Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovui M. B., atsakovams V. U., N. Š., advokatei V. L. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. U., N. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir atsakovės V. U. priešieškinį ieškovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei Kauno miesto savivaldybei, 1-asis butas susideda iš vieno kambario, 23,01 kv. m bendrojo ploto (Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-26 išrašas b.l.44). Pagal 2002-10-27 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (sudaryta remiantis Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK 1984-06-29 sprendimu Nr. 227), aukščiau minėto buto nuomininkas buvo E. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje buto nuomininko E. V. šeimos narių nenurodyta (b.l.6-8). UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis tikrino ir atitinkamais raštais informavo ieškovę apie be teisinio pagrindo ginčo patalpose gyvenančius asmenis, ragino atsakovę V. U. atlaisvinti patalpas( 2012-08-27, 2012-08-23 raštai b.l.9-20), apie šiuos įspėjimus atsakovė žinojo pasirašytinai ,tačiau atsakovė įpareigojimų nevykdė. 2014-05-26 mirus buto nuomininkui E. V. atsakovė iš ginčo neišsikraustė, pagal Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-06-03 duomenis bute (duomenys neskelbtini), nėra gyventojų deklaravusių gyvenamąją vietą. Nors administratorius UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis ne kartą įspėjo atsakovę V. U. dėl pažeidimo, tačiau ji gera valia neatlaisvino patalpų, priskirtų Savivaldybės socialinio būsto fondui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.579str.1d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, turi būti sudaroma raštu. Kauno miesto savivaldybė su atsakovais V. U. ar N. Š. nėra sudariusi gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, taigi atsakovai gyvena ginčo gyvenamosiose patalpose be teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612str. savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Atsakovė V. U. priešieškinyje nurodė, kad nuo 2009 metų pabaigos lankėsi ginčo bute, padėjo buto nuomininkui atlikti namų ruošos darbus , vėliau ir gyveno su buvusiu nuomininku E. V., vedė bendrą ūkį, padėjo jam išsirūpinti pensiją, kompensaciją už kurą, mokėjo už produktus, remontavo ginčo butą, mokėjo komunalinius mokesčius, pagal jo įgaliojimą atliko ir kitus pavedimus, jie gyveno kaip sugyventiniai su E. V. iki jo mirties, prašė ją pripažinti E. V. šeimos nare, pakeisti buto nuomos sutartį ir sudaryti ją jos vardu . Tačiau, atsakovė V. U. žinojo, kad ginčo bute (duomenys neskelbtini) gyvena neteisėtai, žinojo apie ieškovės Kauno miesto savivaldybės tarnybų įspėjimus išsikelti iš ginčo buto, dar iki E. V. mirties, buvęs buto nuomininkas E. V. nesiėmė jokių veiksmų įteisinti galimus šeimos santykius su atsakove, nesiekė kad atsakovė kaip šeimos narė būtų įtraukta į buto nuomos sutartį, o atsakovė V. U. nesiekė ištuokos su B. U. ,su kuriuo santuokoje yra iki šiol, todėl nelaikytina, kad tarp atsakovės ir mirusiojo E. V. susisiklostė sugyventinių, šeimos narių santykiai. Pagal bylos medžiaga nenustatyta, kad jis reiškė aiškią valią , siekė tokių santykių. Dėl paminėtų motyvų atmestini ir liudytojų E. Š., K. V. parodymai, jie vertintini tik kaip papildantys tam tikrus atsakovės teiginius, siekiant sau palankaus sprendimo, todėl laikytina ,kad atsakovė negali būti laikoma mirusiojo E. V. sugyventine pagal LR CK 6.588 str.1d.

Be to, teismas sutinka su ieškovės Kauno miesto savivaldybės pozicija, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1995-03-05 priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pagal byloje pateikiamos 2002-10-27 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties (sudaryta remiantis Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK 1984-06-29 sprendimu Nr. 227) 3.1 punktą nuomininkui suteikia teisę apgyvendinti tik šeimos narius ir tik įstatymų bei sutarties numatyta tvarka. Nuomos sutartyje E. V. nurodomas kaip vienintelis gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas, o jo šeimos narių nenurodyta. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.590 str.1d. įtvirtinta nuostata, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje, todėl dėl išdėstytų sutarties ir LR CK nuostatų, atsakovė V. U. neturi teisinio pagrindo apsigyventi ginčo bute.

Teismas sutinka su ieškovės Kauno miesto savivaldybės pozicija, kad aukščiau minėta nuomos sutartis pagal atsakovės priešieškinį neturi būti pakeista pagal LR CK 6.602 str.2d. Pagal sutarties 6 punktą sutartis gali būti pakeista tik nuomininkui, pilnamečiams jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal LR CK 6.602 straipsnį nuomotojas turi teisę, bet ne pareigą pakeisti nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1079/2002). Teismas nurodė, jog sutarties laisvės principas reiškia, jog sutartis gali būti keičiama tik jos šalių susitarimu, priverstine, t.y. teismine tvarka, sutartis gali būti keičiama tik esant pakankamam tokio keitimo teisiniam pagrindui , pagal aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, tokio pagrindo nėra. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), priskirtas socialinio būsto fondui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „ socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas Savivaldybės kompetencijai, kaip viena savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos [statymo 6 straipsnio 15 punktas). Įstatymas įpareigoja savivaldybės jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo {statymo 81 straipsnis), todėl savivaldybei išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį o nustačius pažeidimus, imtis priemonių jiems likviduoti“ (LAT. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010).

Ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovas, teismo posėdžio metu, pateikė rašytinius įrodymus, kad ginčo bute pagal gyventojų ,kaimynų skundus atsakovė V. U. elgiasi netinkamai, triukšmaujama, girtaujama ir kit.(b.l.137).Atsakovė tokius faktus neigė. Papildomai patikslinus duomenis teismų sistemoje LITEKO nustatyta, kad atsakovė V. U. bausta administracine tvarka už nelegalių cigarečių laikymą ,prekybą ginčo bute (b.l 140-141), be to atsakovei V. U., N. Š. iškelta ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.1-399-311/2015 pagal BK 201str.1d. dėl prekybos etilo alkoholiu, denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, bute adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.139). Šios aplinkybės taip pat laikytinos reikšmingomis, ieškiniui tenkinti, įrodo tam tikrą netinkamą atsakovų elgesį ir nesąžiningumą.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011), o išvadą dėl konkrečių faktinių aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymų visumą, teismas mano, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, priešieškinį kaip nepagrįstą atmesti.

Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos žyminis mokestis(41Eur) valstybei, nuo kurio ieškovė atleista (LR CPK 96,93,88,83 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177,178 str.str, 185 str., 186 str., 259-270 str.str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovus V. U. a.k(duomenys neskelbtini) ir N. Š. a.k(duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovų V. U. a.k. (duomenys neskelbtini) N. Š. a.k(duomenys neskelbtini) solidariai teismo išlaidas, žyminį mokestį 41€( keturiasdešimt vieną eurą) valstybei.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.