Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, tačiau gyvenanti faktinėje šeimoje, nedirbanti – registruota ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji L. M. 2020 m. gruodžio 21 d., apie 16.50 val., šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, mušė savo šeimos narį, t. y. kartu gyvenančią sugyventinio motiną A. Č. : tyčia vieną kartą įspyrė į koją, suėmusi už plaukų tris kartus galvą trenkė į grindis, po ko suėmusi už kaklo smaugė, ir vieną kartą įspyrė į pilvo sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama jai sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamoji L. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji L. M. kalta prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad su sugyventiniu D. Č. gyvena jau apie 11 metų, gyvena jo motinai A. Č. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 21 d. nuo 10.00 val. iki 14.00 val., minėtuose namuose su sugyventiniu D. Č. vartojo alkoholį. Ji viena išgėrė du „bambalius“, t. y. po 1 l talpos ir 6 laipsnių stiprumo alaus ir jautėsi apsvaigusi. Apie 16.30 val. į jų kambarį atėjo sugyventinio mama A. Č. ir pradėjo priekaištauti, kad jie ištisai girtauja. Taip žodis, po žodžio jos pradėjo tarpusavyje ginčytis ir A. Č. išėjus į virtuvę ji nuėjo iš paskos. A. Č. reikalavo, kad ji išeitų iš namų, nes priešingu atveju ji iškvies policiją. Susinervinusi, dėl jos „grasiojimų“, ji jai vieną kartą spyrė į koją, A. Č. išbėgo į koridorių, o ji sugrįžo pas sugyventinį į kambarį, apsirengė ir ketino išeiti iš namų. Beeinant iš koridoriaus priešais atėjo A. Č. ir pasakė jai, kad niekur neitų, nes iškviesta policija. Tada ji supykusi rankomis stumtelėjo A. Č., jos susistumdė. Besistumdant ji laikydama A. Č. už plaukų jėga patraukė link grindų ir ši su galva trenkėsi į grindis. Dėl girtumo ji nepamena, kad specialiai būtų A. Č. galvą trenkusi ne mažiau kaip tris kartus į grindis, ir kad būtų suėmusi rankomis jai už kaklo ir ją smaugusi, tačiau neneigia, kad grumtynių metu ji galėjo taip pasielgti. Dėl girtumo nepamena, kad jai būtų įspyrusi į pilvo sritį. Atsimena kitą momentą, kad po to, kai išsiskyrė su A. Č., ji nuėjo į ūkinį pastatą, kuriame užsirakino, nes bijojo atvykstančios policijos. Dar atsimena, kad ji lyg ir kažkur namuose paslėpė A. Č. telefoną „NOKIA“, kad ši neiškviestų policijos. Sugyventinis tarp jų vykusio konflikto nematė, nes jis girtas miegojo, taip pat nieko nebuvo ir iš pašalinių žmonių. Nuoširdžiai gailisi smurtavusi prieš sugyventinio motiną, bandys su ja susitaikyti ir jai atlyginti žalą. 2019 m. ji taip pat yra smurtavusi prieš A. Č. ir dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas bei byla perduota į teismą, kuriame jos susitaikė (b. l. 80-81, 85-86).

