Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2003-07-30 pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams; 2003-10-01 nuosprendžiu 2003-07-30 nuosprendis pakeistas ir veika iš BK 149 straipsnio 4 dalies perkvalifikuota į BK 149 straipsnio 3 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. laikotarpyje nuo 2009-03-19 iki 2010-09-18, pažeisdamas 2009-09-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-61 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro“ pakeitimo (Žin., 2005 Nr. 46-1537; 2007 Nr. 46-1537; 2008, Nr. 89-3395) 5.1, 7 ir 9.5 punktų reikalavimus, įpareigojančius gyventojus, pradedančius vykdyti individualią veiklą (išskyrus veiklą pagal verslo liudijimus), nuo individualios veiklos vykdymo pradžios momento apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą (FR0792) įregistruoti juos į mokesčių registrą, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios transporto priemonių pirkimo – pardavimo veiklos ir jai neįgijęs leidimo, versliškai ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu, turėdamas tikslą perparduoti ir tokiu būdu gauti pajamas, V. F. Respublikoje pirko automobilius, siekdamas nuslėpti savo neteisėtą veiklą, Panevėžyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, tai yra jose įrašė sutarties surašymo datą, pardavėjo – vokiečio anketinius duomenis ir už jį pasirašė, Lietuvoje, Panevėžio mieste, šiuos automobilius pardavė, pirkėjams atiduodamas suklastotus tikrus dokumentus – automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, iš šios veiklos gaudamas pelno, tame tarpe:

nenustatytomis aplinkybėmis V. F. Respublikoje įgijęs automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, identifikacinis numeris JTDEX28E200033093, jį 2009-04-21 Lietuvoje, Panevėžio mieste, tyčia suklastojęs tikrą dokumentą – automobilio Toyota Corolla Verso pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra į ją įrašęs sutarties surašymo datą – 2009-03-19, pardavėjo W. J. anketinius duomenis ir už jį pasirašęs, už 18000 litų pardavė automobilį K. B. bei perdavė jam minėtą suklastotą tikrą dokumentą, po ko,

nenustatytomis aplinkybėmis V. F. Respublikoje įgijęs automobilį MITSUBISHI SPACE WAGON, identifikacinis numeris JMBLNN84WXZ008160, jį 2009-06-11 Lietuvoje, Panevėžio mieste, už 10000 litų pardavė K. V., po ko,

nenustatytomis aplinkybėmis V. F. Respublikoje įgijęs automobilį FIAT MAREA WEEKEND, identifikacinis numeris ZFA18500000349641, jį 2009-10-02 Lietuvoje, Panevėžio mieste, tyčia suklastojęs tikrą dokumentą – automobilio Fiat M. W. pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra į ją įrašęs sutarties surašymo datą – 2009-09-24, pardavėjo F. M. anketinius duomenis ir už jį pasirašęs, už 1500 litų pardavė automobilį R. T. bei perdavė jam minėtą suklastotą tikrą dokumentą, po ko,

nenustatytomis aplinkybėmis V. F. Respublikoje įgijęs automobilį FORD GALAXY, identifikacinis numeris WF0GXXPSWGWJ54285, jį 2010-05-08 Lietuvoje, Panevėžio mieste, tyčia suklastojęs tikrą dokumentą – automobilio Ford Galaxy pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra į ją įrašęs sutarties surašymo datą – 2010-05-02, pardavėjo W. F. anketinius duomenis ir už jį pasirašęs, už 2000 eurų (6905,60 Lt) pardavė A. K. U. bei perdavė jam minėtą suklastotą tikrą dokumentą, po ko,

nenustatytomis aplinkybėmis V. F. Respublikoje įgijęs automobilį NISSAN SERENA, identifikacinis numeris VSKEEVC23U0931188, jį 2010-07-30 Lietuvoje, Panevėžio mieste, tyčia suklastojęs tikrą dokumentą – automobilio Nissan Serena pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra į ją įrašęs sutarties surašymo datą – 2010-07-23, pardavėjo A. S. anketinius duomenis ir už jį pasirašęs, už 3000 litų pardavė D. K. L. bei perdavė jai minėtą suklastotą tikrą dokumentą, po ko,

nenustatytomis aplinkybėmis V. F. Respublikoje įgijęs automobilį FORD ESCORT, identifikacinis numeris WF0NXXGCANTT36584, jį 2010-09-18 Lietuvoje, Panevėžio mieste, už 2700 litų pardavė V. B.,

