būdamas nepilnamečiu, turėjo priimti teismas ir būtent jis turėjo spręsti klausimą dėl nepilnamečio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nuobaudos paskyrimo. Jokių išimčių ANK nenumato. Taigi Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos nėra suteikta kompetencija spręsti administracinio pobūdžio bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas nepilnametis asmuo. Pažymėtina, kad išnagrinėjus A. K. skundą apylinkės teisme ir priėmus nutartį dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo pagrįstumo, toks procesas negalėtų būti prilyginamas administracinės bylos išnagrinėjimui teisme ANK 614 straipsnio prasme. Šiuo atveju būtent teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, turi priimti nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 642 straipsnyje yra nurodyti apylinkės teismo galimi veiksmai, gavus skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė institucija, neturinti teisės nagrinėti tokią bylą, šį nutarimą privalo panaikinti ir perduoti bylą institucijai, turinčiai teisę nagrinėti tokias administracinių nusižengimų bylas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 3 dalimi panaikina 2018 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos V. G. nutarimą administracinio nusižengimo byloje kaip priimtą netinkamo subjekto, o A. K. skundo iš esmės nenagrinėja.

Panaikinus priimtą nutarimą bei vadovaujantis ANK 642 straipsnio 3 dalimi administracinio nusižengimo byla turėtų būti perduota nagrinėti institucijai, turinčiai teisę nagrinėti šią administracinę bylą – šiuo atveju teismui.

Nagrinėjamu atveju, aplinkybei, kad A. K. tiek nusižengimų padarymo, tiek nutarimo surašymo metu buvo nepilnametis, paaiškėjus tik teismui gavus administracinio nusižengimo medžiagą bei jau pažengus bylos nagrinėjimo procesui, t. y. byloje išklausius šalių paaiškinimų bei apklausus liudytojus, teismas siekdamas greitesnio bylos užbaigimo, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais nutaria išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal 2018 m. spalio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos surašytą nutarimą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. už administracinių nusižengimų numatytų 491 straipsnio 4 dalyje, ANK 491 straipsnio 7 dalyje padarymą.

2017 m. rugsėjo 25 d. (nors protokole nurodyta data 2017 m., tačiau teismas laiko, kad tai yra aiškus rašymo apsirikimas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis 2018 m. rugsėjo 25 d.) 19:35 val. A. K. žvejojo Dubysos upėje ties Plembergo k., Ariogalos sen., Raseinių r. Žvejyba vykdė su mėgėjiškos žūklės įrankiu - spiningu Safina. Žvejybos metu žuvų pagavęs nebuvo. Žvejyba vykdė su žvejo mėgėjo kortele. Pagal kalendorių saulė leidosi 19.14 val., tačiau A. K. žvejojo 19.35 val. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo žvejoti draudžiama, todėl tuo metu, kai A. K. žvejojo (19.35 val.) žvejyba buvo draudžiama. A. K. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 ir 11.18 p.; pažeidė limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 punkto reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – institucijos) atstovė V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su A. K. skundu sutinka iš dalies. Sutinka, kad būtų panaikintas 2018 m. spalio 22 d. priimtas nutarimas, nes jį priimant buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kadangi nepilnamečio nusižengimo byla nagrinėtina teisme, todėl prašo priimtą nutarimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš emsės. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad A. K. žvejojo draudžiamu laiku, saulei nusileidus. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniais įrodymais, tai yra kalendoriaus išrašu, nes 2018 m. rugsėjo 25 d., 19.15 val., prie upės atvyko pareigūnai: V. J., A. O. bei Monkus matė ties Plembergo kaimu, kitame Dubysos krante žvejojančius du žvejus, kurie žvejojo nusileidus saulei. Mėgėjiškų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad draudžiama veikla yra žvejoti draudžiamu ar tuo metu draudžiamu laiku. Šių taisyklių 12.1, 12.2, 12.4 papunkčiuose numatyti reikalavimai, kad žvejoti upėtakius, lašišas ir šlakius natūralios kilmės masalais draudžiami žvejybos būdai ir 11.18 papunktyje nurodyta, kad nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje) Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose draudžiama, taigi Dubysos upės ruože nuo žiočių iki Kražantės žiočių žvejoti po saulėlydžio draudžiama. Taip pat limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo 1 priedo 1 punkto yra nurodyta, kad draudžiama žvejoti žuvų priplaukimo takuose, specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti ir arčiau kaip 100 m. žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų). Nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d. lašišas ir šlakius žvejoti leidžiama nuo saulės patekėjimo iki laidos (pagal įrašus kalendoriuje). Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. žvejoti laidžiama nuo saulės patekėjimo iki laidos (pagal įrašus kalendoriuje). Šis draudimas yra numatytas minėtose taisyklėse ir pažeidus šiuos reikalavimus numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimo kodekso 291 straipsnio 4 dalį ir 7 dalį, todėl prašo teismo nutarimą panaikinti ir skirti nuobaudą kaip įgaliotai institucijai. Protokole, skiltyje nutarimo esmė, yra padaryta rašymo apsirikimas, suklysti metai nurodant pažeidimo datą. Nes įvykis buvo 2018 m. rugsėjo 25 d., o ne 2017 m. rugsėjo 25 d. Tai patvirtina ir pareigūnų paaiškinimai. Nutarimas buvo išsiųstas A. K. nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteiktas su nuoroda, kad neatsiėmė pašte. A. K. į bylos nagrinėjimą atvyko, jis žinojo, kad bus priimtas nutarimas, kada jis bus priimtas, datą žinojo bei turėjo pareigą domėtis procesu ir duomenų, kad nutarimas bus jam neįteiktas, institucija neturėjo. Kai iš VMI gavo įspėjimą apie baudos sumokėjimą A. K. su mama atvyko į instituciją ir jam buvo įteiktas nutarimas. Institucija nepastebėjo, kad pasikeitus ANK nuostatoms, bylos su nepilnamečiais nagrinėjamos teisme.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su M. B. 2018 m. rugsėjo 25 d. nuo ryto žvejojo tvenkiniuose. Ir apie 19 val., gal po 19 val. pasižiūrėjo, kada saulė leidžiasi, tuomet susivyniojo meškeres ir ėjo link mašinos. Nueiti iki mašinos jie užtruko apie 15 min. Atėjus prie automobilio M. B. nusiėmė batus, tuo metu prie jų priėjo aplinkos apsaugos pareigūnai ir norėjo paimti jų meškeres ir žvejybos įrankius. Neleidžiamu laiku jie tikrai nežvejojo, nes pamatė, kad saulė nusileido ir pradėjo rinktis meškeres. Tą dieną, žvejybą su M. B. pradėjo rytą apie 7 ar 8 val. Kai baigė žvejybą ir susivyniojo meškeres buvo gal kokia 19.15 val. Jie žinojo, kad saulei nusileidus žvejoti negalima. Dėl to, kad pavėlavo pareiti iki automobilio, pareigūnai pamanė, kad jie žvejojo drtaudžiamu laiku. Jie nuo ežero galo iki mašinos užtruko pareiti apie 15 min. Visą dieną jie žvejojo eidami Dubysos upės kraštu. 19 val. jie ėjo žvejoti į uždarą vandens telkinį. Pareigūnai juos galėjo pastebėti tik pareinančius. Pažeidimo jis tikrai nepadarė, todėl prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Tą dieną kai žvejojo, mokykloje nebuvo. Į žvejybos vietą jį atvežė M. B.. Automobilį paliko už pusės kilometro nuo vandens telkinio. Miške yra takelis ir palei krantą gali praeiti iki to tvenkinio, kuriame jie žvejojo, per upės vagą praeiti nereikia. Byloje pateiktame žemėlapyje, kuriame nurodyta žvejų buvimo vieta, ji yra klaidinga, nes ten yra nurodyta asmenų, kurie maudėsi vieta. Jų pareigūnai ten matyti negalėjo, nes jie toje vietoje nežvejojo. Prie pat vandens su automobiliu jie nevažiuoja, nes ten nėra privažiavimo. Automobilis nuo jų žvejybos vietos stovėjo toli ir nuo kito galo jis nesimato, nes užstoja medžiai. Iš žvejybos vietos iki automobilio pareiti jie užtruko apie 15 -17 min. Kai jie grįžo prie automobilio, jau buvo tamsu. Žemėlapyje nurodytoje vietoje jie tą dieną nežvejojo ir perbridę Dubysos jie nebuvo, juos pareigūnai galbūt palaikė besimaudančiais asmenimis. Telefoną jis turėjo ir galejo matyti laiką. Jie pažymėtoje žvejų buvimo vietoje nebuvo ir jų automobilis taip arti nestovėjo kaip nurodyta schemoje. Žvejodami jie ėjo žvyrduobės krantu, ten įteka Dubysa.

