- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- eI2-7694-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01614-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinė miškų tarnyba
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. birželio 25 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:
- panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (39.8)-R2-1515 „Dėl prašymo išmokėti kompensaciją“;
- įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą atlikti veiksmus - priimti naują sprendimą dėl kompensacijos paskaičiavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis 2006 m. balandžio 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2110 (toliau – Sutartis) iš savo motinos įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su jame augančiu mišku (toliau – ir Miško valda). Pareiškėjas 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu įvardinti galiojančius ribojimus, taikomus Miško valdoje esančiam miškui. Atsakovas 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. (39.8)-R2-716 pripažino, kad privataus miško ribojimams taikomi: Miškų įstatymas (1994 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-671), Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 799), Miško kirtimų taisyklės (2010 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-79), Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-1055), Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės (2004 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-577), Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (2007 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-204), Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės (2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-406), Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-2166).
Nurodė, kad pateikė atsakovui prašymą išmokėti kompensaciją (toliau – Prašymas), vadovaujantis Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 ,,Dėl kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas kartu su Prašymu pateikė ir Miškotvarkos projektą Nr. 52113k1. Atsakovas 2021 m. gegužės 25 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (39.8)-R2-1515 ,,Dėl prašymo išmokėti kompensaciją“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė nemokėti kompensacijos. Atsakovas, pagrįsdamas savo Sprendimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 32¹ straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies 1 punktu, taip pat per siaurai aiškino STĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 971 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos Ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo (toliau – Nutarimas), kuriuo pakeista miškų grupė iš IV į III, taikymą. t. y. – aktualiame STĮ ir Nutarime neradus žodžių ,,draudžiama“, ,,atidedama“ ir ,,reikalaujama“, - nusprendė, kad neatsirado naujų veiklos apribojimų, dėl kurių būtų draudžiami ar atidedami kirtimai ar reikalaujama palikti dalį medžių nekirstų. Atsakovas visiškai nelygino pirmiau nurodytų teisės aktų turinio Sutarties sudarymo metu ir vėlesniu laikotarpiu.
Pabrėžė, kad Sutarties sudarymo momentu galiojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. I-1244 ,,Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, tačiau jokie ribojimai būtent šiuo dokumentu Žemaitijos nacionaliniam parkui (toliau – ir Parkas) nenustatyti. Sutarties sudarymo momentu pareiškėjo Miško valdos miškai buvo priskirti IV miškų grupei pagal Miškų įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, galiojusią nuo 2006 m. vasario 15 d. iki 2006 m. rugpjūčio 8 d. Šiuose IV grupės (ūkiniai miškai) miškuose buvo galima (ūkininkavimo tikslu) nepertraukiamai tiekti medieną, buvo galima kirsti visą mišką plynu kirtimu. 2015 m. rugsėjo 16 d., jau įsigaliojus Nutarimui ir juo pareiškėjo Miškų valdos mišką priskyrus iš IV į III miškų grupę, atsirado draudimai: draudžiami plyni kirtimai, o leidžiami tik atvejinis ir atrankinis kirtimai ir tai yra naujas papildomas apribojimas (atidėjimas paliekant neiškirstų medžių) – kas atitinka STĮ 32¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą. Sutarties sudarymo momentu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimų taisyklių (toliau – ir Pagrindinių miško kirtimų taisyklės) 6 punktą IV grupei nustatyti didesni kirtimo plotai nei III grupei, o 10 punktu buvo leidžiamas maksimalus iškertamos plynų kirtimų biržės (sklypo) plotas IV grupės miškuose – 8 ha, III grupės miškuose – 5 ha. To pagal naujas Miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (toliau - Miško kirtimų taisyklės) (pagal Miško kirtimų taisyklių 10 punktą privaloma palikti biologinei įvairovei išsaugoti – taip sumažėjo galimas iškirsti plotas), daryti nebegalima, t. y. tuo padidinami kirtimų veiklos apribojimai ir todėl galima teigti, jog atsirado papildomi veiklos apribojimai pagal STĮ 32¹ straipsnį. Nutarimo įsigaliojimo laikotarpiu Miško kirtimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) 5 punktas paaiškina STĮ 32¹ straipsnio ir Miškų įstatymo sąvokas: ,,pagrindinis miško kirtimas –brandžių, bręstančių (retų, besiribojančių ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas; plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomą pomiškį. Po kirtimo likusio medyno skalsumas yra mažesnis kaip 0,2“.
Akcentavo, kad pasikeitus teisės aktams ir nebeleidžiant vykdyti pagrindinių plynų kirtimų, vykdomi rečiau ir mažesni atvejiniai kirtimai: ,,atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5–10 metų.“ Šiuo metu esant III miško grupei ir teisės aktams užraudus plynus kirtimus, pagal dabar galiojančių Miško kirtimų taisyklių 28.4 punktą grupiniais atvejiniais pagrindiniais miško kirtimais medynai iškertami per ne ilgesnį kaip 20 metų laikotarpį (t. y. vietoje buvusių 10 metų), biržėje iškertant iki 0,1 ha ploto medžių grupes.
Nurodė, kad nauji veiklos apribojimai nustatyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1148 ,,Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“, 3 priede – kai sklypas patenka į ekologinės apsaugos prioriteto zoną, draudžiama sodinti bet kokius daugiamečius augalus, draudžiama sodinti miškus – ko nebuvo ankstesniame plane – sklypas patenka į Babrungo kraštovaizdžio draustinį. Pasirašant Sutartį teritorijoje nebuvo Natūra 2000. Dabar dėl Natūra 2000 reikalavimų taikomi ribojimai miško kirtimams, jų atlikimo laikui. Dabar visas sklypas patenka į Natūra 2000, jam taikomi ribojimai, o išmokos taikomos tik už dalį Natūra 2000. Taigi, po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija: Natūra 2000, Babrungo kraštovaizdžio draustinis, ekologinės apsaugos prioriteto zona.
Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neišsamus ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) išsamumo principą, pagal kurį viešojo administravimo subjektas į skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, pareiškėjo teisę į objektyvų ir išsamų Prašymo vertinimą, pareiškėjo teisę į proporcingą atlygį už turto naudojimo suvaržymus.
Atsiliepimas
Atsakovas - Valstybinė miškų tarnyba ir jos atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2006 m. gegužės 9 d. priklauso 27,6900 ha žemės sklypas (kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo Miško valdai 2015 m. gegužės 24 d. buvo parengtas ir 2015 m. birželio 3 d. patvirtintas Valstybinėje miškų tarnyboje Miškotvarkos projektas Nr. 52113. Šis Miškotvarkos projektas 2019 m. balandžio 18 d. buvo pakeistas. 2019 metais buvo parengtas ir šiuo metu galioja Vidinės miškotvarkos projektas Nr. 52113 k1, kuris Valstybinėje miškų tarnyboje užregistruotas 2019 m. balandžio 18 d. Pareiškėjo Miško valda patenka į Parko teritoriją, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“. Parko ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1148 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ koreguotos parko ribos). Pareiškėjo Miško valdoje Parko ribos niekada nesikeitė. Nutarimu Parko, taip pat ir Miško valdos teritorijoje buvo pakeistos miškų grupės - iš IV į III miškų grupę. Pareiškėjas pateikė atsakovui Prašymą išmokėti kompensaciją, vadovaujantis Aprašu. Pareiškėjas kartu su Prašymu pateikė ir Miškotvarkos projektą Nr. 52113k1. Valstybinė miškų tarnyba 2021 m. gegužės 25 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (39.8)-R2-1515 ,,Dėl prašymo išmokėti kompensaciją“, kuriuo nutarė pareiškėjui nemokėti kompensacijos. Nagrinėjant Prašymą išmokėti kompensaciją jo vertinimas atliekamas pagal pridėtus Vidinės miškotvarkos projekto duomenis.
Pabrėžė, kad Miškų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai, o vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (toliau – Taisyklės), Miškų įstatymu, Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, miškų tvarkymo schemomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais ir sąrašais bei kitais miškotvarkos darbus, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Taisyklėse numatyta, kad privačioms miško valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei gali būti rengiami vidinės miškotvarkos projektai, skirti kompensacijai būtiniems duomenims apskaičiuoti. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (toliau – Nuostatai), 13 punkte numatyta, jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus: III-IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindinius kirtimus; III-IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais; pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto; kirtimus IV B grupės miškuose. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, norint vykdyti kirtimus, pareiškėjui buvo privalomas Miškotvarkos projektas, kadangi jo valda didesnė negu 3 hektarai. Prie pareiškėjo prašymo išmokėti kompensaciją pridėtas Miškotvarkos projektas Nr. 52113 k1 neatitinka Aprašo 3 punkto reikalavimų, t. y. Miško valdai galiojančiame miškotvarkos projekte nėra informacijos apie medieną, kuri yra paliekama visam laikui arba tūris, laikinai neiškirstos medienos brandžiame medyne, medyno rūšinė sudėtis bei keliems metams atidedamas brandaus medyno kirtimas, jeigu visa brandžiame medyne sukaupta mediena ar jos dalis bus tik laikinai neiškirsta, todėl galimas tik abstraktus vertinimas dėl vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos priklausymo pareiškėjui.
Nurodė, kad Aprašo 1 punkte numatyta, jog vienkartinių ir kasmetinių kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas privataus miško savininkams reglamentuojamas STĮ 32¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte numatytais atvejais. Vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos išmokamos privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas ar atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų. Pareiškėjui STĮ 32¹ straipsnio 3 dalyje numatyta kasmetinė kompensacija nepriklauso, nes situacija neatitinka STĮ 32¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte bei Nuostatų 32.6. punkte nustatytų sąlygų. Pareiškėjo Miško valda patenka į saugomą teritoriją, kuri buvo įsteigta iki nuosavybės teisių į Miško valdą įgijimo. Miško valdoje Parko ribos nesikeitė. Pagal galiojantį Miškotvarkos projektą Nr. 52113 k1 nustatyta, kad Miško valdoje yra galimas brandžių medynų kirtimas pagal minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių ir miškų grupes, kaip yra nustatyta Miško kirtimų taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija) 8 punkto 1 lentelėje. Be to, nustatyta, kad medynai Miško valdos 14, 19, 21, 24, 26, 35 taksaciniuose sklypuose minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių, atsižvelgiant į miškų grupes, jau buvo pasiekę nuosavybės teisės atsiradimo metu, todėl pareiškėjas turėjo galimybę vykdyti plynus kirtimus iki 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Miškų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kad nacionaliniuose parkuose esančiuose III ir IV grupių miškuose pagrindiniai plyni kirtimai draudžiami, realiai nesumažino pareiškėjui gaunamos naudos, kadangi pagal Nuostatų 13 punktą, nesant miškotvarkos projekto, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose ir taip buvo draudžiami (Pareiškėjo Miško valdai miškotvarkos projektas pirmą kartą patvirtintas tik 2015 m. birželio 3 d.). Taip pat pagal Nuostatų 16 punktą aktuali išlyga, kad privačių miškų savininkai, nepažeisdami miško kirtimo taisyklių, gali nukrypti nuo metinės pagrindinių kirtimų normos, bet privalo laikytis pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos. Pagal nustatytą pagrindinių kirtimų dešimtmečio normą medynai gali būti kertami kasmet po dešimtadalį šios normos arba nagrinėjamu atveju privaloma laikytis 16.3 punkto reikalavimų, kur nustatyta, kad turi būti kertama ne mažiau kaip per 3 kartus, per pirmuosius 5 metus turi būti iškertama ne daugiau kaip pusė pagrindinių kirtimų dešimtmečio kirtimo normos. Taip pat įsigaliojus Nutarimui ir pasikeitus miškų grupei iš IV į III pareiškėjo valdoje neatsirado papildomų naujų veiklos apribojimų, dėl kurių uždraudžiamas ar atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų. Be to, Miško kirtimų taisyklių 15 punkto nuostatos draudžia statesniuose kaip 45° šlaituose plynuosius pagrindinius miško kirtimus (pagal Miškotvarkos projektą Nr. 52113 k1 Miško valdos 15a, 25 ir 27a taksaciniai sklypai yra šlaituose).
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Valstybinei miškų tarnybai pateikė prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už veiklos apribojimus, nustatytus jam nuosavybės teise priklausančioje Miško valdoje. Valstybinė miškų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (39.8)R2-1515, kuriuo Prašymo nepatenkino.
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (39.8)R2-1515, kuriuo netenkintas pareiškėjo Prašymas išmokėti kompensaciją už veiklos apribojimus, nustatytus jam nuosavybės teise priklausančioje Miško valdoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis STĮ 32¹ straipsnio 2 dalies 1 punktu vienkartinės kompensacijos išmokamos privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų, kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą kasmetinės kompensacijos išmokamos privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Vienkartinių ir kasmetinių kompensacijų apskaičiavimą ir išmokėjimą privataus miško savininkams STĮ 32¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte numatytais atvejais reglamentuoja Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578. Pagal Aprašo 4.1. punktą privataus miško savininkas, norintis gauti kompensaciją, Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui pagal miško valdos buvimo vietą pateikia nustatytos formos prašymą (Aprašo priedas). Aprašo 8 punktas nustato, kad Valstybinės miškų tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos raštu ar elektroniniu paštu informuoja privataus miško savininką apie prašymo gavimą nurodydamas terminą, per kiek laiko bus priimtas sprendimas dėl kompensacijos išmokėjimo, arba prašo privataus miško savininką per 10 darbo dienų patikslinti prašymo duomenis ar pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, jeigu miško savininkas pateikė neišsamų ar netinkamai užpildytą prašymą arba pateikė ne visus dokumentus. Pagal Aprašo 9 punktą Valstybinės miškų tarnybos direktorius sprendimą išmokėti kompensaciją arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą pagal prašymus, gautus nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų balandžio 1 d., priima ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 d., pagal prašymus, gautus po einamųjų metų balandžio 1 d., – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.
Teisminio reglamentavimo analizė duoda pagrindą išvadai, kad Apraše nenustatyti reikalavimai sprendimo, kuriuo atmetamas prašymas dėl kompensacijos išmokėjimo, turiniui, tačiau Sprendimas visada turi atitikti imperatyvius individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas. Aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas Prašyme išmokėti kompensaciją nurodė, jog veiklos apribojimai nustatyti pakeitus esamos saugomos teritorijos ribas bei nustačius naujus veiklos apribojimus esamoje saugomoje teritorijoje. Pareiškėjas prašė kompensuoti už šiuos veiklos draudimus ir apribojimus: brandžių medžių kirtimų uždraudimą; nustatytą reikalavimą dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų; brandžių medelynų kirtimų atidėjimą vėlesniam laikui; reikalavimą dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui. Prašyme papildomai paaiškino atsakovui, kad dirbtinai nustatyti veiklos apribojimai - miškas buvo IV grupės, LRV nutarimu pervestas į III grupę ir tuo pačiu įsigaliojo apribojimai kirsti mišką plynai. Uždrausti pagrindiniai miško kirtimai, o leidžiami tik nedidelio intensyvumo kirtimai. Kirtimų atidėjimas numatytas 5 metams. Miško valda yra Natūra 2000 miškuose.
Teismui pateiktų duomenų analizė ir vertinimas patvirtina, kad atsakovo Sprendimu, priimtu išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo konstatuota, jog pareiškėjui nepriklauso kompensacija už veiklos apribojimus Miško valdoje, kadangi, kai pareiškėjas tapo Miško valdos savininku, ji jau buvo Parko teritorijoje, o pasikeitus miškų grupei iš IV į III Miško valdoje neatsirado papildomų naujų veiklos apribojimų dėl kurių uždraudžiamas ar atidedamas brandžių medynų kirtimas, arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų. Sprendime taip pat nurodoma, jog vadovaujantis Aprašo 10.1. punktu patenkinti pareiškėjo Prašymą išmokėti kompensaciją nėra teisinio pagrindo.
Aprašo 10.1 punktas nustato, kas prašymas išmokėti kompensaciją laikomas pagrįstu, jeigu apribojimai, už kurių nustatymą prašoma kompensuoti, atitinka nurodytuosius Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte. Įvertinus skundžiamo individualaus administracinio akto turinį matyti, jog atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino dėl to, jog apribojimai, už kurių nustatymą prašoma kompensuoti, neatitinka STĮ 32¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nurodytų apribojimų. Teismas pažymi, kad paminėta išvada atsakovo Sprendime nepagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais bei jų analize laiko kontekste. Sprendime tik konstatuota, jog pasikeitus miškų grupei iš IV į III pareiškėjo valdoje neatsirado papildomų naujų veiklos apribojimų dėl kurių uždraudžiamas ar atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų. Teismo vertinimu skundžiamame Sprendime nurodyta paminėta aplinkybė negali būti vertinama kaip tinkamas individualaus administracinio akto motyvavimas VAĮ normų kontekste. Pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime nenurodyta dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais remiantis yra konstatuota, jog pasikeitus miškų grupei iš IV į III pareiškėjo valdoje neatsirado papildomų naujų veiklos apribojimų. Taip pat Sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo Prašymo argumentų, jog Miško valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją“. Faktines aplinkybes bei teisės aktus, kuriais rėmėsi atsakovas galima numanyti išnagrinėjus atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos ginčijamą teisės aktą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nepakankamai motyvuotas (priešingai negu atsiliepimas į skundą). Tai yra esminis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Svarbu ir tai, kad VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas imperatyvus įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas viešojo administravimo išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Paminėtais principais atsakovas ginčo situacijoje privalėjo besąlygiškai vadovautis.
Konstatavus, jog Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (39.8)-R2-1515 „Dėl prašymo išmokėti kompensaciją“ nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ 3, 10 straipsnių reikalavimų, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą išmokėti kompensaciją. Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo, pareiškėjui neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą, jeigu jo netenkins atsakovo priimtas sprendimas (ABTĮ 12 str.). Dėl paminėtų argumentų nėra jokio pagrindo inicijuoti procesą dėl norminio administracinio teisėtumo ištyrimo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V, de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Ž. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (39.8)-R2-1515 „Dėl prašymo išmokėti kompensaciją“.
Įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą pareiškėjo V. Ž. 2021 metų prašymą išmokėti kompensaciją, atsakant į kurį buvo priimtas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (39.8)-R2-1515, išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.