tokiu būdu gavo pajamų, kurių, pažeisdamas 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 str. ir 27 str. 1 d. nuostatas, nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo pajamų mokesčio, tai yra šią veiklą vykdė kitokiu neteisėtu būdu – tyčia nepranešęs apie ją mokesčio administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka, taip sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareikšto kaltinimo A. A. prisipažino pilnai ir parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo pat bendrovės įregistravimo 1990 metais. Be to, dar turi išsipirkęs verslo liudijimą padangų montavimui, o dar anksčiau vertėsi individualia veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdis šiai dienai yra padangų montavimas. Anksčiau viena iš bendrovės veiklos rūšių buvo prekyba automobiliais. Prisipažįsta, kad neįregistravęs individualios veiklos pardavė pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu ir minėtame pranešime nurodytus automobilius. Taip pat pats surašė ir pasirašė pranešime apie įtarimą nurodytas pirkimo – pardavimo sutartis. Mokesčių už parduotus automobilius nemokėjo, nes iš tos veiklos pelno negavo. Nuo kada iki kada buvo verčiamasi šia veikla, neprisimena, tačiau vertėsi labai trumpai, kadangi bendrovė neturi jokio autoserviso ar kitų patalpų, kuriose būtų galima remontuoti automobilius. VĮ Regitra bendrovės vardu buvo išduoti keli prekybiniai numeriai. Apie dvejus metus prekyba automobiliais bendrovė nebesiverčia visai. Automobiliai, kurie buvo parduoti bendrovės vardu, buvo įtraukti į bendrovės apskaitą. Gyvena iš pajamų, kurias gauna iš minėtų savo veiklų. Tai buvo ir yra pagrindinis pajamų šaltinis. Prieš keletą metų, tikslaus laiko neprisimena, norėdamas papildomai užsidirbti, bandė iš Vokietijos atvežti ir Lietuvoje parduoti keletą automobilių. Tuo metu buvo pasiėmęs paskolą iš Ūkio banko – 10 000 eurų, už kuriuos pirko ir remontavo automobilius. Nupirkti automobiliai buvo prasti, jiems reikėjo daug remonto ir lėšų, todėl brangiau parduoti nepavyko. Neprisimena, kiek automobilių tokiu būdu nupirko ir pardavė. Kadangi iš parduotų automobilių neuždirbo, o dar patyrė nuostolių, šios veiklos atsisakė. Pagal pateiktas pirkimo – pardavimo sutartis gali pasakyti, kad Lietuvoje pardavė Vokietijoje nupirktus automobilius Toyota Corolla Verso, FIAT Marea, Ford Galaxy, Nissan Serena. Už kiek Vokietijoje juos pirko, nepamena. Šių automobilių pirkimo – pardavimo sutartys yra surašytos jo paties ranka. Sutartyse įrašė pardavėjų vokiečių asmens duomenis, automobilių duomenis, sutarčių surašymo datą, kurią nurodė ankstesnę nei realiai ji buvo surašyta, o taip pat pasirašė už pardavėją vokietį. Pardavėjų duomenis bei duomenis apie automobilius įrašė iš automobilių dokumentų. Į sutartis taip pat įrašė pirkėjų duomenis pagal jų pateiktus dokumentus. Pastarieji pasirašė patys. Kodėl sutartyse nurodė, kad pirkėjai automobilius perka tiesiogiai iš pardavėjo vokiečio, paaiškinti negali. Pirkimo – pardavimo sutartis dėl automobilio Renault Trafic tarp pardavėjo vokiečio ir mamos B. V. A. taip pat yra surašyta paties. Šiuo automobiliu naudojosi jis (A. A.), o automobilis buvo registruotas mamos vardu. Automobiliai Mitsubishi Space Wagon ir Ford Escort taip pat priklausė jam (A. A.) ir pats juos pardavė. Už kiek pirko automobilius ir už kiek juos pardavė, nurodyti negali. Šių automobilių prikimo – pardavimo sutartis surašė ne pats. Kas jas surašė, nežino. Tuos automobilius, kuriuos pardavė jis, pats draudė laikinu civilinės atsakomybės draudimu – vienam mėnesiui. Tam, kad automobiliais būtų galima važinėti, ant jų buvo uždėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotus prekybinius numerius. Dėl savo veiklos labai gailisi ir ateityje tokia veikla tokiu būdu verstis neketina (3 t., b.l. 128-130; 134-135).

Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

liudytojo K. B. parodymais, kad 2009 metais ieškojo pirkti automobilio. Pažįstamas davė telefono numerį, sakydamas, kad žmogus, kurio vardas Algirdas, parduoda automobilį. Duotu numeriu paskambino A. A. ir pastarasis jam pasiūlė pirkti automobilį. Kokį tiksliai, neprisimena. Telefonu su kaltinamuoju kalbėjo keletą kartų ir pastarasis vis siūlė pirkti automobilius, tačiau automobilių iš kaltinamojo nepirko, nes netiko. Vieną kartą A. A. skambino iš Vokietijos, nes ten buvo išvažiavęs pirkti automobilių. Po kiek laiko vėl paskambinęs kaltinamasis pasakė, kad turi parduoti automobilį Toyota Corola Verso. Kadangi šis automobilis sudomino, susitarė, kad A. A. atvažiuos jo parodyti. Apžiūrėjus automobilį, jo būklė tiko, todėl abu su kaltinamuoju nuvažiavo į VĮ Regitra, kur automobilis buvo užregistruotas jo (K. B.) vardu. Kas pildė vokišką pirkimo – pardavimo sutartį, neprisimena, tačiau tai darė ne pats. Mano, kad sutartį kartu su kitais dokumentais padavė A. A.. Kodėl sutartyje buvo rašoma, kad automobilį perka tiesiogiai iš pardavėjo vokiečio, nežino, nes tuo nesidomėjo. Visus reikiamus dokumentus padavė kaltinamasis, o jis (K. B.) juos pateikė VĮ Regitra. Už automobilį kaltinamajam sumokėjo grynais pinigais apie 18000 litų. Pamena, kad automobilis buvo draustas. Mano, kad automobilis buvo draustas A. A. vardu (2 t., b.l. 56).

liudytojo K. V. parodymais, kad 2009 metais birželio mėnesį pagal skelbimus internete „Autogidas“ ir „Autoplius“ ieškojo pirkti automobilio. Kažkuriame iš šių puslapių rado parduodamą automobilį Mitsubishi Space Wagon. Skelbime buvo nurodytas tik pardavėjo telefono numeris. Paskambinęs nurodytu telefonu, su pardavėju susitarė, kad susitiks aikštelėje prie parduotuvės „Lytagra“, kur galės automobilį apžiūrėti. Telefono numerio išsaugojęs neturi, skelbimas iš interneto taip pat buvo išimtas. Su pardavėju minėtoje aikštelėje susitiko praėjus kuriam laikui. Apžiūrėjęs automobilį nusprendė jį pirkti. Sumokėjo pinigus – apie 10 000 litų grynais. Jokio pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento asmuo nedavė. Po to, kai sumokėjo pinigus, tas asmuo užpildė vokišką pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje jis (K. V.) pasirašė. Kiek pamena, į sutartį asmuo įrašė jo (K. V.) asmens duomenis, nes duomenys apie pardavėją ir automobilį jau buvo įrašyti. Asmuo padavė šią sutartį ir kitus vokiškus automobilio dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad sutartyje nurodyta, jog automobilį perka tiesiogiai iš pardavėjo vokiečio, tačiau pardavėjo nieko apie tai neklausė, nes pamanė, kad galbūt tai yra kokia nors bendra Lietuvos – Vokietijos įmonė ar pan. Kokia sutartyje buvo nurodyta automobilio pardavimo kaina, nežino. Pirkimo metu automobilis buvo draustas, nes draudimas galiojo dar keletą dienų (2 t., b.l. 62).

liudytojo R. T. parodymais, kad 2009 metais internete www.autoplius.lt rado automobilio FIAT MAREA WEEKEND skelbimą, kuriame nurodytu telefono numeriu paskambino pardavėjui. Telefono numerio neišsaugojo. Vėliau su pardavėju susitiko Panevėžio mieste. Asmuo nurodyto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį surašė Panevėžyje, prie nežinomo serviso, kieme. Į sutarties turinį nesigilino, todėl kokie joje buvo nurodyti pardavėjo duomenys, nežino. Grynus pinigus, apie 1500 litų, sumokėjo asmeniui, kuris parodė automobilį ir su kuriuo kontaktavo dėl pirkimo. Tą pačią dieną automobilį užregistravo VĮ Regitra Panevėžio mieste (2 t., b.l. 82).

