Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovams R. B. ir B. B., jų atstovei advokatei I.Maskoliūnaitei, atsakovei R. B., jos atstovui advokatui K.Rakauskui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijai nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir B. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl pažeistų teisių gynimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai laikė nepagrįstais atsakovės motyvus, kad nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiose bylose nėra sprendžiamas naudojimosi žeme tvarkos nustatymo klausimas, kitas motyvas, ji duotų sutikimą, jei ieškovai duotų sutikimą atsakovei statyti virš jai priklausančios namo dalies. Ieškovai nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ieškovų ketinimai statyti pažeidžia jos teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 0,0633 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 120/633 dalių ieškovams R. B. ir B. B., 193/633 dalys atsakovei R. B., 128/633 dalys ieškovei R. B. ir 192/633 dalys ieškovui B. B.. Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 20/100 dalių ieškovams R. B. ir B. B., 16/100 dalių ieškovei R. B., 32/100 dalys ieškovui B. B., 32/100 dalys atsakovei R. B.. Pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams R. B. ir B. B.. Kiti statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 20/100 dalių ieškovams B. ir B. B., 16/100 dalių ieškovei R. B., 32/100 dalys ieškovui B. B., 32/100 dalys atsakovei R. B.. Ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui B. B.. Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. B. (17-22 b.l., I t.).

Ieškovai ketina pertvarkyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jiems priklausančią dalį pagal UAB „Aukštaitijos architektūros studija“ parengtą statybos techninį projektą „Priestato nauja statyba, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymas į komercines – administracines patalpas“ (25-139 b.l., I t.), kuris yra suderintas su visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu, elektros tiekimo įmone, vandens tiekimo įmone, fiksuoto telefono ryšio įmone, „Aplinka visiems“ atstovu, komunaline tarnyba (28 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad tarp bendrasavininkų nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Pagal LR CK 4.77 str. bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą. Šią teisę įgyvendindamas, bendraturtis turi laikytis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai turi turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Paties bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2, 3 p., 11 str. 1 d. 3, 4 p.). Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2, 3 p.). Taigi pagal Statybos įstatymo nuostatas seka, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas projektavimo metu. Iš šių normų nuostatų taip pat seka, kad bendraturtis turi būti supažindintas apie numatomą rekonstrukciją, pateikiant jam statinio projektą, iš kurio jis galėtų spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį - priestato vietą, aukštį, plotį bei sužinoti kitus planuojamų rekonstrukcijos darbų planus.

Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai ketina atlikti kartu atsakove R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo dalies pertvarkymo darbus, pakeičiant namo stogą, pristatant priestatą bei atlikti kitus darbus. Tačiau atsakovė R. B. neduoda ieškovams sutikimo statybos leidimui priestato statybai bei kitų pertvarkymo darbų atlikimui gauti. Atsakovė savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad ieškovai siekia vykdyti statybos darbus bendro naudojimo žemės sklypo dalyje ir namo mansardoje, kur pagal turimus nuosavybės teisės dokumentus jai nuosavybės teise priklauso 32/100 dalys, be to iki šiolei nėra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, o ieškovai nori vykdyti statybas bendro naudojimosi žemėje, taip pat nurodo, kad ji nori gauti ieškovų sutikimą statyboms jai priklausančioje namo dalyje, gal tada sutiktų, kad jie statytųsi priestatą ant bendro naudojimo žemės (45 b.l., II t.). Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovai į ją nesikreipė dėl sutikimo leidimui gauti neteismo keliu. Kitokių priežasčių, dėl kurių atsakovė neduoda ieškovams sutikimo leidimui gauti, atskovė nenurodė.

Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Taigi ieškovai siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę – padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, atliekant bendrai valdomo daikto pertvarkymo darbus. Atsakovė turi teisę ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad ieškovų pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Lietuvos Auščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Ieškovai pateikė teismui UAB „Aukštaitijos architektūros studija“ parengtą techninį projektą, iš kurio matyti planuojami atlikti darbai, tačiau ieškovai negali įgyvendinti namo savo dalies pertvarkymo planų, nes atsakovė neduoda sutikimo statybos leidimui gauti.

Atsakovė nurodė, kad ieškovai nesikreipė į ją dėl sutikimo leidimui statybos darbams gauti neteismo keliu. Teismas vertina, kad tai, jog ieškovai kreipėsi į teismą, kad bylos nagrinėjimo eigoje taikaus ginčo sprendimo pasiekti nepavyko, rodo, kad ginčas tarp šalių yra.

Atsakovė kaip vieną iš nesutikimo argumentų posėdžio metu nurodė, kad ji taip pat nori gauti ieškovų sutikimą savo statyboms, gal tada sutiktų, kad jie statytųsi priestatą ant bendro naudojimo žemės. Teismas vertina, kad tai nelaikytina argumentu, pagrindžiančiu atsakovės nesutikimą ieškovams leidimui gauti, nes tai yra tik atsakovės sąlyga atsakovams.

Dar vienas iš atsakovės nurodytų motyvų yra tas, kad ieškovai siekia vykdyti statybos darbus bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, o iki šiolei nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Šis atsakovės argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi teismo leidimas ieškovams atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato bendraturtės sutikimo yra duodamas tam tikslui, kad ieškovai gautų statybos (rekonstrukcijos) leidimą be atsakovės sutikimo, bet ne konkretiems statybos darbams atlikti. Ieškovai yra galimi statytojai, todėl, esant teismo duotam tokiam leidimui, negali vykdyti statybos darbų. Įgyvendinti teisę į statybą ir kartu tapti statytoju ieškovai turės galimybę tik gavę statybos (rekonstrukcijos) leidimą, tai yra išduodamu leidimu atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus ieškovams pripažįstama tik teisė gauti statybos leidimą be atsakovės sutikimo ir kad nurodytas teismo leidimas nereiškia statybos leidimo įteisinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

Laikytinas nepagrįstu ir atsakovės argumentas, dėl kurio ji neduoda sutikimo ieškovams leidimui gauti, kad statybos darbai bus vykdomi namo mansardoje, kurios dalis priklauso ir atsakovei. Byloje esantys registro duomenys nepatvirtina, kad būtų įregistruota mansarda (mansarda yra laikomas stogo erdvėje esantis aukštas). Ieškovai ketina keisti stogo dangą, nes ji yra kritiškos būklės, nebeatitinka higienos reikalavimų. Byloje apklausti liudytojai architektas A. K., rengęs statinio pertvarkymo projektą, ir V. R., pagal susitarimą turintis vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, patvirtino, kad bus keičiama tik stogo danga ir gegnės, kurios šiuo metu yra supuvę, jog pakeitus stogą, nepasikeis stogo aukštis, palėpės plotas, taip pat kad nėra į pastogę numatyti laiptai, bei kad pagal projektą palėpėje jokie statybos darbai neprojektuoti. Ieškovai nurodė, kad stogą keisti būtina dėl kritiškos jo būklės, bei kad stogo dangos pakeitimas neatima iš atsakovės jai priklausančios pastogės dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pasisakęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies pertvarkymas pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad dėl atsisakymo duoti ieškovams sutikimą argumentuotų motyvų atsakovė nepateikė ir neįrodė, kad ieškovo pateiktas projektas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus. Ieškovų pateiktame projekte yra visi statinio pertvarkymo pobūdį apibrėžiantys duomenys, projektą rengė įmonės, turinčios teisę atlikti statinio projektavimo darbus, specialistas, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė motyvuotai nepagrindė, nes nenurodė faktų, kodėl šis pastato pertvarkymo projektas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo pertvarkymas pakeis jos kaip bendraturtės gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki pertvarkymo. Taip pat atsakovė nenurodė ir teisės normų pažeidimų.

Todėl teismas vertina, kad byloje esančių duomenų pagrindu atsakovės nesutikimas pripažintinas nemotyvuotu, t. y. protingais motyvais nepagrįstu ir ieškovams trukdančiu įgyvendinti teisę į statybą, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (LR CK 4.75 str. 1 d.), todėl pripažintina ieškovams R. B. ir B. B. teisė gauti statybos leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines administracines patalpas be bendraturtės R. B. sutikimo.

Patenkinus ieškovų ieškinį, iš atsakovės R. B. ieškovų naudai priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 800 Lt (39 b.l., II t.), ir kurios pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, laikytinos pagrįsto dydžio, ir ieškovų sumokėtas žyminis mokestis – 132 Lt bei 2 Lt už mokėjimo dokumento paruošimą (8, 9 b.l., I t.) (LR CPK 79, 88, 93, 98 str.).

Patenkinus ieškovų ieškinį, iš atsakovės R. B. valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 10,13 Lt (LR CPK 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išsėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovų R. B. ir B. B. ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovams R. B. ir B. B. teisę gauti statybos leidimą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestato statybai, statomų autogaražo ir priestato bei esamo pastato dalies patalpų pertvarkymui į komercines administracines patalpas be bendraturtės R. B. sutikimo.

Priteisti iš atsakovės R. B. ieškovų R. B. ir B. B. naudai 800 Lt ieškovų turėtų advokato pagalbos išlaidų, 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2 Lt mokėjimo dokumento paruošimo išlaidoms padengti.

Priteisti iš atsakovės R. B. valstybės biudžeto naudai 10,13 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.