Liudytoja A. O. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. kartu su kolegomis V. J. ir V. M. vykdė akciją „Lašiša“. Važinėjo Dubysos pakrantėmis, ties Plembergo kaimu prie pat Dubysos, pamatė automobilį, kadangi saulė jau buvo nusileidusi, o nusileidus saulei žvejoti buvo negalima, todėl nusprendė patikrinti, ar prie upės nėra žvejų. Aplink stovintį automobilį žmonių nepamatė, todėl susivokė, kad mašina yra žvejų ir, kad žvejai pareis saulei nusileidus. Patraukė tarnybinį automobilį į šalį ir po kokių 10 min. parėjo du asmenys. Prieš tai pasivaikščiojo pakrante, apžiūrėjo ir matė pakrantėje du asmenis, kurie ir parėjo prie automobilio. Pirmą kartą prie Dubysos jie atvažiavo 19.15 val. Kada konkrečiai parėjo tie du asmenys prie automobilio, tiksliai nurodyti negali, bet kai parėjo žvejai, tikrai žvejoti buvo negalima. Kad būtent šie asmenys žvejojo, tiksliai teigti negali. Sprendžiant iš jų aprangos, nes vienas buvo su bridkelnėmis, o kitas su guminukais, ir iš to, kad daugiau jokių kitų asmenų nematė, nusprendė, kad prie upės žvejojančius matė būtent tuos du asmenis, kurie parėjo prie automobilio. Žvejyba vyko Dubysos upėje, šalia yra tik karjeras. Žvejojusiems asmenims, ten kur juos matė žvejojant, iki automobilio grįžti reikėjo perbrendant per vandenį. Parėjimo proceso jie nematė, nes buvo pasitraukę į šoną. Pirminėje apklausoje asmenys nepripažino paties žvejybos fakto, jie nepripažino, kad žvejojo. Atvykus patį pirmą kartą prie Dubysos upės pasistatė tarnybinį automobilį šalia pastebėto automobilio, ji su V. M. nuėjo į vieną pusę, V. J. ėjo į kitą pusę, priėjus prie pat upės kranto, pamatė žvejus, tuomet jiems susitikus pasitarė ir nusprendė patrauktė tarnybinį automobilį ir palaukti pareinančių žvejų. Matė žvejojančius du asmenis, vienas buvo su bridkelnėmis, kitas su guminiais batais, jie turėjo meškeres, matė, kad meškerės buvo užmestos, atstumas leido tai pamatyti. Aukštesnis asmuo buvo su bridkelnėmis, o žemesnis buvo su guminiais batais. Tarnybinį automobilį patraukė ant kalniuko, tačiau iš tos vietos, kur buvo žvejai, tarnybinis automobilis nesimatė. Atvažiuojant sutiko dar du asmenis su automobiliu, jie teigė, kad atvyko maudytis. Juos apklausus, vaikinai nuėjo maudytis, jie žvejybos įrankių neturėjo. Kai apklausinėjo parėjusius žvejus, asmenys pareidinėjo po maudynių. Kaip buvo apsirengę žvejai dabar pasakyti negali, prisimena tik tai, kad buvo su bridkelnės ir guminiais batai. Tai, kad matė būtent tuos asmenis žvejojusius, teigti gali dėl to, kad kitų asmenų su bridkelnėmis ir guminiais batais prie upės nebuvo. Tie asmenys parėjo su tom pačiom bridkelnėm ir guminiais batais, su meškerėmis. Kai matė žvejojusius asmenis, kokiu atstumu jie buvo, įvertinti negali. Matė, kad žvejai buvo užmetę meškeres. Kai juos pamatė buvo maždaug 19.16 val., tačiau labai tiksliai minučių nurodyti negali.

Liudytojas A. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. pažįsta iš matymo. 2018 m. rugsėjo 25 d., jis su draugu P. R. atvyko maudytis prie Dubysos. Privažiavus prie Dubysos, juos sustabdė aplinkos apsaugos inspektoriai ir patikrino. Paskui jie nuėjo maudytis, išsimaudę dar išgėrė po puodelį arbatos ir eidami link savo automobilio pamatė, kad inspektoriai leidžiasi link M. B. mašinos. Persirengė šlapius rūbus ir važiavo namo, tai buvo 19.40 val. Ten kur jie maudėsi yra antras karjeras, Dubysa įteka į tą karjerą ir išteka į kitą karjerą. Jie maudėsi kaip tik toje vietoje, kur Dubysos vaga įteka į tą karjerą, tačiau A. K. ir M. B. jie nematė. Automobilį pastatė kalno viršuje, iki Dubysos pėsščiomis reikėjo paeiti 3-4 min. Kitų asmenų besimaudančių nematė, matė tik M. B. automobilį, jo automobilis stovėjo šiek tiek žemiau nusileidus nuo kalno. Jis automobilį paliko šiek tiek aukščiau, tačiau beveik toje pačioje vietojo, kur buvo M. B. automobilis. Grįžtant iš maudynių, pamatė M. B. ir A. K. prie automobilio bagažinės ir link jų ateinančius inspektorius. Reikia toje vietoje perbristi Dubysą, jis su draugu irgi perbrido upę. Toje vietoje nebuvo gilu, gal apie pusę metro ir kitaip patekti į tą vietą, kur schemoje pažymėta žvejų buvimo vieta, neįmanoma, na nebent kažkaip iš kitos pusės atvažiuoti. Tada statyti mašinos šioje pusėje jau netikslinga. Ten, kur jie maudėsi, kartais žvejoja žvejai, tačiau tą dieną, kai jie maudėsi, nieko nematė žvejojant. Toje vietoje teritorija gan gerai matėsi. Kai jie atvyko 19.15 val. maudytis, saulė dar nusileidusi nebuvo, kiek prisimena, kad saulė dar švietė. Maždaug po poros dienų, važiuojant maudytis, jie vėl sutiko M. B. ir A. K.. Jie paaiškino, kas įvyko ir paprašė paliudyti.

Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. K. pažįsta iš matymo. 2018 m. rugsėjo 25 d. kartu su A. O. važiavo maudytis į Dubysos upę. Buvo šiltas, saulėtos dienos vakaras. Pakeliui juos sustabdė gamtos apsaugos inspektoriai ir patikrino. Pas juos nieko neleistino neradus, jie nuėjo maudytis. Išsimaudę atsigėrė arbatos ir grįždami atgal pamatė žvejus ir apsaugos inspektorius. Maudėsi jie karjere, pro jį prateka Dubysa. Automobilį jis pastatė ant kalniuko, kitą automobilį matė, jis buvo šviesios spalvos, automobilio markės neprisimena. Praėjus pro automobilį jie nieko jame nematė. Nueiti iki maudynių vietos reikėjo perbristi aukštas žoles, tada perbrido Dubysą, ten yra tokia sala ir kai prasideda Dubysa jie ten maudosi. Tuo metu žvejų nesutiko. Jie maudėsi maždaug 15 – 20 min. Grįžtant pamatė žvejus ir atvažiuojančius gamtos apsaugos pareigūnus. Eidami maudytis žvejų nesutiko ir nematė žvejų, jie matyt parėjo iš vieno ar iš kito šono. Tai reiškia, kad jie turėjo būti kažkur palei tvenkinį, brendančių per upę žvejų taip pat nesutiko. Upės krantas užaugęs medžiais, paskui saloje eina žolės, ten per jas nepavaikščiosi, nėra ten kur nueiti. Žolė iki krūtinės maždaug jam buvo. Maudynių vietoje teritorija aplinkui gerai matosi. Maudynių metu jokių žvejų nematė. Ar šalia dar yra koks nors karjeras jis nežino, gal yra kažkoks apžėlęs. Liudyti jį pakvietė M. B. per jo draugą Audrių. M. B. rodė schemą pateiktą į bylą, klausė kur jie maudėsi, klausė ar matė juos žvejojant. Ten, kur jie perbrido Dubysą, buvo negilu, gal šiek tiek virš kelių. Kai pamatė žvejus, M. B. movėsi kelnes, turbūt buvo su bridkelnėmis, žvejybos įrankiai turbūt jau buvo bagažinėje, nes jie pareidami jų nematė.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad A. K. yra jo pažįstamas, jie gyvena viename kaime. 2018 m. rugsėjo 25 d. su A. K. žvejojo. Pradėjus leistis saulei, tai buvo 19.14 val. ar 19.15 val., jie pasitikslino internete, kada leidžiasi saulė, žinojo kad yra draudimas žvejoti po saulėlydžio, todėl susiskleidė meškeres ir ėjo link mašinos. Pareiti iki mašinos užtruko gal kokia 10 min. - 15 min. Pasidėjo įrankius, atsidarė bagažinę, tuo metu pro juos praėjo A. O. ir P. R.. Jiems praėjus, priėjo gamtos apsaugos inspektoriai. Jis nusimovė bridkelnes, apsimovė batus ir prasidėjo konfliktas su inspektoriais. Jie pradėjo įrodinėti, kad matė jį ir A. K. žvejojančius. Jie aiškino, kad nežvejojo. V. J. traukė jo meškerę iš automobilio, jis pats išėmė meškerę, inspektorius nufotografavo, ranka surašė protokolą ir paskui jie važiavo į Kauną aiškintis įvykio aplikybių. Jis pakvietė A. K. žvejoti. Tą dieną, žvejoti jie atvyko apie pietus ar po pietų į Plembergo kaimą, 3 žemsiurbę. Dubysa įteka į tą tvenkinį, kur jie žvejojo. Jie Dubysos upės perbridę nebuvo, jie žvejojo kitoje pusėje. Vykdamas žvejoti jis visada dedasi bridkelnes, kad neįlystų erkių. Besimaudžiusius asmenis jie sutiko tik tuomet, kai jau buvo grįžę prie savo automobilio. Sulaikyti pareigūnų jie buvo 19.30 val. nors pareigūnai užrašė 19.35 val. Nuo to laiko, kai buvo draudžiama žvejoti, buvo praėję 15 min. Nuo tos vietos, kur žvejojo iki automobilio pareiti užtruko apie 15 min., nes praeiti ta pakrante yra sudėtinga, pakrantė užžėlusi krūmais. Kai sulaikė juos pareigūnai, jis stovėjo prie automobilio bagažinės, žvejybos įrankiai, meškerė ir dėžutė su masalais jau buvo sudėti į bagažinę, juos išėmė iš bagažinės ir parodė pareigūnams. Liudytojų į Aplinkos apsaugos departamentą nepasikvietė ir jų pavardžių nenurodė, tik dėl to, kad nebuvo lengva juos surasti, nes jų asmeniškai jis nepažįsta. Juos rado per draugus, pažįstamus. Jie nelabai norėjo eiti liudyti į teismą. Kai juos sulaikė pareigūnai, jau buvo pradėję temti. Jis sakė