liudytojo A. K. U. parodymais, kad 2010 metų pavasarį Panevėžio miesto automobilių turguje, esančiame Pramonės gatvėje, apžiūrėjo automobilį Ford Galaxy. Automobilio pardavėjo nepažįsta. Automobilio būklė ir kaina tiko, todėl nutarė jį pirkti. Už automobilį sumokėjo ne mažiau 2000 eurų. Pirkimo metu atsiskaitė grynais pinigais. Pardavėjas padavė vokiškus automobilio dokumentus ir užpildytą pirkimo – pardavimo sutartį. Kas šią sutartį užpildė – įrašė jo (A.K. U.), pardavėjo ir automobilio duomenis, pasakyti negali, nes neprisimena. Su šiais dokumentais nuvažiavo į VĮ Regitra ir automobilį užregistravo savo vardu. Automobilis buvo draustas. Kieno vardu jis buvo draustas, nežino, nes draudimo dokumentų neapžiūrinėjo. Jokių dokumentų, susijusių su automobilio pirkimu, neturi. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta vienu egzemplioriumi. Šį dokumentą atidavė, kai automobilį registravo savo vardu. Kodėl sutartyje buvo nurodyta, kad automobilį perka tiesiai iš pardavėjo vokiečio, nežino (2 t., b.l. 54).

liudytojos D. K. L. parodymais, kad 2010 m. liepos mėnesį pagal skelbimą surado Panevėžyje parduodamą automobilį Nissan. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, automobilio pardavėjas vyriškis jai nurodė atvykti į Panevėžio miestą, kaip suprato, vyriškiui priklausančią aikštelę, kur yra montuojamos padangos. Automobilio pardavėjas buvo apie 50 metų amžiaus, žilstelėjęs, sportiško kūno sudėjimo. 2010 m. liepos 30 d. VĮ Regitra Panevėžio mieste buvo tikrinama, ar automobilis ir jo dokumentai yra tvarkingi. Visais dokumentais ir jų tvarkymu rūpinosi kaltinamasis. A. A. davė savo asmens dokumentą ir po to pasirašė sutartyje. Visus duomenis į pirkimo – pardavimo sutartį surašė kaltinamasis. Kas buvo surašyta pirkimo – pardavimo sutartyje, nesigilino. Ar automobilis buvo draustas, taip pat neprisimena. Už automobilį sumokėjo VĮ Regitra patalpose, grynais pinigais. Tikslios sumos neprisimena, bet galėjo būti apie 3000 litų. Jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų iš automobilio pardavėjo negavo (2 t., b.l. 96-97).

liudytojo V. B. parodymais, kad 2010 metais iš pažįstamo sužinojo, kad servise, esančiame netoli eismo žiedo, kuris yra Nemuno – Pušaloto – Janonio gatvių sankryžoje, parduodamas automobilis Ford Escort. Šiame autoservise taip pat prekiaujama padangomis ir jos montuojamos. Serviso savininko tuo metu nepažinojo, tačiau vėliau sužinojo, kad tai yra A. A.. Nuvažiavęs į minėtą autoservisą, apžiūrėjo automobilį. Paties A. A. tuo metu nebuvo, nes kaltinamasis buvo išvažiavęs į užsienį. Apžiūrėjęs automobilį, nutarė jį pirkti. Servise buvusiam darbuotojui sumokėjo pinigus – ne mažiau 2700 Lt grynais. Jokio pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento negavo. Nuvažiavęs į VĮ Regitra, automobilį užregistravo savo vardu. Pirkimo metu automobilis buvo su laikinais numeriais ir apdraustas mėnesiui laiko autoserviso savininko vardu. Suprato, kad automobilis priklausė autoserviso savininkui (2 t., b.l. 52).

