- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-15-282/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- I. P.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- N. L.
- Advokatai
- Aidas Venckus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (įvykis klube „P.“) 20 MGL (753,20 Eur) bauda.
I. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įvykis klube „M.“) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
I. P. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
A. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įvykis klube „M.“) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. L. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Iš I. P. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 105,44 Eur už nukentėjusiajam N. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012-11-23, apie 01.35 val., viešoje vietoje – baro „P.“, esančio (duomenys neskelbtini), tualete be jokios priežasties sudavė 1 smūgį kumščiu nukentėjusiajam N. L. į galvos sritį, dėl to N. L. nugriuvo ant grindų ir susitrenkė nosį, tokiu būdu padarė jam muštinę žaizdą ir nubrozdinimą dešiniame momenyje, kraujosruvą nosies nugarėlėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, išėjęs iš tualeto patalpų, baro „P.“ koridoriuje, matant baro „P.“ darbuotojams ir lankytojams laikė uždėjęs rankas N. L. ant pečių bei garsiai jam sakė: „ką čia darai, kas tau yra“, N. L. nustūmus I. P. nuo savęs, apsaugos darbuotojui I. P. nuvedus toliau nuo N. L., I. P. grįžo prie nukentėjusiojo N. L. jį stumdė, laikė prispaudęs prie sienos, apsaugos darbuotojui juos išskyrus, N. L. lipant laiptais link baro „P.“ išėjimo durų, priėjęs I. P. prispaudė N. L. prie sienos, ranka paėmė už kaklo, tokiais įžūliais savo veiksmais provokavo muštynes, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. L. ir I. P. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo kaltinami tuo, kad 2012-03-10, apie 02.54 val., (duomenys neskelbtini) mieste, naktiniame klube „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami vieninga tyčia, būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų suduodami rankomis nukentėjusiajam S. V. į veido sritį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau nemažiau 2 smūgių, tokiu būdu veikdami bendrais veiksmais padarė jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to, jie pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad 2012-03-10, apie 02.54 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, būdami apsvaigę nuo alkoholio, matant naktinio klubo „M.“ darbuotojams ir lankytojams, kartu sudavė rankomis nukentėjusiajam S. V. į veido sritį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių į smūgių, tačiau nemažiau 2 smūgių, tokiu būdu padarė jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, A. L., apkabinęs S. V. ir naudodamas fizinę prievartą, bandė jį ištempti iš naktinio klubo „M.“ į lauką, I. P. purškė ašarines dujas S. V. į veidą, bei I. P. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, grįžęs iš lauko į klubą „M.“, vėl purškė ašarines dujas S. V. į veidą, tokiais savo veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-10 nuosprendžio dalį dėl I. P. ir A. L. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio l dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl įvykio klube „M.“) panaikinti ir priimti naują nuosprendį, o nuosprendžio dalį dėl I. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio l dalį pakeisti:
Žemesnės instancijos teismas
I. P. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio l dalį (dėl įvykio klube „M.“) laisvės apribojimu 1 metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl įvykio klube „M.“) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 284 straipsnio l dalį (dėl įvykio klube „P.“) paskirti areštą 60 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies l punktu, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui, ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio l dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; A. L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio l dalį (dėl įvykio klube „M.“) laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl įvykio klube „M.“) laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies l punktu, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014-02-03 iki 2014-02-27; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl I. P. ir A. L. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio l dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl įvykio klube „M.“) turi būti panaikinta, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nurodo, kad nors teisme A. L. ir I. P. neprisipažino sudavę smūgius nukentėjusiajam S. V. ir padarę pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką, o nukentėjusysis S. V. ir liudytojai D. ir L. B. nurodė, kad smūgius S. V. sudavė nepažįstamas asmuo salėje sėdint prie stalelio, kad I. P. S. V. dujų nepurškė, tačiau byloje surinkti duomenys paneigia I. P. ir A. L. bei nukentėjusiojo S. V. parodymus. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog liudytojų D. U. ir A. D. parodymai patvirtina S. V. versiją, kad S. V. sumušė ne I. P. ir A. L., o nepažįstamas vyras klubo salėje. Prokuroras skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U. nurodė, kad S. V. iš salės išvedė, nes matė, kaip S. V. mušė nepažįstamą asmenį, o ne nepažįstamas vyras sumušė S. V.. Be to, liudytojai D. U. ir A. D. nurodė, jog išvedant S. V. iš salės pastarajam kraujas nebėgo, kad salėje S. V. niekas negalėjo suduoti smūgio, nes tiek pagal D. U. ir A. D. parodymus, tiek pagal liudytojų D. ir L. B. bei paties S. V. parodymus, tuoj po konflikto S. V. iš salės išvedė apsaugos darbuotojai. Kadangi S. V. mušė nepažįstamą asmenį, o ne atvirkščiai, nukentėjusysis S. V. negalėjo būti sužalotas konflikto metu salėje prie staliuko kito asmens, kaip teigia pats S. V. ir liudytojai D. B. ir L. B., o buvo sužalotas I. P. ir A. L.. Nors byloje esančioje filmuotoje medžiagoje neužfiksuoti visi įvykiai (matosi tik dalis S. V. ir I. P. susistumdymo, dujų purškimo), tačiau ši filmuota medžiaga papildo liudytojo D. U. parodymus, jog su S. V. mušėsi I. P. ir A. L., kad tarp jų vyko grumtynės, kad buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, kad A. L. tempė S. V. iš vestibiulio, o nesiekė jam padėti. Be to, vaizdo įrašas patvirtina, kad tuo metu, kai vyko I. P. ir A. L. grumtynės su S. V., vestibiulyje buvo ne tik jie ir apsaugos darbuotojai, bet ir daugiau klubo lankytojų. Taigi, vaizdo įrašas patvirtina, kad klubo rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta, nes iš vaizdo įrašo matyti, kaip klubo lankytojai išeina iš klubo užsiėmę veidus, nosis dėl papurkštų dujų, be to, liudytoja A. K.-R. parodė, jog salėje jautėsi dujų kvapas, sklindantis iš vestibiulio. Apeliantas nurodo, kad liudytojai D. U., A. D., A. K.-R. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, o L. B. ir D. B. yra S. V. draugai, pats S. V. yra suinteresuotas, kadangi pats sužalojo I. P., todėl „tikėtini teisingi kitų liudytojų parodymai, jog nebuvo jokio konflikto salėje, o S. V. sužalojo I. P. ir A. L. bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė klubo veiklą“. Teigia, kad aptarti įrodymai (t. y. liudytojų D. U., A. D., A. K.-R. parodymai, vaizdo įrašas) patvirtina, kad A. L. ir I. P. padarė nukentėjusiajam S. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir klube „M.“ įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl to teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavęs, jog nesurinkta įrodymų, kad A. L. vartojo necenzūrinius žodžius aplinkinių akivaizdoje tempdamas S. V. ir nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos, kad dėl I. P. veiksmų naudojant ašarines dujas nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad I. P. ir A. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio l dalyje, objektyvioji pusė pasireiškė jų įžūliu elgesiu viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, rodant aplinkiniams nepagarbą tokiu elgesiu sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, nes I. P. ne tik purškė dujas ant pašalinių asmenų, tačiau bendrais veiksmais su A. L. S. V. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl to apeliantas teigia, kad teismo nuosprendžio dalis dėl I. P. ir A. L. išteisinimo turi būti panaikinta ir jų atžvilgiu turi būti priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl neteisingai I. P. paskirtos bausmės, nes I. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl įvykio bare „P.“) paskyrė per švelnią bausmę. Teigia, kad nors I. P. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau jau buvo padaręs vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, todėl, atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į I. P. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (dėl įvykio bare „P.“), padarymą, I. P. paskirta bausmės rūšis – bauda – yra aiškiai per švelni.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, išteisintasis bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Prokuroras, nesutikdamas su nuosprendžiu dėl I. P. ir A. L. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat prokuroras skunde teigia, kad I. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra per švelni bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl I. P. ir A. L. nekaltumo nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį S. V. bei dėl to, kad I. P. ir A. L. nepažeidė viešosios tvarkos, t. y. nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, taip pat teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.
Prokuroras teigia, kad I. P. ir A. L. nepagrįstai išteisinti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, nes šias nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrai.