pareigūnams, kad nežvejojo draudžiamu laiku, tada V. J. jam pasakė, kad jei nenubaus jų už tai, kad žvejojo, tai nubaus už tai, kad su žvejybos įranga buvo prie vandens telkinio arčiau kai 25 m. Jis pripažįsta, kad buvo prie vandens telkinio, tačiau jiems nebuvo kito kelio grįžti prie automobilio. Jis nežinojo, kad yra tokios taisyklės, jog negalima būti prie vandens telkinio draudžiamu metu su žvejybos įranga. Schemą, esančią byloje liudytojams jis rodė, tačiau su jais nieko neaptarinėjo, tik prašė liudytojų pasakyti viską taip kaip buvo. Mano kad liudytojus sunku įkalbinti ką nors pameluoti, nes jie tokie savotiški žmonės. Ten, kur stovėjo jo automobilis, visur buvo medžiai, krūmai. Jie žvejojo prie 3 tvenkinio, ten su mašina privažiuoti galima, bet gaunasi labai didelis ratas, todėl jie paliko mašiną schemoje nurodytoje vietoje ir ėjo pakrante. Nuo trečio tvenkinio iki automobilio pareiti užtruko maždaug 14-15 min.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. kartu su kolegomis vykdė akciją „Lašiša“, todėl važinėjo Dubysos upės pakrantėmis, siekiant nustatyti neteisėtą lašišinių žuvų žvejybą. Apie 19 val., vykstant prie upės pastebėjo važiuojančią priemonę, todėl ją susistabdė ir apsiklausė. Tai buvo du asmenys, kurie vakare važiavo į Dubysos upę maudytis. Prie pat Dubysos upės, tai yra 19.15 val., laiką žino tiksliai, nes pasižiūrėjo į laikrodį, pastebėjo automobilį, kuris pasirodė pažįstamas, nes prieš savaitę tą automobilį jau buvo susistabdęs. Jo vairuotojui M. B. buvo paaiškintina, kad tokiu metu jau negalima būti prie Dubysos upės, negalima žvejoti. Kadangi jau buvo 19.15 val., o saulė tą dieną leidosi 19.14 val., kolegoms pasakė, kad reikia patikrinti ar niekas nežvejoja, nes tokiu laiku žvejoti yra draudžiama. Tuomet nusileido prie upės kranto apsižiūrėjo aplinkui, tačiau nieko nebuvo matyti. Priėjus prie Dubysos upės, jis pastebėjo du asmenis: M. B. ir A. K., vykdančius žvejybą. Jie jį pastebėję iš karto pasitraukė ir užlindo už krūmų. Parėjęs atgal prie automobilio kolegoms pasakė, kad žvejai jį pastebėjo, todėl tikrai nepareis ir nusprendė patraukti savo automobilį ir palaukti pareinančių žvejų. Patraukus automobilį, luktelėjus apie 10 min., pamatė pareinančius žvejus su žvejybos įrankiais, meškerėmis. A. K. buvo su dideliais guminiais batais, o M. B. buvo su bridkelnėm. Pamačius pareinant žvejus, nusileido nuo kalno ir pakartotinai informavo juos, nors M. B. jau prieš savaitę buvo informuotas, kad tuo metu žvejoti buvo jau draudžiama, nes saulei nusileidus žvejyba negalima. Tuomet abiems asmenims buvo pradėtas rašyti administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad buvo žvejojama draudžiamu metu, tai yra nusileidus saulei. 19.15 val. jie pastebėjo prie Dubysos upės transporto priemonę, pačius asmenis žvejojančius pastebėjo gal 19.25 ar 19.30 min., nes kol nusileido nuo kalno, kol nuėjo iki vietos kai leidosi nuo kalno jau tikrai buvo draudžiama žvejoti, o dar kol nusileido nuo kalno, kol apžiūrėjo pakrantę praėjo dar apie 10 min. Kad žvejoja būtent A. K. nesuprato, nes jo nepažinojo iki šio įvykio. M. B. jau jiems pažįstamas, ir pažino M. B. automobilį, todėl jį pamatęs prie vandens iš karto pažino. Kiti asmenys, kuriuos jie apsiklausė, ten būti negalėjo, nes juos sutiko ant kalno. Šie asmenys paaiškino, kad eina maudytis ir su jais besikalbėdami pamatė prie upės stovintį automobilį, todėl greitai nubėgo į automobilį ir su automobiliu nusileido žemyn patikrinti, o tie asmenys pasiliko ant kalno. Jie nuo kalno nusileido greitai gal per kokią minutę ir nuėjo prie upės ieškoti žvejonačių asmenų. Žvejų negalėjo užfiksuoti žvejojančių, nes viskas truko tik akimirką, kol išsitraukė mobilų telefoną, asmenys užlindo už krūmų, bet kai juos matė prie upės jie spiningavo, mėtė meškeres į upę.