liudytojo D. J. parodymais, kad nuo 2008-01-03 iki 2011-10-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padangų montuotoju. Bendrovės direktorius buvo A. A.. Darbo vieta buvo prie Panevėžio mieste esančio eismo žiedo. Kuo dar vertėsi A. A., nežino. Matydavo, kad prie darbo patalpų stovėdavo automobiliai su prekybiniais numeriais, tačiau kam jie tiksliai priklausė, nežino. Pamena, kad buvo atvejis, kai prie darbo patalpų stovėjo automobilis Mitsubishi Space Wagon su prekybiniais numeriais. A. A. tuo metu buvo išvažiavęs darbo reikalais į Vokietiją. A. A. jam tada paskambino ir paprašė, kad parodytų žmogui minėtą automobilį ir, jei pirks, kad paimtų iš žmogaus pinigus bei atiduotų automobilio raktelius ir dokumentus. Automobilio rakteliai buvo palikti darbo patalpose. Su pirkėju dėl automobilio kainos ir pirkimo bendravo pats A. A.. Po kiek laiko į darbo vietą dėl automobilio Mitsubishi atvažiavo žmogus, kuriam parodė automobilį. Kadangi automobilis pirkėjui tiko, nusprendė jį pirkti. Kiek pirkėjas sumokėjo už automobilį, neprisimena. Visus už automobilį gautus pinigus atidavė A. A.. Analogiškomis aplinkybėmis pardavė ir automobilį Ford Escort. Šį automobilį parduoti jo paprašė taip pat kaltinamasis, nes pats tuo metu buvo išvykęs. Kokią pinigų sumą sumokėjo pirkėjas, neprisimena. Gautus pinigus atidavė A. A. (2 t., b.l. 103-105).

liudytojo V. G. parodymais, kad nuo 2007-09-07 iki 2009-05-04 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių padangų montuotoju, o po to vadybininku. Bendrovės direktorius buvo A. A.. Darbo vieta buvo prie Panevėžio mieste esančio eismo žiedo, adresu Katkų g. 7. Ar pats A. A., ar bendrovė vertėsi kokia nors dar veikla, išskyrus padangų montavimą ir, ar turėjo tam leidimą, nežino. Žinojo, kad A. A. važiuoja į Vokietiją ir iš ten į Lietuvą veža naudotus automobilius. Ar kaltinamasis tuos automobilius vežėsi sau ir juos perpardavė Lietuvoje, ar juos vežė kam nors kitam, to nežino. Kartais matydavo, kad prie darbo patalpų stovėdavo automobiliai su prekybiniais numeriais, tačiau kam jie tiksliai priklausė, nežino (2 t., b.l. 107-108).

liudytojo R. Č. parodymais, kad nuo 1994 metų dirba UAB „Blizgantis dramblys“ vadybininku. 2005 metais, tikslios datos nurodyti negali, UAB „Blizgantis dramblys“ sudarė bendradarbiavimo sutartį su AB Lietuvos draudimas, todėl bendrovė teikė draudimo tarpininkavimo paslaugas, tai yra, sudarinėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Pagal minėtą sutartį draudimo tarpininkavimo paslaugas teikė pati įmonė – UAB „Blizgantis dramblys“. Konkretus bendrovės darbuotojas to daryti įgaliotas nebuvo. Peržiūrėjęs apklausos metu pateiktas draudimo sutartis, gali pasakyti, kad tas sutartis, kuriose nurodyta, kad draudimo liudijimą išdavė UAB „Blizgantis dramblys“, sudarė įmonė, kurioje dirba. Koks konkrečiai darbuotojas surašė kiekvieną konkrečią sutartį, pasakyti negali. Sutartis su AB „Lietuvos draudimas“ buvo nutraukta 2010-09-01. UAB „Blizgantis dramblys“ sudarinėjo tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartis. Aštuoniasdešimt procentų tokių sutarčių buvo sudaromos norint apdrausti automobilius mėnesiui su laikinais valstybiniais numeriais, nes be draudimo automobiliu važinėti negalima. Kiekvieno asmens, kuris sudarinėjo draudimo sutartis, nepažįsta ir jų neprisimena. Automobilių su laikinais valstybiniais numeriais valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartys buvo sudaromos mėnesiui. Šiam laikui pasibaigus, sutartys nustoja galioti automatiškai. Draudžiant automobilį, jo draudėjas privalo pateikti savo asmens dokumentą. Įvedus draudėjo asmens kodą, pati sistema išmeta jo vardą, pavardę, adresą. Kaip draudėjas visada buvo vedamas tas asmuo, kuris pateikia savo asmens dokumentą, norėdamas apdrausti tam tikrą automobilį. Su svetimais asmens dokumentais, tai yra kito asmens vardu, jokios draudimo sutartys nebuvo sudarinėjamos. Šis asmuo taip pat turėjo pateikti automobilio dokumentus. Draudžiant automobilius su laikinais valstybiniais numeriais būna pateikiami užsienietiški automobilio dokumentai, nuo kurių nurašomas kėbulo numeris ir modelis, kadangi šiuo atveju automobilis Lietuvoje būna neregistruotas. Pirkimo – pardavimo sutarčių su užsienio šalių pardavėjais nereikalauja. Tokiu būdu, asmuo, kuris draudimo sutartyje yra įrašytas kaip draudėjas, nebūtinai turi būti šio automobilio savininkas. Šiuo draudimu automobilį gali apdrausti bet koks asmuo, pateikęs savo asmens dokumentą. A. A. iš matymo pažįsta, nes kaltinamasis lankosi degalinėje. Pagal apklausos metu pateiktas draudimo sutartis mato, kad automobiliai buvo drausti kaltinamojo vardu. Jei A. A. įrašytas kaip draudėjas, reiškia dėl draudimo kreipėsi pats kaltinamasis ir pats A. A. pateikė savo asmens dokumentą bei automobilių dokumentus. Ar kaltinamasis buvo draudžiamų automobilių savininkas, nežino (2 t., b.l. 49-50).