3. Nukentėjusioji A. Č. parodė, kad ji gyvena jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos sūnus D. Č. ir jo sugyventinė L. M.. Sūnus su minėta sugyventine pas ją gyvena jau apie 10 metų. 2020 m. gruodžio 21 d. apie 16.30 val. ji buvo savo namuose, virtuvėje, sėdėjo prie lango ir pastebėjo, kad iš kaimo namo grįžo jos sūnus D. Č. ir jo sugyventinė L. M., abu jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Sūnus ir jo sugyventinė nuėjo į (duomenys neskelbtini) kambarį, tačiau po kurio laiko, t. y. apie 16.50 val., iš kambario į virtuvę atėjo L. M., kiek suprato, (duomenys neskelbtini) jau miegojo. L. M. buvo agresyviai nusiteikusi ir be jokios pateisinamos priežasties pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais „kurva, kale“, po pasakytų žodžių L. M. dešine koja jai spyrė į dešinės kojos išorinę šlaunies pusę. Po patirto smūgio ji išsigando ir pabėgo į koridorių, tačiau L. M. ją pasivijo ir koridoriuje abejomis rankomis sugriebė ją už plaukų, sakydama „užmušiu kale“, jos galvą trenkė į grindis ne mažiau tris kartus, abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, taip pat sakė, kad užmuš ir pakas. Jai pavykus išsilaisvinti, L. M. dešine koja vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį, ji juto fizinį skausmą. Išsilaisvinusi nubėgo pas kaimynę V. K., gyvenančią šalimais, paprašė pagalbos ir pasiskolinusi mobilų telefoną iškvietė policiją. Ankščiau L. M. jau yra prieš ją smurtavusi, buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Po šio įvykio L. M. jai rašė atsiprašymo žinutę, tačiau ji smurto neatleido ir nenori, kad L. M. gyventų jos namuose (b. l. 31-32, 36-37).

4. Liudytoja V. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. apie 17.00 val., pas ją į namus atbėgo kaimynė A. Č.. Ji buvo labai išsigandusi ir verkdama paaiškino, kad ką tik ją namuose sumušė jos sūnaus D. Č. sugyventinė (duomenys neskelbtini). A. Č. skundėsi, kad neblaivi (duomenys neskelbtini) (kaltinamoji) ją pargriovė koridoriuje ant grindų, tąsė už plaukų, smaugė, dėl ko jai trūko oro, ir suėmusi ją už plaukų kelis kartus jos galvą trankė į grindis, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ji matė, kad A. Č. kaktos srityje buvo guzas ir patinimas, buvo akivaizdu, kad šie sužalojimai buvo padaryti visai neseniai, jos plaukai buvo ištaršyti ir suvelti, matėsi, kad ji buvo tąsyta už jų. Dar A. Č. sakė, kad Lolita paėmė jos telefoną, dėl ko dabar ji negali iškviesti policiją, tada ji davė jai savo telefoną, A. Č. pati pasiskambino į BPC ir išsikvietė pagalbą. Anksčiau ne kartą A. Č. yra skundusis, kad kaltinamoji ją muša. A. Č. buvo blaivi (b. l. 61-63).

5. 2020 m. gruodžio 21 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos A. Č. gautą informaciją apie jos sumušimą, – ši pasitvirtino: kilusio konflikto metu sūnaus sugyventinė (kaltinamoji L. M.) be pateisinamos priežasties spyrė A. Č. į koją, sugriebusi abejomis rankomis jai už plaukų ne mažiau tris kartus trenkė pastarosios galvą į grindis, suėmusi abejomis rankomis už kaklo smaugė, dėl ko A. Č. jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji rasta labai susijaudinusi, fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai kaktoje – patinimas, kraujosruva. L. M. akivaizdžiai neblaivi (b. l. 7-10).

6. 2020 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame mūriniame name. Į namo vidų patenkama iš kiemo pusės, pro rudos spalvos medines duris. Atidarius duris patenkama į koridorių, kurio gale matomi rudos spalvos laiptai į antrą aukštą, koridoriaus dešinėje yra baltos spalvos medinės durys į kitą koridorių, iš kurio patenkama į virtuvę. Virtuvėje tiesiai prie lango ir dešinės sienos stovi L formos suolas su stalu. Virtuvės kairėje yra kriauklė, šalia jos krosnis. Aplinka tvarkinga (b. l. 20-27).

7. 2021 m. sausio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G10/2021 (09) klinikiniais duomenimis (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) nukentėjusiajai A. Č. konstatuota galvos plaukuotosios dalies sužalojimas, sumušimas, kraujosruva kaktoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. gruodžio 21 d., tiek suduodant ranka, tiek kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiu daiktu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 50-51).

