- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-420-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „KRS“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Vaiglus“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 420 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. S., atsakovo atstovui A. Z.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KRS“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-875-811/2010 pagal ieškovo UAB „KRS“ ieškinį atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, trečiajam asmeniui BUAB „Vaiglus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 47 230,90 Lt skolos, 5 714,70 Lt palūkanų, 11,84 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6). Nurodė, kad 2008-03-26 buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis, pagal kurią atsakovas privalėjo sumokėti trečiajam asmeniui BUAB „Vaiglus“ 47 230,90 Lt, o tretysis asmuo UAB „Vaiglus“ tokią pačią sumą privalėjo sumokėti ieškovui. Šalys 2008-10-28 sudarė Susitarimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos pakeitimo Nr. S-212, pagal kurį tretysis asmuo UAB „Vaiglus“ perleido ieškovui savo 47 230,90 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą. Pagal Susitarimo 1 p., reikalavimo teisė ieškovui perėjo nuo susitarimo sudarymo momento, t. y. nuo 2008-10-28. Atsakovas 47 230,90 Lt sumą ieškovui įsipareigojo pervesti iki 2008-12-15, tačiau to nepadarė, nors ieškovas 2009-05-06 ir 2009-11-16 pretenzijomis ragino atsakovą atsiskaityti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-01-13 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovui viso 52 945,60 Lt skolos, 11,84 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 22-23). Teismas konstatavo, kad ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, t. y. skolos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Prašė ieškinį atmesti (b. l. 36-37).
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus (b. l. 54-57) prašė palikti galioti preliminarų teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-13 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas UAB „KRS“, atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ ir tretysis asmuo UAB „Vaiglus“ 2008-03-26 pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. 2008/03/26. Šalys 2008-10-28 sudarė Susitarimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos pakeitimo Nr. S-212, kuriuo iš dalies pakeitė Sutarties 2.2. punkte numatytą atsiskaitymo tvarką ir nustatė, kad 47 230,90 Lt suma, kurią atsakovas turi sumokėti trečiajam asmeniui UAB „Vaiglus“, atsakovas iki 2008-12-15 perves tiesiogiai ieškovui į jo Susitarime nurodytą sąskaitą. Atsakovui pervedus šią sumą tretysis asmuo UAB „Vaiglus“ sumažins savo reikalavimą atsakovui pagal Sutartį, o ieškovas tokia pačia suma įskaitys savo turimą reikalavimą trečiajam asmeniui UAB „Vaiglus“. Atsakovas 2008-12-19 raštu Nr. 294 pranešė ieškovui UAB „KRS“ ir trečiajam asmeniui UAB „Vaiglus“, kad nutraukia Susitarimą, nes atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Vaiglus“ neturi jokių mokestinių prievolių. Ieškovas 2009-01-05 raštu Nr. 7 bankrutuojančios UAB „Vaiglus“ bankroto administratorei pranešė, kad su vienašališku atsakovo Susitarimo nutraukimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, tačiau nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog Susitarimo nutraukimas yra teisėtas, BUAB „Vaiglus“ būtų skolinga ieškovui UAB „KRS“ 47 230,90 Lt. Tokiu atveju ieškovas nurodė, kad reikš UAB „Vaiglus“ kreditorinį reikalavimą atitinkamai sumai.
Teismas laikė, jog šioje byloje reikšminga Panevėžio apygardos teismo 2009-01-29 nutartis, kuria patvirtintas ieškovo 47 260,90 Lt reikalavimas, ir 2009-05-07 nutartis, kuria nutarta UAB „Vaiglus“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti, likviduojant tenkinti kreditorių reikalavimus, patvirtintus Panevėžio apygardos teismo 2009-01-29 nutartimi. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009-01-29 nutartimi patvirtino ieškovo UAB „KRS“, kaip UAB „Vaiglus“ kreditoriaus, 47 260,90 Lt reikalavimą. Nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nurodyta, kad tvirtintinas UAB „Vaiglus“ kreditorių sąrašas, pateiktas administratoriaus, nes šis sąrašas sudarytas pagal kreditorių pateiktus ir patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus reikalavimus, kurių administratorius neginčija. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovo atstovė sutiko su atsakovo atstovo paaiškinimu, kad tai tas pats reikalavimas, kurį ieškovas prašo priteisti nagrinėjamoje byloje. Nors jis skiriasi 30 Lt, tačiau paaiškino, kad skirtumas galėjo susidaryti dėl Panevėžio apygardos teismui pateiktų UAB „Vaiglus“ finansinės apskaitos dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Teismui draudžiama teismo sprendimu pakeisti kitą sprendimą kitoje civilinėje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalaujama suma yra priteista įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2009-01-29 nutartimi, Panevėžio apygardos teismo 2009-05-07 nutartimi nutarta likviduojant UAB „Vaiglus“ tenkinti kreditorių, tuo pačiu ir ieškovo, reikalavimus. Priteista suma turi būti dengiama iš UAB „Vaiglus“ turto ĮBĮ nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog teismas sprendime nurodė vienintelį ieškinio nepatenkinimo pagrindą – aplinkybę, jog ieškovui tokio paties dydžio skola jau yra priteista įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2009-01-29 nutartimi, priimtoje UAB „Vaiglus“ bankroto byloje. Tačiau šiuo atveju įtakos turėtų tik vienintelis būdas, t. y. jeigu iš UAB „Vaiglus“ turto būtų patenkintas UAB „KRS“ reikalavimas pagal Susitarimą kartu su palūkanomis. Tokiu būdu, atsakovo prievolė būtų laikoma pasibaigusia, kadangi pagal CK 6.123 str. prievolė pasibaigia, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą, o pagal CK 6.50 str. prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Tačiau nutartis nepatvirtina to, kad prievolė yra įvykdyta. Apelianto teigimu, apie nutartį jis sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2010-01-25, kuomet pirmosios instancijos teismas persiuntė ieškovui atsakovo pateiktus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, tokia nutartis laikytina neteisėta, nes pagal Susitarimą ieškovui yra skolingas ne UAB „Vaiglus“, bet atsakovas.
Teigia, jog nors atsakovas 2008-12-19 pranešimu Nr. 294 dėl 2008-10-28 susitarimo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos pakeitimo S-212 vienašalio nutraukimo pareiškė nutraukiantis Susitarimą, toks Susitarimo nutraukimas nelaikytinas sukeliančiu teisinių pasekmių. Būtent Susitarime šalys nesusitarė dėl tokios Susitarimo nutraukimo tvarkos, todėl, vadovaujantis CK, šalių sudarytas Susitarimas galėjo būti nutrauktas tik bendru šalių susitarimu, o vienašališkai – tik teisės aktuose numatytais išimtiniais atvejais (CK 6.217 str.). Šiuo atveju šalys Susitarime nenumatė atvejų, kuomet Susitarimas nutraukiamas vienašališkai, todėl tokiam nutraukimui taikomas CK 6.217 str., pagal kurį vienašališkai nutraukti sutartį galima tik tuo atveju, kai kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kadangi ieškovas savo prievoles pagal Susitarimą vykdė tinkamai, todėl atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti Susitarimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2008-12-19 pranešimas Nr. 294 dėl 2008-10-28 susitarimo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos pakeitimo S-212 vienašalio nutraukimo yra niekinis, nesukėlė ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Apelianto teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo Susitarime nurodytą sumą UAB „Vaiglus“. Susitarimas yra pasirašytas ne tik atsakovo, bet ir UAB „Vaiglus“, kuris pasirašydamas Susitarimą būtent patvirtino, kad 47 230,90 Lt nėra gavęs. Be to, atsakovas yra Susitarimo, kuriuo yra perleista reikalavimo teisė, šalis, todėl akivaizdu, kad atsakovas žinojo apie reikalavimo teisės perleidimą, jam pritarė. Taigi, atsakovas atlikti mokėjimo pradiniam kreditoriui UAB „Vaiglus“ neturėjo jokio teisinio pagrindo. CK 6.44 str. 2 d. nustato, kad prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymo, laikomas tinkamu tik tuo atveju, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Ieškovas niekuomet nepatvirtino atsakovo prievolės įvykdymo UAB „Vaiglus“ kaip tinkamo atsakovo prievolės įvykdymo ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tai, kad 2008-10-28 Susitarimas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos pakeitimas Nr. S-212 buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, pripažino ir pats ieškovas, kadangi jis neatliko užskaitos į UAB „Vaiglus“, kaip buvo numatyta susitarime, o pareiškė minėtai sumai kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Vaiglus“, kas buvo patvirtinta Panevėžio apygardos teismo 2009-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-147-280/2009. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – administratoriaus siųstų pranešimų matyti, kad pranešimai yra adresuojami kreditoriui UAB „KRS“, ieškovas buvo kviečiamas dalyvauti kreditorių susirinkimuose. Tokiu būdu, ieškovas žinojo, kad jis yra patvirtintas kreditoriumi, todėl galėjo domėtis bylos eiga bei galėjo skųsti Panevėžio apygardos teismo 2009-01-29 nutartį, jei būtų manęs, kad teismas nepagrįstai patvirtino jo kreditorinį reikalavimą, tačiau to nedarė, tik dar kartą pripažindamas, kad minėta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl vienašališko susitarimo nutraukimo teisėtumo yra nepagrįsti, nes, kaip minėta, ieškovas savo veiksmais pripažino nutraukimą teisėtu, kadangi neatliko užskaitos, o pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo, ir šių faktų įrodinėti nebereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Tokiu būdu, kadangi ieškovo reikalavimai jau yra patenkinti Panevėžio apygardos teismo 2009-01-29 nutartimi, todėl jo pareikšti reikalavimai šioje byloje yra neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta ir šalys neginčija, kad pagal 2008-03-26 Statybos subrangos sutartį Nr.2008/03/26 atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ UAB „Vaiglus“ privalėjo sumokėti 47 230,90 Lt sumą. UAB „Vaiglus“ tokią pat sumą, t.y. 47 230,90 Lt, buvo skolingas ieškovui UAB „KRS“. AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Vaiglus“, UAB „KRS“ 2008-10-28 sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos pakeitimo Nr.S-212 ( toliau Susitarimas), kuriuo UAB „Vaiglus“ perleido ieškovui UAB „KRS“ savo 47 230,90 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą AB „Panevėžio statybos trestas“. Atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ 2008-12-19 raštu Nr.294 pranešė ieškovui ir UAB „Vaiglus“, kad Susitarimą nutraukia, nes AB „Panevėžio statybos trestas“ jokių mokestinių prievolių UAB „Vaiglus“ neturi, todėl nėra teisinio pagrindo įvykdyti 2008-10-28 susitarimą Nr.S-212 (b.l.43). Panevėžio apygardos teismas 2008-11-18 UAB „Vaiglus“ iškėlė bankroto bylą, o 2009-01-29 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tame tarpe į kreditorių sąrašą įrašė ir UAB „KRS“ su 47 260,90 Lt kreditoriniu reikalavimu (b.l.32-34). Teismo nutartis, kuria patvirtintas BUAB „Vaiglus“ kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir UAB „KRS“ kreditorinis reikalavimas, įsiteisėjusi. Panevėžio apygardos teismas 2009-05-07 nutartimi UAB „Vaiglus“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutarta, kad likviduojant UAB „Vaiglus“ tenkintini kreditorių reikalavimai, patvirtinti Panevėžio apygardos teismo 2009-01-29 nutartimi, išskyrus VSDFV Panevėžio skyrių, kurio tenkintiną reikalavimą nustatyti 107 713,24 Lt (b.l.87-88). Ieškovas ir atsakovas pripažino, kad šioje nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to paties, tuo pačiu pagrindu atsiradusio piniginio reikalavimo (47 230,90 Lt ), kuris yra patvirtintas UAB „Vaiglus“ bankroto byloje, nors prašoma priteisti suma yra 30 Lt mažesnė, nei patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ ) 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų). Ieškovas, būdamas BUAB „Vaiglus“ kreditorius su 47 230,90 Lt kreditoriniu reikalavimu, reikšdamas tapatų piniginį reikalavimą atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, neginčijo patvirtinto kreditorinio reikalavimo, ĮBĮ 26 str. 2 d. numatyta teise atsisakyti savo reikalavimo UAB „Vaiglus“ bankroto byloje nesinaudojo. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ieškovas neatlikęs užskaitos į UAB „Vaiglus“ , pareikšdamas kreditorinį reikalavimą UAB „Vaiglus“ bankroto byloje ir iki šiol šio kreditorinio reikalavimo neatsisakęs, savo veiksmais 2008-10-28 Susitarimo nutraukimą pripažino teisėtu. Todėl tuo pačiu pagrindu, analogiškas piniginis reikalavimas atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“ pirmos instancijos teismo atmestas pagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas UAB „Vaiglus“ bankroto byloje nepatvirtina, kad prievolė yra įvykdyta. Tačiau šios bylos dalykas yra ne priteistos sumos vykdymo klausimų sprendimas, o tai, ar iš atsakovo pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, ieškovo nurodytais pagrindais gali būti priteisiama skola. Pažymėtina, kad kreditoriniai reikalavimai tenkinami ( vykdomi) ĮBĮ nustatyta tvarka.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Išlaidos, susijusios su procesinų dokumentų įteikimu CPK 88 str. 1 d.3 p., 92 str. pagrindais priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „KRS“ į. k. (duomenys neskelbtini) , 4,00 Lt (keturis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.