2012-03-23 Panevėžio apskrities VMI raštu Nr. (40.1)-6-1926, iš kurio matyti, kad A. A. mokestinio tyrimo metu AB „Lietuvos draudimas“ pateikė jo vardu sudarytų transporto priemonių draudimo sutarčių kopijas. Pagal draudimo sutarčių 7.1. punktą draudėjas visada yra savininkas. VĮ „Regitra“ duomenimis A. A. apdrausti automobiliai buvo parduoti fiziniams asmenims, pardavimą įforminant išrašant „Kaufvertrag“ dokumentą tarp užsienio piliečio ir automobilį registruojančio asmens. Automobilių pirkėjai nurodė, kad į užsienį išvykę nebuvo, o automobilį pirko Lietuvoje. Vadovaujantis GPMĮ 25 str. ir 27 str. 1 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuoti pajamų mokestį. A. A. pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2008-2010 metus nedeklaravo vykdomos veiklos ir galimai gautų pajamų už parduotus automobilius (1 t., b.l. 1).

2012-03-15 Panevėžio apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. MTR-77, iš kurios matyti, kad Panevėžio apskrities VMI atliko A. A. veiklos analizę už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31. Minėtas asmuo laikotarpiu nuo 2009-07-24 iki 2009-08-30, 2009-10-02 iki 2009-12-31, 2010-08-28 iki 2010-12-19, 2011-04-19 iki 2011-12-31 turėjo verslo liudijimą, kurio veiklos kodas 003.02- prekyba tik ne maisto produktais turgavietėse, suteikianti teisę verstis išnešiojamąją ir išvežiojamąją tik ne maisto produktų prekyba.

2011-12-19 iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo gautos A. A. vardu sudarytų transporto draudimo sutarčių kopijos.

MarkėIdentifikacinis Nr.Valstybinis Nr.Draudimo sutartisData2009TOYOTA COROLA VERSO JTDEX28E200033093Laikinas 03/1358443812009-04-192009MITSUBISHI SPACE WAGONJMBLNN84WXZ008160P11820803/1399305412009-05-232009FIAT MAREA ZFA18500000349641P11810903/1454240702009-08-022010FORD GALAXY WF0GXXPSWGWJ54285P67111003/1607419452010-03-252010NISSAN SERENA VSKEEVC23U0931188P671010-03/1654584002010-06-012010FORD ESCORT WF0NXXGCANTT36584P671010-03/1656305722010-06-04

Iš automobilių pirkimo – pardavimo dokumentų, VMI duomenų bazėje esančių duomenų, VĮ Regitra pateiktų duomenų pagal kėbulo numerius (kurie nurodyti draudimo sutartyse), transporto priemonių savininkus matyti šie duomenys:

Eil. Nr.Identifikacinis Nr.Savininko vardas, pavardėMarkėModelisValst. Nr.Operacijos data1.JTDEX28E200033093K. B. TOYOTA COROLA VERSO(duomenys neskelbtini)2009-04-212.JMBLNN84WXZ008160K. V.MITSUBISHI SPACE WAGON(duomenys neskelbtini)2009-06-113.ZFA18500000349641R. T. FIAT MAREAWEEKEND (duomenys neskelbtini)2009-10-024.WF0GXXPSWGWJ54285A. K. U. FORD GALAXY(duomenys neskelbtini)2010-05-185.VSKEEVC23U0931188D. K. L.NISSAN SERENA(duomenys neskelbtini)2010-07-306.WF0NXXGCANTT36584V. B. FORD ESCORT(duomenys neskelbtini)2010-09-18

(1 t., b.l. 9-13; 23-28; 35-49; 56-58).