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. kartu su kolegomis vykdė akciją „Lašiša“, todėl važinėjo po Ariogalos apylinkes ir apie 19.15 val. nusprendė patikrinti ar nėra prie Dubysos upės žvejojančių žvejų. Nusileidus saulei, žvejoti jau buvo draudžiama, o kai sugalvojo patikrinti, saulė jau buvo nusileidusi. Nusileidus prie Dubysos upės, ties Plembergo kaimu, pastebėjo stovintį automobilį VW Passat. Automobilyje nieko nerado, todėl nusprendė pavaikščioti ir pasižiūrėti ar niekas nežvejoja. Bevaikštant pakrantėmis, kitame Dubysos krante, tolumoje, pastebėjo du su spiningais žvejojančius asmenis. Atstumas iki kito kranto gan didelis, todėl neįmanoma nei sušukti, nei prieiti prie jų, nes jie tam buvo nepasirengę. Žvejai pamatę juos pasislėpė už reljefo, todėl jie nusprendė imituoti, kad išvyksta iš vietos. Patraukė automobilį toliau ir laukė sugrįžtančių žvejų. Palaukus gal 10 ar 15 min. sulaukė pareinančių žvejų. Tuomet jie privažiavo prie žvejų ir nustatė, kad tie asmenys yra A. K. ir M. B.. Jie buvo su žvejybos įrankiais, ir meškerėmis, mūvėjo bridkelnes. Jiems paaiškino, kad žvejoti negalima, todėl vienas jų aiškino, kad nesusigaudė laike, kitas lyg aiškino, kad nežvejojo. Jie pasakė, kad matė jog buvo vykdoma žvejyba, todėl jiems bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Kitus du asmenis buvo sutikę važiuojant link Dubysos, jie važiavo maudytis, jie buvo su glaudėmis, nusirengę. Jie kartu privažiavo su jais prie upės. Jie nuėjo pasivaikščioti prie Dubysos upės, o tie asmenys brido į upę maudytis. A. K. ir M. B. galėjo susitikti su tais asmenimis, kurie maudėsi, nes jie ir maudėsi kaip tik toje pusėje, kur buvo pastebėti žvejai. Žvejai mėtė spiningus ir tai vyko draudžiamu laiku, nes žiūrint kalendoriškai, tą dieną saulė leidosi gal 2 minutės po 19 val., o jie prie upės jau privažiavo 19.15 val., paskui kol apžiūrėjo automobilį, kol vaikščiojo, praėjo dar kažkiek laiko. Be to, Januška pažino, kad automobilis yra M. B., kuris yra linkęs daryti pažeidimus. Kol jie pasitraukė su automobiliu atgal, tie asmenys net spejo išsimaudyti ir jau važiavo atgal. Šimtu procentų garantuoti, kad žvejojo būtent A. K. ir M. B., jis negali teigti. Visa apranga, sudėjimas ir tai, kad pastebėję juos parėjo prie automobilio, o kitų asmenų prie upės, ar pasišalinančių iš tos vietos, kur buvo vykdoma žvejyba, jie nepastebėjo, todėl ir linkę daryti prielaidą, kad žvejojo būtent M. B. ir A. K.. Užfiksuoti žvejojančių asmenų jie neturėjo galimybės, nes nesitikėjo rasti žvejų, be to, juos pastebėję, žvejai iš karto pasislėpė. Kito vandens telkinio, kuris yra toje vietoje nėra.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (ROIK 18092470766) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., 19 val. 35 min. tyrimo veiksmų protokole nurodyta, jog A. K. žvejojo Dubysos upėje ties Plembergo k., Ariogalos sen., Raseinių r. Žvejyba vykdė su mėgėjiškos žūklės įrankiu - spiningu Safina. Žvejybos metu žuvų nepagauta. Žvejyba vykdė su žvejo mėgėjo kortele. Pagal kalendorių saulė leidosi 19.14 val., tačiau A. K. žvejojo 19.35 val. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo žvejoti draudžiama, todėl tuo metu, kai A. K. žvejojo (19.35 val.) žvejyba buvo draudžiama. A. K. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 ir 11.18 p.; pažeidė limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 punkto reikalavimus (b. l. 5-6). Fotonuotraukose, prie automobilio, užfiksuoti du asmenys bei meškerė (b. l. 7). Kalendoriaus išrašas patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. saulė leidosi 19.14 val. (b. l. 8) 2018-10-11 paaiškinime Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. J. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. kartu su vyriausiąja specialiste A. O., neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi V. M. vykdė akciją „Lašiša" Dubysos upėje, Raseinių r. sav., reidą vykdė su tarnybiniu automobiliu. Maždaug 19.15 val. privažiavus prie Dubysos upės Plembergo k., Raseinių r. sav. pastebėjo paliktą tuščią automobilį Volkswagen Passat. Aplink automobilį asmenų nebuvo. Pareigūnai nusprendė apžiūrėti Dubysos upės pakrantę, kadangi buvo tikėtina, kad ten ras žvejus. Vaikščiojant pakrante pastebėjo kitoje Dubysos upės pusėje du asmenis žvejojant su spiningais, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. K. ir M. B.. Minėti asmenys galimai pareigūną pastebėjo ir užlindo už kranto, todėl jų daugiau nematė. Prie jų prieiti nebuvo galimybės, kadangi jie buvo kitoje Dubysos upės pusėje (jie perėjo su bridkelnėmis). Visi reide dalyvavę pareigūnai nusprendė patraukti tarnybinį automobilį šiek tiek toliau ir palaukti, kol žvejai pareis, kadangi jie matė pareigūnus, todėl buvo tikėtina, kad gali ir nepareiti. Pastačius automobilį toliau, maždaug po 10 min. parėjo pastebėti asmenys (A. K. ir M. B.). Pažeidėjams buvo ruošiamasi rašyti Administracinio nusižengimo protokolus, tačiau užstrigus spausdintuvui, to padaryta nebuvo galima. Tuomet buvo surašyti tyrimų veiksmų protokolai dėl minėtų asmenų pažeidimų. A. K. ir M. B. žodžiu buvo informuoti, kad meškeres privalės atsivežti į Raseinių aplinkos apsaugos inspekciją, kuomet bus surašomas Administracinis nusižengimų protokolas (b. l. 11). 2018 m. spalio 11 d. paaiškinimuose Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. M. ir Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė A. O. nurodė, analogiškos faktinės aplinkybes kaip ir V. J. (b. l. 12, 13). Įvykio vietos žemėlapyje nurodyta žvejų buvimo vieta ir žvejų automobilio buvimo vieta (b. l. 14, 15). 2018 m. spalio 8 d. paaiškinime A. K. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nurodė, kad draudžiamu laiku nežvejojo, tuo metu su žvejybos įrankiais ėjo link automobilio (b. l. 16). Iš 2018 m. spalio 16 d. daiktų paėmimo protokolo matyti, kad vyr. Specialistas V. J. iš A. K. paėmė spininga Safina ir ritę Golden (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008). Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytų teisės aktų reikalavimus lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. nuo saulės patekėjimo iki laidos (pagal įrašus kalendoriuje). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. saulė leidosi 19.14 min., o administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. K. žvejojo 19.35 val., tai yra draudžiamu laiku, tačiau šių aplinkybių niekaip nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Iš bylos duomenų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad 19.35 val. A. K. jau buvo prie M. B. automobilio, kur buvo surašytas tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 5-6). Aplinkos apsaugos pareigūnai V. J., A. O. ir V. M. 2018 m. spalio 11 d. paaiškinimuose nurodė, kad 19.15 val. prie Dubysos pastebėjo stovintį automobilį, todėl nusprendė apžiūrėti pakrantę. Vaikščiojant pakrante, kitoje Dubysos upės pusėje buvo pastebėti žvejai, kurie prie savo automobilio sugrįžo maždaug už 10 min. jiems patraukus tarnybinį automobilį (b. l. 11, 12, 13). Tas pačias aplinkybes pareigūnai patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydami, kad automobilį Volkswagen Passat pastebėjo 19.15 min. ir iš karto nusileido prie upės, kur priėję prie kranto pamatė du žvejojančius asmenis. Iš šių parodymų akivaizdu, kad A. K. 19.35 val. žvejoti niekaip negalėjo, nes kaip nurodo pareigūnai, pastebėjus asmenis, maždaug už 10 min., jie grįžo prie automobilio. Taigi, iš bylos duomenų nėra aišku, kuriuo