Teisme A. L. ir I. P. neigė nesunkiai sužaloję nukentėjusįjį S. V. klube „M.“. Tokius A. L. ir I. P. parodymus patvirtino pats nukentėjusysis S. V.. Nukentėjusysis S. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad šokių salėje smūgį į nosį jam sudavė ne A. L. ar I. P., bet prie jo priėjęs nepažįstamas asmuo. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino teisme apklausti kartu su nukentėjusiuoju prie stalelio sėdėję liudytojai D. B. ir L. B.. Nors kaip liudytojai apklausti įvykio metu klube apsaugos darbuotojais dirbę D. U. ir A. D. parodė, kad S. V. iš šokių salės išvedė, nes jis ten konfliktavo su nepažįstamu asmeniu, sudavė pastarajam smūgį, ir kad vedant S. V. iš šokių salės, jie nepastebėjo, jog S. V. būtų buvęs kruvinas, tačiau šių liudytojų parodymai nepaneigia nukentėjusiojo ir liudytojų D. ir L. B. parodymų, priešingai, patvirtina, kad S. V. šokių salėje konfliktavo su nepažįstamu asmeniu, dėl to ir buvo išvestas iš šokių salės. Be to, teisme liudytojas D. U. nurodė, kad apie S. V. konfliktą su nepažįstamu asmeniu jam pasakė barmenė ar padavėja. Liudytojas A. D. taip pat nurodė nematęs konflikto šokių salėje pradžios, apie konfliktą jam pranešė jo kolega D. U.. Taigi, liudytojai D. U. ir A. D. patvirtino konflikto šokių salėje tarp nukentėjusiojo ir nepažįstamo vyriškio nematę. Dėl to liudytojų D. U. ir A. D. parodymai nepaneigia S. V. ir liudytojų D. ir L. B. parodymų, kad S. V. galėjo būti sužalotas šokių salėje konflikto metu su nepažįstamu asmeniu.
Kiti bylos duomenys taip pat nepatvirtina prokuroro skundo argumentų, kad S. V. nesunkiai sužalojo A. L. ir I. P.. Liudytojai D. U., A. D., A. K.-R., D. ir L. B. nurodė, kad S. V. šokių salėje nei su A. L., nei su I. P. nekonfliktavo. Tai pripažino ir pats nukentėjusysis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad iš klubo nukentėjusysis S. V. išėjo kartu su I. P. į lauką. Liudytojas D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai S. V. išėjo į lauką, po kelių minučių jis sugrįžo, prašė leisti nueiti į tualetą nusiplauti veidą, nes jam buvo pripurkšta į akis dujų, kad po to, kai nusiplovė veidą, jis vedė nukentėjusįjį iš tualeto atgal link išėjimo, prie klubo kasos prie nukentėjusiojo pribėgo A. L. ir I. P., tarp jų įvyko grumtynės, jis matė, kaip S. V. apsistumdė su I. P., mojavo kumščiais, kad A. L. bandė ištempti S. V. iš vestibiulio į lauką, kad I. P. tuo metu dujų balionėliu pūtė dujas S. V. į veidą, šaukė keiksmažodžius (1 t. 94–95 b. l.). Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U. nurodė matęs, kaip nukentėjusysis grūmėsi, mušėsi su A. L. ir I. P., kad buvo keikiamasi, tačiau teisme nurodė, kad nematė smūgių sudavimo, neprisimena, ar buvo pasakyti necenzūriniai žodžiai, o aplinkybę, kad I. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam, jam nurodė tyrėjas. Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė girdėjęs, kaip lauke I. P. kažką šaukė ant nukentėjusiojo, kad S. V. buvo sugrįžęs į klubą tam, kad nusiplauti veidą nuo dujų, kad jam būnant lauke, staiga pro jį į klubą nubėgo I. P., kad sugrįžęs į klubą jis pamatė, kaip vestibiulyje rankomis susikabinę grūmėsi S. V. ir I. P. (1 t. 97–98 b. l.). Teisme liudytojas A. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog matė, kaip I. P. grūmėsi su S. V., t. y. buvo apsikabinę ir stumdėsi, A. L. tuo metu nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K.-R. parodė, kad ji paties konflikto nematė, kad į klubo vestibiulį išėjo užuodusi dujų kvapą, kad vestibiulyje jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir apsaugos darbuotojas D. U. jai pasakė, jog S. V. peiliu dūrė I. P., kad vėliau ji su tyrėju peržiūrėjusi vaizdo įrašą matė, kaip vestibiulyje S. V. konfliktavo su I. P., kad I. P. purškė dujų balionėliu, o vėliau S. V. dūrė peiliu I. P. (1 t. 109–110 b. l.). Teisme liudytoja A. K.-R. patvirtino, kad konflikto ji nematė, o peržiūrėjusi vaizdo įrašą nusprendė, kad konfliktas vyko tarp S. V., I. P. ir A. L., tai ji aptarė ir su tyrėju, ji pati smūgių sudavimo nematė. Vertinant liudytojų D. U., A. D. ir A. K.-R. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, akivaizdu, kad jie nematė, kaip I. P. ir A. L. sudavė smūgius nukentėjusiajam, matė tik susistumdymą tarp jų, taip pat matė, kaip A. L. bandė nukentėjusįjį išvesti iš klubo į lauką, o jų parodymai apie tai, kas vyko tarp nukentėjusiojo, I. P. ir A. L., yra paremti subjektyviu vertinimu peržiūrėjus vaizdo medžiagą bei ją aptarus su tyrėju. Nors vaizdo įrašas patvirtina tarp nukentėjusiojo, I. P. ir A. L. įvykus grumtynes viešoje vietoje, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad konflikte, t. y. grumtynėse, dalyvavo ne tik nukentėjusysis, A. L. ir I. P., bet ir daugiau asmenų, ir iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, kad šių grumtynių metu A. L. ar I. P. būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam į veidą. Įvertinant visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad nukentėjusysis kategoriškai nurodė, jog A. L. ir I. P. smūgių jam nesudavė, išteisintieji A. L. bei I. P. neigė sudavę smūgius nukentėjusiajam, kad liudytojai D. U., A. D. ir A. K.-R. nematė smūgių sudavimo nukentėjusiajam momento, o iš vaizdo įrašo matyti, kad grumtynėse dalyvavo ir daugiau asmenų, ir vaizdo įrašas nepatvirtina, kad A. L. ir I. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam S. V. nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje padarė išteisintieji tyčia suduodami jam į veidą ne mažiau kaip du smūgius. Vien ta aplinkybė, kad vestibiulyje A. L. ir I. P. stumdėsi su S. V., nepatvirtina, kad jie sulaužė S. V. nosį, nes, kaip minėta, nei vaizdo įrašas, nei kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad A. L. ir I. P. būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai A. L. ir I. P. išteisino pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad A. L. ir I. P. nepagrįstai išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Ši nusikalstama veika padaroma bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų ir turi būti nustatyta, kad realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia.
Iš A. L. ir I. P. pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį matyti, kad jie kaltinami viešoje vietoje veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, matant naktinio klubo „M.“ darbuotojams ir lankytojams, kartu sudavė rankomis nukentėjusiajam S. V. į veido sritį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių į smūgių, tačiau ne mažiau 2 smūgių, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, A. L., apkabinęs S. V. ir naudodamas fizinę prievartą, bandė jį ištempti iš naktinio klubo „M.“ į lauką, I. P. purškė ašarines dujas S. V. į veidą bei I. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, grįžęs iš lauko į klubą „M.“, vėl purškė ašarines dujas S. V. į veidą, tokiais savo veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Byloje nesant objektyvių duomenų, kad A. L. ir I. P., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, sužalojo nukentėjusįjį S. V., nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką kvalifikuojančio požymio – įžūlaus elgesio. Nors vaizdo įrašas ir liudytojas D. U. patvirtina, kad A. L., apkabinęs rankomis S. V., bandė jį ištempti iš klubo „M.“ vestibiulio pro duris į lauką, tačiau išteisintasis A. L. nurodė, kad pats nukentėjusysis S. V. jo prašė jį išvesti, nes dėl dujų nieko nematė, kad S. V. norėjo grįžti į salę, o jis norėjo jam padėti, todėl suėmęs vedė iš klubo, kai klube buvo sambrūzdis. Pats nukentėjusysis pripažino, kad jis prašė A. L. jam padėti išeiti, nes dėl į akis pripurkštų dujų jis nematė. Liudytoja A. K.-R. nurodė, kad peržiūrėjusi vaizdo įrašą, ji suprato, kad A. L. bandė išvesti S. V. iš klubo vengdamas konflikto. Šios visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. L. veiksmai bandant iš klubo išvesti nukentėjusįjį pagrįstai nelaikytini įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio 1 dalies prasme bei šiais veiksmais viešoji tvarka nebuvo pažeista. Duomenų, kad A. L. ar I. P. būtų grasinę nukentėjusiajam ar kitiems klubo lankytojams, tyčiojęsi iš jų ar būtų elgęsi vandališkai, byloje nėra. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U. nurodė, kad grumtynių metu buvo pasakyti necenzūriniai žodžiai, tačiau teisme liudytojas D. U. bei kiti įvykį matę liudytojai, išteisintieji ir pats nukentėjusysis nurodė, kad A. L. ir I. P. nevartojo necenzūrinių žodžių. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu buvo pasakyti necenzūriniai žodžiai, byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad išteisintieji keikėsi necenzūriniais žodžiais ir taip pažeidė viešąją tvarką. Be to, pastebėtina, kad necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje pats savaime nesukelia BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o gali būti vertinami kaip viešosios tvarkos trikdymas (BK 284 straipsnio 2 dalis) arba kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje. Nors I. P. teigė, kad niekam klube nepurškė dujų ir nukentėjusysis S. V. nurodė, kad jam klube niekas nepurškė dujų į veidą, tačiau tokius jų parodymus paneigia liudytojų D. U., A. D. parodymai, jog I. P. purškė dujas S. V. į veidą, kad nukentėjusysis prašėsi įleidžiamas į tualetą, nes dujos griaužė jam akis. Aplinkybę, kad I. P. purškė dujas į nukentėjusįjį, taip pat patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip I. P., vykstant klubo vestibiulyje sustumdymui su S. V., dešinėje rankoje laikytu balionėliu pučia S. V. į veidą, kad dujas į S. V. purškė net kelis kartus, o išėjęs į lauką turėtą balionėlį išmetė į šiukšlių dėžę (1 t. 89–90 b. l.). Liudytoja A. K.-R. nurodė, kad būdama administratoriaus kabinete ji pajuto ašarinių dujų kvapą, todėl išėjo į vestibiulį. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad išteisintasis I. P. viešoje vietoje purškė dujas. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad dujų naudojimas, nors ir viešoje vietoje, bet nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos, nes, liudytoja A. K.-R. nurodė, klubo darbas nebuvo sutrikdytas, sužalotų asmenų bei medikų ji nematė, o iš vaizdo įrašo matyti, kad vestibiulyje buvę asmenys neskubėjo pasišalinti, viskas truko labai trumpai. Byloje nenustatyta, kad dėl naudotų ašarinių dujų būtų nukentėję pašaliniai asmenys ar jie buvo šokiruoti tokiu I. P. veiksmu. Be to, iš bylos matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti ne dėl I. P. elgesio, o dėl S. V. veiksmų naudojant peilį. Taip pat įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Šiaulių apygardos teismo 2015-03-05 nuosprendžiu, kurio teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-03 nutartimi) konstatuota, kad tarp S. V. ir I. P. 2012-03-10 įvyko tarpusavio konfliktas, kurio metu I. P. purškė dujas S. V., kad šis konfliktas neperžengė privataus konflikto tarp S. V. ir I. P. ribų ir šio konflikto metu viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta (7 t. 23–27, 123–127 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad tarp S. V. ir I. P. įvyko privataus pobūdžio konfliktas, kad dėl I. P. veiksmų naudojant ašarines dujas klubo veikla nebuvo sutrikdyta, pašaliniai asmenys nenukentėjo, daroma išvada, kad dėl I. P. veiksmų (naudotų ašarinių dujų) nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Įvertinus tai, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad A. L. ir I. P. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu, keikėsi necenzūriniais žodžiais, o tarp I. P. ir nukentėjusiojo įvykęs konfliktas, kai I. P. ant S. V. purškė ašarines dujas, neviršijo jų privataus konflikto ribų, dėl tokio I. P. elgesio klubo veikla nebuvo sutrikdyta, pašaliniai asmenys nenukentėjo, daroma išvada, kad A. L. ir I. P. įžūliu elgesiu nepažeidė viešosios tvarkos, nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Dėl to apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. L. ir I. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių, todėl pagrįstai juos išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl I. P. ir A. L. nekaltumo. Dėl to naikinti skundžiamą nuosprendį dėl A. L. ir I. P. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kaip to prašo prokuroras, nėra pagrindo.
Taip pat nėra pagrindo griežtinti I. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl įvykio bare „P.“) paskirtos bausmės, nes I. P. nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė būdamas neteistas, jis dirba, turi šeimą, dėl jo elgesio nusiskundimų negauta, be to, jis (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, todėl apylinkės teismas, parinkdamas I. P. bausmę – baudą, artimą minimaliam baudos dydžiui, bendrųjų bausmės skyrimo principų bei BK 55 straipsnio nuostatos nepažeidė. Dėl to nėra pagrindo griežtinti I. P. paskirtos bausmės, kaip to prašo prokuroras, todėl prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t ar i a:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio.