Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės įgaliotas pareigūnas 2007 m. sausio 20 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, 13.21 val., Palangoje, Meilės alėjoje, ties Birutės kalnu, vairavo pėsčiųjų takais, paplūdimiu neįregistruotą nustatyta tvarka keturratę transporto priemonę be valstybinių numerio ženklų, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir įstatymų nustatyto draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 61.3, 274, 275 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. sausio 31 d. nutarimu už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1, 2, 6 dalyse, 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 200 Lt baudą.

II.

A. K., palaikydamas skundą, teismo posėdyje papildomai nurodė, jog draugo paskolintu keturračiu važinėjo pliaže, pripažino, kad transporto priemonė buvo neregistruota, neapdrausta, teisės vairuoti neturi.

A. K. atstovas teisme pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, nes neaiški pažeidimo padarymo vieta.

III.

IV.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino A. K. veiksmus ir, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).

Pirmiausia pasakytina, jog ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą, kurio vienas egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 260 str. 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, todėl jo tinkamas surašymas svarbus ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: pirma, procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.) (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.1, 328 psl., Administracinių teismų praktika Nr.9, 31 psl.).

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog kaltinimas suformuluotas už tokias atskiras veikas: pirma, keturratės transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti; antra, neįregistruotos transporto priemonės vairavimą; trečia, transporto priemonės be valstybinio numerio ženklų vairavimą; ketvirta, transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; penkta, važinėjimą pėsčiųjų takais, paplūdimiu. Taigi, kaltinimo apimtis aiški, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantas nubaustas už keturis teisės pažeidimus, kurie numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia: 1) transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka vairavimas (ATPK 123 str. 1 d.); 2) įregistruotų, perregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių vairavimas be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairavimas pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui (ATPK 123 str. 2 d.); 3) transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu (ATPK 123 str. 6 d.); 4) transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (ATPK 128 str. 1 d.).

Iš reikalavimų, keliamų nutarimo turiniui, matyti, jog jame turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas (ATPK 286 str. 2 d.), tačiau nutarimu liko neįvertintas vienas protokole atskleistas pažeidimas – važinėjimas pėsčiųjų takais, paplūdimiu. Šios situacijos neaptarė ir pirmosios instancijos teismas, nors atmesdamas A. K. skundo argumentus, liečiančius pažeidimo vietą, tokį pažeidimą pats konstatavo pripažindamas, jog nelogiškas A. K. ir jo atstovo argumentas, kad važinėjimasis paplūdimiu neužtraukia administracinės atsakomybės, nes iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. buvo sulaikytas Meilės alėjoje, o pagal KET 32 punktą pėsčiųjų takas – tai pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad Meilės alėja yra tik pėsčiųjų takas, be to, neaišku, kuriam pažeidimui fiksuoti buvo nustatinėjama pažeidimo vieta, jeigu pagal protokolo kaltinimą dėl važinėjimosi pėsčiųjų taku ir paplūdimiu asmuo nebuvo nubaustas. Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis nevažinėjo transporto priemone pėstiesiems skirtu taku. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, reikiamus įrodymus turėjo pareigą rinkti Institucija ir pats teismas, neperkeldamas tokios naštos A. K.

Visų pažeidimų, už kurių padarymą nubaustas apeliantas, sudėčių būtinas objektyviosios pusės požymis – vairavimas. Tai, jog A. K. vairavo keturratį motociklą – abejonių nekelia, nes vairavimo fakto asmuo neneigė (protokole įrašė, jog vairuotojo pažymėjimo neturi, transporto priemonė ne jo bei nežinojo, kad reikalinga registracija), pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo pasirašė, tokios aplinkybės nei skunde teismui, nei teismo posėdyje neneigė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. paaiškinimai nėra nuoseklūs ir patikimi, nes iš pradžių pastarasis neigė vairavęs vėliau tai pripažino – visiškai nepagrįsta.

Nesuprantama ir pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog šioje byloje svarbus pats vairavimo be vairuotojo pažymėjimo aplinkybių tyrimas, nes tai vienas iš sunkiausių padarytų pažeidimų. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, jog tokios aplinkybės nustatytinos kiekvieno pažeidimu atveju, o ne tik griežčiausio. Visi nutarime fiksuoti pažeidimai kildinami iš to, jog asmuo vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nutarties neaišku, kuo vadovaujantis padaryta išvada, jog keturratei transporto priemonei vairuoti buvo reikalingas vairuotojo pažymėjimas, ar tokia transporto priemonė apskritai registruotina ir jai suteiktinas valstybinio numerio ženklas. Byloje esanti medžiaga tokių išvadų, kokias padarė pirmosios instancijos teismas, daryti neleidžia.

Taip pat pažymėtina, jog asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 2 dalis. ATPK 123 straipsnio 2 dalies dispozicija numato, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tuomet, kai vairuojama įregistruota, perregistruota arba išregistruota transporto priemonė be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairuojama pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui. Nagrinėjamu atveju laikyta, jog asmuo vairavo be valstybinio numerio ženklų transporto priemonę, kuri iš viso nebuvo įregistruota, taigi tokia veika nepatenka į ATPK 123 straipsnio 2 dalies dispoziciją, be to, tai būtų ir nelogiška, nes neįregistruota transporto priemonė apskritai negali turėti valstybinio numerio ženklo. Vilniaus apygardos administracinis teismas tokio netinkamo veikos kvalifikavimo nenustatė, galimybės pasiremti ATPK 284 straipsnio 2 dalyje suteikta teise – neanalizavo.

Pabrėžtina, jog nors vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti savo procesiniame sprendime. Visi aukščiau išvardinti pažeidimai patvirtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, dėl ko neteisingai išspręsta byla, taip pažeidžiant ir ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.