konkrečiu metu A. K. žvejojo. Taip pat byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad aplinkos apsaugos pareigūnai 2018 m. rugsėjo 25 d. matė žvejojančius būtent A. K. ir M. B.. Liudytoja A. O. teismo posėdžio metu nurodė tik tai, kad matė žvejojančius du asmenis, kurių aukštesnis asmuo buvo su bridkelnėmis, o žemesnis buvo su guminiais batais. Tai, kad žvejojo A. K. ir M. B., teigti gali tik dėl to, kad kitų asmenų su bridkelnėmis ir guminiais batais prie upės tuo nebuvo, tačiau kitų žvejus apibūdinančių požymių liudytoja nurodyti negalėjo, nes neįsidėmėjo. Aplinkybių, kad matė žvejojančius būtent A. K. su M. B., negalėjo kategoriškai patvirtinti ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M., kuris nurodė, kad šimtu procentų garantuoti, kad žvejojo būtent tie asmenys, jis negali, tačiau visa apranga, sudėjimas ir tai, kad kitų asmenų prie upės, ar pasišalinančių iš tos vietos, kur buvo vykdoma žvejyba, jie nepastebėjo, todėl ir yra linkę daryti prielaidą, kad žvejojo būtent A. K. su M. B.. Pažymėtina ir tai, kad V. M. nurodė, kad atstumas iki kito kranto, kur buvo pastebėti žvejai, gana didelis, todėl buvo neįmanoma nei jiems sušukti, nei prie jų prieiti. Liudytojas V. J. nurodė, kad nepažino žvejojančio A. K., nes jo iki tol nepažinojo, o M. B. jiems buvo pažįstamas, ir pažino M. B. automobilį, todėl jį pamatęs prie vandens iš karto pažino. Posėdžio metu apklausti liudytojai A. O. ir P. R. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 19.15 val. vyko maudytis į Dubysos karjerą, prie upės. Jie maudėsi kaip tik toje vietoje, kur Dubysos vaga įteka į karjerą, tačiau A. K. ir M. B. nei eidami maudytis, nei besimaudydami, nematė. Maudynių vietoje, teritorija aplinkui gerai matosi, tačiau nei žvejų, nei kitų asmenų jie nematė.

Nagrinėjamu atveju, A. K. versija, jog įvykio dieną jis su M. B. žvejojo kitoje vietoje, nei byloje nurodyta pastebėtų žvejų buvimo vieta, ir nusileidus saulei susirinkę meškeres ėjo prie automobilio, byloje ištyrus ir įvertinus visus įrodymus, liko nepaneigta. Žvejybos faktas užfiksuotos vaizdo priemonėmis nebuvo, liudytojai A. O. ir P. R. patvirtino, kad A. K. ir M. B. jie nematė, nors maudėsi būtent toje vietoje, kurioje pareigūnai pastebėjo žvejus. Pareigūnų V. J., V. M. ir A. O. parodymai apie įvykio aplinkybes, nagrinėjamu atveju, nelaikyti patikimais, nulemiančiais A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Pareigūnai negalėjo įvardinti tikslaus pažeidimo padarymo laiko, nurodyti, kuriuo konkrečiai metu jie pastebėjo žvejojančius A. K. ir M. B., be guminių batų ir bridkelnių, negalėjo įvardinti pastebėtų žvejų požymių, tačiau vien šių aplinkybių, įvertinant, kad atstumas iki žvejų buvo tolimas, be to, viskas truko tik akimirką, nes žvejai iš karto pasislėpė už reljefo, nėra pagrindo pripažinti asmens kaltu padarius nusižengimą.

Teismas konstatuoja, kad visapusiškai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neįrodyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. 2018 m. rugsėjo 25 d., 19.35 val., žvejojo Dubysos upėje. Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo bylos teisena A. K. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

A. K. prašė teismo priteisti jo patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo paruošimą teismui. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - BPK) nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant skundą, prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Panaikinti 2018 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-979-2018.

A. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 7 dalį nutraukti.

Grąžinti A. K. iš jo konfiskuotą spiningą ir ritę 1 vnt.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė