- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-16
- Bylos Nr.
- 2YT-1928-206/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00408-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Kretingos trečiojo notaro biuro
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl notarinių veiksmų atlikimo suinteresuotiems asmenims Kretingos trečiojo notaro biuro notarei Vilijai Kralikienei, I. B., R. G., V. A., Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijai, Kretingos muziejui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. Kretingos r. trečiojo notaro biuro notarė V. Kralikienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą pagal jo prašymą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jis nesutinka su šiuo atsisakymu. Jis - pareiškėjas yra teisėtas palikėjo P. R. testamentinis įpėdinis, jam 2018 m spalio 17 d. jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis mirusiojo P. R. palikimą priėmė įstatymo nustatytais terminais, o atsiradus papildomam palikimui, turi teisę prašyti papildomo paveldėjimo teisės liudijimo, nors notarė nurodė, kad papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į P. R. turtą išduoti negali, nes negali nustatyti įstatyminių ir testamentinių įpėdinių dalių, kad proporcingai galėtų paskirstyti po P. R. likusį turtą, kuris viršija testamentu paskirstyto turto dydį.
Mano, kad šis atsisakymas yra nepagrįstas, todėl skundžia šį notarės atsisakymą. Jam - pareiškėjui esant išduotam paveldėjimo teisės liudijimui pagal 2018 m. balandžio 29 d. testamentą į P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį turto - butą (duomenys neskelbtini), ir 10000 Eur piniginių lėšų, esančių AB Šiaulių banko sąskaitoje, tapo žinoma, kad palikėjas P. R. paliko didesnę turto dalį, nei nurodytos dalys testamente. Atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę, kad P. R. savo testamente buvo nurodęs, kad palieka „visą savo užgyventą ir susikurtą turtą" ir pagal testamentą jį paskirstė įpėdiniams. Vertina, kad visiškai nepagrįsta notarės atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.19 straipsnio 6 dalį pavedėjimas galimas tik pagal įstatymą, nes ši norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiau likusio, nei numatyta testamente, turto paveldėjimą tarp įpėdinių pagal testamentą ir tik po to jungiamuoju žodžiu „arba" nurodyta, kad paveldėjimas galimas ir tarp įpėdinių pagal įstatymą. Nesuprantamai notarė ignoruoja paveldėjimą pagal testamentą, nes pagal minėtos normos straipsnio pavadinimą „Palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra" ir normos turinį akivaizdu, kad kalbama apie turtą, kurio yra daugiau, nei nurodyta testamente, proporcingą paskirstymą tarp įpėdinių tiek testamentinių, tiek įstatyminių. Pareiškėjas pažymėjo, kad įstatyminių įpėdinių nėra, vadinasi turtas turi būti paskirstytas tarp testamentinių įpėdinių. Be to, vertina, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas tik tam testamentiniam įpėdiniui, kuris kreipėsi dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek testamentinis, tiek įstatyminis įpėdinis, netenka paveldėjimo teisės, jei neišreiškia valios realizuoti testamentinę ir įstatyminę paveldėjimo teisę. Tokiu atveju jokių proporcijų net ir nereikia nustatyti, nes papildomas paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniui, kuris realiai išreiškia valią priimti palikimą pagal papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta visą kitą turtą, nenurodytą testamente skirstyti tarp visų testamentinių įpėdinių, būtinybė būtų taikyti matematinį proporcijų paskaičiavimą pagal testamente nurodytas turto dalis ir jų vertę tarp testamentinių įpėdinių. Aplinkybė, kad turto liko daugiau, nei nurodyta testamente, neatima testamentinių įpėdinių teisės ir neatleidžia notarės nuo pareigos išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą dėl viso kito palikėjo užgyvento ir susikurto turto paveldėjimo ir paskirstymo testamentiniams įpėdiniams. Aplinkybė, kad palikėjas P. R. testamente nurodo ne visą savo užgyventą ir susikurtą turtą, nereiškia, kad šis turtas negali būti paveldėjimo objektu. Minėta paveldėjimo teisės įstatyminė nuostata dėl palikėjo teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra, sudaro įstatyminį pagrindą notarui įgyvendinti palikėjo valią dėl palikto ir pagal testamentą paveldėtino turto paveldėjimo, kai testamente nurodyto paveldėtino turto dalys yra mažesnės, nei palikėjo realiai paliktas turtas. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad testamente dėl piniginių lėšų banko įstaigose nebuvo pasisakyta ir P. R. testamento išaiškinimo klausimu jau anksčiau yra priimtas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Notarė į teismo posėdį neatvyko, nepranešė apie neatvykimo priežastis. Notarė byloje buvo pateikusi atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. 2019-04-15 ji atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui A. B. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2018-05-07, turtą, kurį sudaro palikėjo P. R. asmeniniu testamentu, patvirtintu 2018-08-20 Plungės apylinkės teismo nutartimi dėl asmeninio testamento patvirtinimo (civilinė byla Nr. e2-YT-2663-666/2018) testamentiniams įpėdiniams nepaskirtas turtas: piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banke. Palikėjas P. R. 2018 m. balandžio 29 d. sudarytu asmeniniu testamentu, po palikėjo mirties patvirtintu 2018-08-20 Plungės apylinkės Teismo nutartimi dėl asmeninio testamento patvirtinimo (civilinė byla Nr. e2-YT-2663-666/2018) (toliau - Testamentas) padarė patvarkymą, kuriuo po savo mirties Testamente nurodytiems įpėdiniams (jų iš viso Testamente yra nurodyti septyni, iš kurių trys: pareiškėjas, I. B., Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija priėmė palikėjo P. R. palikimą) paliko konkrečius individualiais požymiais apibrėžtus daiktus, konkrečias, tiksliai įvardintas pinigų sumas, nurodydamas, kokį konkretų turtą (daiktą (daiktus), pinigų sumą) jis palieka kiekvienam konkrečiam įpėdiniui. Dalis palikėjo P. R. turto (piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banke) liko Testamentu nepaskirta nei vienam iš septynių testamentinių įpėdinių. Pareiškėjas, remdamasis LR civilinio kodekso 5.19 straipsnio 6 dalimi nurodančia, kad jeigu palikimą sudarančio turto dalių suma yra mažesnė už viso turto dydį, atsižvelgiant į testamento turinį, įpėdinių pagal testamentą paveldimos turto dalys proporcingai didinamos, bei tuo, jog palikėjas P. R. nurodė, jog palieka visą savo turtą ir paskirstė jį įpėdiniams, reikalauja, kad notaras išduotų pareiškėjui papildomą paveldėjimo testamentą liudijimą į Testamentu nepaskirstytas Palikėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias banke. Testatorius nurodęs, kad palieka visą savo turtą, kur nurodė turtą (individualiais požymiais apibrėžtą daiktą ir/ar tiksliai nurodytą pinigų sumą) konkrečiam įpėdiniui paliekamą, dalies savo turto (piniginių lėšų) nepaskirstė ir nepaskyrė vienam įpėdiniui. Notarė vertina, kad proporcijos nustatyti neįmanoma, nes iš Testamento daryti išvados, kad Testamentu yra paliktas visas turtas ir remiantis LR CK 5.22 straipsniu, testatoriaus turto dalis, kuri lieka Testamentu nepaskirta, turi būti padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11 -5.14 straipsniuose nustatytas taisykles, o ne įpėdiniams pagal testamentą, nes Lietuvos CK 5.19 straipsnio 6 d. taikytina tik tuo atveju, kai palikėjas testamentu palieka visą savo turtą, tik testamente nurodyta jo dalių suma yra mažesne už viso turto dydį. Duomenų apie Palikėjo įpėdinius pagal įstatymą, nurodytus CK 5.11 - 5.13 straipsniuose, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.6 straipsnio 2 dalimi, jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis turto, tai likusioji turto dalis pereina valstybei. Ji atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą, vadovaudamasi išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, CK 5.19, 5.22 straipsniais, LR Notariato įstatymo 40 straipsniu.
Kiti suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą taip pat neatvyko. Suinteresuotas asmuo R. G. raštu nurodė, kad dėl byloje nagrinėjamo klausimo nėra suinteresuota ir jokių pretenzijų neturi. Suinteresuotas asmuo V. A. raštu nurodė, kad niekas jam iš P. R. turto nepriklauso, jis nieko neims, net jeigu teismo jam būtų priteista. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono S. K. muziejus raštu nurodė, kad dėl notarinių veiksmų neatlikimo nurodytoje byloje pretenzijų neturi. Valstybinė mokesčių inspekcija raštu nurodė, kad VMI prie FM nėra gavusi P. R. asmeninio testamento, nebuvo proceso šalimi patvirtinant asmeninį testamentą, todėl dėl jame išreikštos valios aiškinimo pasisakyti negali, nėra gavusi pranešimo apie galimą P. R. palikimo perėjimą valstybei, paveldėjimo byla neužvesta. Kiti suinteresuoti asmenys iš viso jokių atsiliepimų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-05-07 mirus P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo rastas jo 2018-04-29 ranka rašytas asmeninis testamentas, kuriuo jis nurodė paliekąs visą savo turtą nurodytiems asmenims, tai yra šios bylos pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (b. l. 41). Pareiškėjas A. B. buvo tolimas mirusiojo giminaitis, t. y. pareiškėjo tėvo A. B., mirusio 2015-06-29, mamos Z. B. (pareiškėjo A. B. močiutės) pusbrolis. P. R. kitų artimų giminaičių neturėjo, buvo vienišas, P. R. paskutiniais jo gyvenimo metais jam buityje ir kasdieniniame gyvenime padėdavo pareiškėjas, jie buvo gana artimi, pareiškėjas praktiškai nuolat globojo senyvą ir vienišą P. R., jį nuolat lankė, vežiojo, turėjo jo buto raktus, o P. R. mirus, jam SĮ „Kretingos komunalininkas“ 2018-05-08 išdavė leidimą P. R. laidoti ir jis organizavo laidotuves, jam išduota laidojimo pašalpa, jis patyrė visas kitas laidojimo išlaidas, dabar prižiūri mirusiojo kapą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtintas palikėjo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas (b. l. 39-40). Testamentu palikėjas buvo nurodęs, kad jis daro patvarkymą notarui dėl viso savo turto – išvardijęs tiek turtą, tiek konkrečius pasirinktus įpėdinius – fizinius ir juridinius asmenis - A. B., I. B., R. G., V. A., VĮ Turto bankui, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijai, Kretingos muziejui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šie asmenys, jeigu ir nežinojo apie tokią P. R. valią, apie tai jau yra sužinoję susijusioje byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Pageidaujantys priimti P. R. palikimą, suinteresuoti asmenys turėjo teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Praėjus beveik metams laiko paaiškėjo, kad turto palikėjas P. R. turėjo daugiau turto nei nurodė savo patvarkyme notarui. Šį faktą patvirtina šios bylos suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, nurodydama, kad P. R. sąskaitose dar yra daugiau pinigų. Sprendžiant klausimą dėl kito naujai atsiradusio turto palikimo, formaliai vertinant turėtų būti vadovaujamasi CK 5.22 str. dėl testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimo, tačiau šiuo atveju įstatymo taikymas iš esmės neatitiktų testatoriaus išreikštos valios dėl viso užgyvento ir sukurto turto palikimo. Teismas vertina aplinkybę, kad dėl savo garbingo amžiaus ir sveikatos problemų P. R. galimai nežinojo/neprisiminė viso savo turto (konkrečiai – pinigų sąskaitose sumos). Jeigu P. R. dėl testamento surašymo savalaikiai, būdamas gyvas, būtų kreipęsis į notarą, bet koks notaras būtų pašalinęs šią kliūtį, pats išspręsdamas ir išsiaiškindamas viso esamo turto sudėtį, įpareigojęs tokias pažymas pateikti testatorių, išaiškinęs testatoriui visas testamento surašymo galimybes ir aplinkybes ir pan. Tačiau P. R. į notarą nesikreipus, jo surašytas ir teismo sprendimu pripažintas testamentas yra su tam tikrais trūkumais ir jį tenka vykdyti tokį, koks jis yra. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdamas į testatoriaus P. R. testamente išreikštą valią, kad jis nurodė aiškiai ir konkrečiai pasirinktus naudos gavėjus, net neužsimena apie galimą kokio nors jo turto palikimą valstybei, teismas daro išvadą, kad ir papildomai atsiradęs palikėjo P. R. turtas yra tų pačių naudos gavėjų objektas (CK 5.19 str.). Ar esantis likęs palikėjo papildomas turtas turėtų būti kaip nors dalijamas tarp nurodytų suinteresuotų asmenų, vertintina pagal tai, kas objektyviai išreiškė valią priimti palikimą, nes įstatymas numato terminus dėl palikimo priėmimo. CK 5.61 str. 2 d. nurodo, jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Iš šios bylos suinteresuotų asmenų elgesio/pozicijos P. R. palikimo priėmimo klausimu, darytina išvada, kad kiti suinteresuoti asmenys arba nesidomi, arba net atsisako svarstyti šį klausimą, apie ką pateikė teismui informaciją raštu, neatvyko į teismo posėdį, neprašė atidėti teismo posėdį, prašymo svarstymą ir pan., todėl darytina išvada, kad tik šios bylos pareiškėjas yra konkretus suinteresuotas asmuo galintis priimti ir papildomą P. R. palikimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą tenkinti.
Panaikinti Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarės V. Kralikienės 2019 m. balandžio 15 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti A. B. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą ir įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į P. R. vardu banko sąskaitose esančias pinigines lėšas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.