8. 2020 m. gruodžio 28 d. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu, kuris įkeltas į CD, užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 21 d. 16.53 val. į centrą paskambinusi A. Č. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) sūnaus sugyventinė ją smaugė, atėmė telefoną, kad jai yra guzas ant galvos. Reikalinga policija (b. l. 67-70).

9. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARKC-0045, kaltinamajai L. M. 2020 m. gruodžio 21 d. 20.47 val. (praėjus 4 val. po įvykio) nustatytas vidutinis 1,86 promilių girtumas (b. l. 73-74).

10. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jos asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia smurtu užsipuolė nukentėjusiąją, savo sugyventinio motiną A. Č., įspyrė jai į koją ir pilvą, suėmusi už plaukų trenkė galvą į grindis, suėmusi už kaklo smaugė – tuo sukėlė jai fizinį skausmą bei padarydama išorinius kūno sužalojimus nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamoji ir niekas kitas. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (spirdama į koją, suėmusi už plaukų tąsydama ir trenkdama nukentėjusios galvą į grindis, smaugdama nukentėjusiąją ir spirdama jai į pilvo sritį) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl ji turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, spyriai į koją, pilvo sritį, tąsymas už plaukų, trankymas galva į grindis, smaugimas, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, liudytojos parodymais apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo išsigandusi, verkė, kaktoje matėsi guzas, plaukai ištaršyti), medicinos specialisto išvadomis, tiek ir pačios kaltinamosios paaiškinimais. Penkta, kaltinamoji byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų virtuvėje ir koridoriuje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nesusituokusių kaltinamosios ir nukentėjusios sūnaus D. Č. bei pačios nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamoji ir nukentėjusios sūnus D. Č. nesusituokę kartu kaip partneriai gyvena jau virš dešimt metų, visą šį laiką jie gyvena kartu su ja jos namuose, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu kaltinamoji, D. Č. ir nukentėjusioji yra vienos faktinės šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

12. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja maždaug rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudama kaltinamoji nors ir nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, tačiau atliko keletą skirtingų smurtinių veiksmų (du kartus spyrė nukentėjusiajai, sugriebusi už plaukų kelis kartus trenkė jos galvą į grindis, suėmusi už kaklo smaugė), jais faktiškai ne tik sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, bet ir padarė sužalojimų, nežymiai sutrikdžiusių nukentėjusiosios sveikatą, konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio.

13. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamosios sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajai bausmę faktinio pagrindo nėra.

14. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina iš esmės dar teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamoji anksčiau teismo neteista (b. l. 105-106), per paskutinius 3 metus nebuvo baudžiama ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis (b. l. 112), ji yra visiškai darbinga, iki 2019 m. vidurio nuolat dirbo, pastaruoju metu registruota Užimtumo tarnyboje bedarbė, gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jai nebuvo ir nėra taikoma, tačiau kita vertus, analogiško pobūdžio kaltinamosios tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios (A. Č.) atžvilgiu kartojasi – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo atleista jai susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamoji byla nutraukta, tačiau reikiamų išvadų kaltinamoji nepadarė (b. l. 107-111),

15. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamosios visišką prisipažinimą kalta, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jos apsvaigimas nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamosios veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

16. Teismas sprendžia, kad šioje byloje veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vieną ją sunkinančiai aplinkybėms, konstatavus daugiau kaltinamosios asmenybės teigiamų aspektų (punktas 14), yra teisinga kaltinamajai paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę – 1 metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajai visiškai prisipažinus kalta, jos atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamosios veikos pobūdžiui, tiek ir jos pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Į skiriamą bausmę kaltinamajai įskaitytina 1 para jos laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. (b. l. 92-93, 98) – už 2 dienas skiriamos jai laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajai L. M. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė laikmena su garso įrašu (b. l. 68), įsiūta byloje, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę L. M. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistosios laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas jai paskiriamos laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinę laikmeną su garso įrašu palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.