2012-02-11 VĮ Regitra Panevėžio filialo raštu Nr. (1.5)-24-113 su priedais, iš kurių matyti, kad buvo pateiktos transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos (1 t., b.l. 184-200, 2 t., b.l. 1-11).

2012-07-31 VĮ Regitra Panevėžio filialo raštu Nr. (1.5)-24-453, iš kurio matyti, kad prekybiniai numeriai P118109, P671010, P671110, išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės adresas 147055182, adresas (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 112).

2012-04-24 poėmio protokolu, iš kurio matyti, kad iš VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo buvo paimtos automobilių TOYOTA COROLLA VERSO, identifikacinis numeris JTDEX28E200033093, 2009-04-21 užregistruoto K. B. vardu, MITSUBISHI SPACE WAGON, identifikacinis numeris JMBLNN84WXZ008160, 2009-06-11 užregistruoto K. V. vardu, FIAT MAREA WEEKEND, identifikacinis numeris ZFA18500000349641, 2009-10-02 užregistruoto R. T. vardu, FORD GALAXY, identifikacinis numeris WF0GXXPSWGWJ54285, 2010-05-08 užregistruoto A. K. U. vardu, NISSAN SERENA, identifikacinis numeris VSKEEVC23U0931188, 2010-07-30 užregistruoto D. K. L. vardu, FORD ESCORT, identifikacinis numeris WF0NXXGCANTT36584, 2010-09-18 užregistruoto V. B. vardu, pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose nurodyta, kad pirkėjai perka automobilius tiesiogiai iš pardavėjų Vokietijoje (2 t., b.l. 127-128; 131-136; 141-144).

2012-12-21 Panevėžio apskrities VMI specialisto išvada Nr. SI-5, iš kurios matyti, kad A. A. 2009 metais gavo 29500 Lt pajamų iš automobilių pirkimo pardavimo veiklos, o 2010 metais 12606 Lt pajamų. Pagal 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. 7 d. individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, profesinė ar kita savarankiška. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnį, pajamų gavęs gyventojas moka pajamų mokestį. 2009 ir 2010 metais gautų individualios veiklos pajamų A. A. nedeklaravo ir GPM neapskaičiavo. Iš viso nuo pajamų, gautų už parduotus automobilius, A. A. nesumokėjo 14388,11 Lt mokesčių ir įmokų: 5976 Lt GPM, 4977,21 Lt VSD įmokų, 3434,90 Lt Sveikatos draudimo įmokų (2 t., b.l. 155-159).

2012-08-21 Panevėžio apskrities VMI raštu Nr. (40.1)-6-4739, iš kurio matyti, kad A. A. galimai versliškai versdamasis komercine naudotų automobilių pirkimo – pardavimo veikla, pažeidė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 3 p. bei 2009-09-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-61 patvirtintų „Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 5.1, 7 ir 9.5 punktų reikalavimus, įpareigojančius gyventojus, pradedančius vykdyti individualią veiklą (išskyrus veiklą pagal verslo liudijimus), nuo individualios veiklos vykdymo pradžios momento, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą (FR0792) įregistruoti juos į mokesčių registrą (3 t., b.l.125).

Civilinis ieškinys baudžiamoje byloje nepareikštas (b.l. 163-164, 2 tomas).

A. A. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius A. A. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma baudos bausme (3 t., b.l. 171). Skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – viena jo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), kad veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, į kaltinamojo asmenybę – teistas (3 t., b.l. 140-151), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b.l. 163-166). A. A. pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (3 t., b.l. 153, 155), dirba (3 t., b.l. 160-162, 167-169), dirba (b.l. 160, 3 tomas), į tai, kad nėra A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir daro išvadą, kad A. A. už abi padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmės rūšis – bauda, savo dydžiu artimesnė įstatymu nustatytam minimumui, tačiau didesnė nei minimumas, atsižvelgiant visas bylos aplinkybes.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 7 MGL (910 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. A. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 15 MGL (1950 litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus – 2012-04-24 poėmio metu iš VĮ Regitra Panevėžio filialo paimtas automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, saugomas baudžiamojoje byloje, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti A. A., kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti A. A., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.