Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nuteistojo R. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistojo R. S. atžvilgiu, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Panevėžio apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 1 d., 105 str. 8 d. 13 p., 42 str. nuteistas 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu.

2003 m. spalio 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 str. 1 d. į 2000 m. LR BK 178 str. 1 d., iš 1961 m. BK 105 str. 8 d. 13 p. į 2000 m. LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. Vadovaujantis 2000 m. LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos už šių nusikalstamų veikų padarymą, subendrintos ir R. S. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, panaikinant papildomą bausmę – turto konfiskavimą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. nuostatomis, R. S. atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, R. S. buv paleistas lygtinai, neatlikęs 7 (septynerių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

2009 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi R. S. atžvilgiu panaikintas lygtinis paleidimas ir R. S. pasiųstas į pataisos namus atlikti likusią neatliktą 7 (septynerių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. lapkričio 24 d.

Bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. sausio 28 d.

¾ laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2013 m. birželio 12 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistasis R. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. liepos 14 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Skunde nurodoma, kad R. S. elgesys, darbas, požiūris į save leidžia konstatuoti, kad pastarasis yra pasiruošęs grįžti į visuomenę. Pažymima, kad po pastarojo lygtinio paleidimo nuteistasis buvo grąžintas į pataisos įstaigą ne dėl savo piktavalių veiksmų, bet dėl tuo metu susiklosčiusios asmeninės situacijos. Nuteistojo teigimu, jis suvokė savo padarytų veiksmų padarinius, gailisi dėl jų, visą likusį bausmės laiką elgiasi teisėtai ir siekia ne tik teismui, bet ir sau įrodyti, jog jis gali gyventi nepažeidinėdamas įstatymų.

Nuteistojo teigimu, jo atveju teisingumas, visuomenės interesas bei bausmės adekvatumas nusikaltimui, niekada nebus pasiektas, kadangi atimta žmogaus gyvybė negali būti matuojama jokiomis bausmėmis.

Nuteistojo skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Išnagrinėjus nuteistojo R. S. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog R. S. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas nepakankamai teisiškai pagrįstas.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad nors R. S. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, R. S. ankščiau neteistas, turi vidurinį išsilavinimą, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo kepykloje, vėliau – šaltkalviu. Šiuo metu Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje mokosi staliaus specialybės. Visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis dirbo, yra motyvuotas dirbti laisvėje, planuoja savarankiškai įsidarbinti. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. birželio 13 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-145 duomenimis, R. S. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, palaikomi laiškais bei telefonu. Pasimatymų metu jis yra lankomas žmonos, kuri šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, tačiau į ilgalaikius pasimatymus neatvyksta. Kitų artimųjų nuteistasis neturi, išskyrus brolį, su kuriuo nebendrauja. Turi vaikus iš pirmosios santuokos, su kuriais jokių ryšių taip pat nepalaiko. Po paleidimo nuteistasis planuoja gyventi su žmona, adresu (duomenys neleistini), ką patvirtina ir raštas, kad nuteistasis galės apsigyventi nurodytu adresu. Akcentuotina ir tai, kad R. S. atpažįsta socialinius veiksmus, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti. Jo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą ir aplinkybes, retai praranda savitvardą, taiko tinkamas problemų sprendimo strategijas, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, turi susiformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius realistiškus tikslus, socialines situacijas vertina teisingai. R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, remiantis OASys metodikos duomenimis, yra žema – 17 balų.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teigiamai apibūdinančias nuteistąjį aplinkybes aptarė bei vertino ir pirmosios instancijos teismas.

Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant LR BVK 157 str. 1 d. ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai. Pabrėžtina, kad ypatingą reikšmę turi kaltininko požiūris į padarytus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, yra susijusi su žmogaus gyvybės atėmimu. Tačiau savo kaltės, priešingai nei teigiama skunde apygardos teismui, nepripažįsta, teigia, jog nusikaltimą įvykdė ne jis ir jaučiasi kaltas tik dėl to, kad dėl jo kaltės buvo nužudytas žmogus. Savo vaidmenį įvykdyto nusikaltimo dalyvavime minimalizuoja. Šios aplinkybės buvo įvertintos teismo, skiriant nuteistajam bausmę, tačiau šių aplinkybių reikšmė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat svarbi. Tokia psichologinė išvada, t. y. ta aplinkybė, jog nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, nesigaili dėl padaryto.

Sprendžiant R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau pažeidus lygtinio paleidimo reikalavimus, jis buvo grąžintas atlikti likusią bausmės dalį. Be to, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, apeliantas buvo linkęs pažeidinėti Pataisos namų vidaus tvarką. Režimo reikalavimus yra pažeidęs net 10 kartų, 7 kartus baustas. Aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad nuteistasis nesiekia pasitaisyti. Konstatuojant šią išvadą pabrėžtina ir tai, kad R. S. veiksmuose neįžvelgtini pastovūs agresijos panaudojimo pavyzdžiai, tačiau yra užfiksuotas vienas smurto panaudojimo atvejis ar grasinimas smurtu, siekiant paklusnumo. Be to, R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepilnai įvykdė ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas, bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Savo kaltės nepripažinimas, kai asmuo nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą prieš asmenį, leidžia manyti apie tai, jog nuteistasis laiko save teisiu, nesuvokia savo padarytos veikos pavojingumo visuomenei, taigi tuo pačiu išlieka pavojus, jog būdamas laisvėje asmuo gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Visi skunde nurodyti argumentai buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo nutartyje, todėl R. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.