- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1-207-743/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Ž., privalėdamas pagal 1996 m. rugsėjo 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti G. Ž. (K.) lėšas vaikams išlaikyti – alimentus po 1/3 dalį nuo visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) kiekvienam vaikui kas mėnesį – sūnui D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai G. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. gegužės 1 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu išlaikymo dydį pakeitus po 1,5 MGL kas mėnesį kiekvienam iš nepilnamečių vaikų iki jų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2012-07-01 vengė pareigos išlaikyti vaikus, dėl ko susidarė 17 475,37 Lt įsiskolinimas.
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 2-14), iš kurio matyti, kad fondas nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio, pagal G. K. prašymą dukros G. Ž. ir sūnaus D. Ž. išlaikymui išmokėjo 13 902,03 Lt, nes tėvas A. Ž. vengia išlaikyti vaikus.
Vykdomuoju raštu (b. l. 21-24), iš kurio matyti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 1996 m. rugsėjo 30 d. nusprendė išieškoti iš A. Ž. alimentus G. Ž., vaikų D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1/3 dalį nuo visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Per laikotarpį nuo 1997 m. sausio mėn. iki 2000 m. liepos mėn. iš skolininko uždarbio išskaičiuota 3720,75 Lt.
Vykdomuoju raštu (b. l. 20), iš kurio matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 20 d. nusprendė pakeisti 1996 m. rugsėjo 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir nuo 2008 m. gegužės 1 d. priteisti iš A. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Ž. ir G. Ž. periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 1,5 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Pavesti G. K. išlaikymui priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Antstolės Angelės Kvaraciejienės raštu (b. l. 19), iš kurio matyti, kad iš A. Ž. išskaičiuota 3720,75 Lt alimentų. Išlaikymo skola 2012-07-01 yra 17 475,37 Lt. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų lėšos skaičiuojant įsiskolinimą neįvertintos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (b. l. 28), iš kurios matyti, kad A. Ž. 2005-10-01 - 2005-12-28 dirbo (duomenys neskelbtini), 2006-10-02 - 2006-11-02 – (duomenys neskelbtini), 2011-08-23 - 2011-09-30 ir 2011-10-01 - 2011-10-19 – (duomenys neskelbtini).
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas (b. l. 31), iš kurios matyti, kad A. Ž. nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. išmokėta 5215 Lt socialinių pašalpų.
Alytaus teritorinės darbo biržos Lazdijų skyriaus pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo (b. l. 34), iš kurios matyti, kad A. Ž. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2006-02-02 iki 2007-03-21, darbo paieška nutraukta dėl kitų priežasčių, yra registruotas darbo biržoje nuo 2010-06-07, nuo 2006-02-09 iki 2006-08-08 jam išmokėta 2499,06 Lt nedarbo draudimo išmokų.
Liudytojos G. K. parodymais (b. l. 43), iš kurių matyti, kad A. Ž. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo išsituokė 1997 m. Iš jo buvo priteisti alimentai vaikų išlaikymui. Jis geranoriškai alimentų nemokėjo, kol dirbo, išieškodavo antstolis. Daugiau prie vaikų išlaikymo niekaip neprisidėjo, su vaikais nebendrauja. 2008 m. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kur gavo išmokas vaikų išlaikymui. Žino, kad A. Ž. nedirba.
Liudytojos G. Ž. parodymais (b. l. 45), iš kurių matyti, kad A. Ž. yra jos tėvas, su kuriuo kartu negyvena nuo kūdikystės. Ji su broliu, kuris šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, gyvena su mama. Neprisimena, kad tėvas juos vaikystėje būtų lankęs, jis su jais nebendravo ir nebendrauja, neprisideda prie jų išlaikymo. Žino, kad po tėvų skyrybų iš tėvo buvo priteista 250 Lt kas mėnesį jų išlaikymui. Tėvas pinigų geranoriškai nemokėjo, kažkiek išieškojo antstoliai. Mama kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris iki pilnametystės kas mėnesį jiems mokėjo po 195 Lt.
Liudytojos S. Ž. parodymais (b. l. 46-47), iš kurių matyti, kad A. Ž. yra jos sūnus, jis gyvena kartu su ja, jai priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini). Jis niekur nedirba. Kartu gyvena dar du sūnūs, kurie taip pat nedirba. Ji turi 3 ha žemės, laiko gyvulių, sodina daržoves, turi traktorių. Po skyrybų sūnus A. su vaikais nebendrauja, ji taip pat nebendrauja. Neprieštarautų, kad sūnus iš ūkio prisidėtų prie vaikų išlaikymo. Jis padeda jai ūkio darbuose, ji gauna pensiją ir padeda jam pragyventi.
Kaltinamojo A. Ž. parodymais (b. l. 53-54, 56-57), kad 1996 m. teismo sprendimu iš jo buvo priteisti alimentai, kuriuos turėjo mokėti G. Ž., vaikų D. Ž. ir G. Ž. išlaikymui. Kokia suma buvo priteista neprisimena. 2008 m. alimentai buvo perteisti ir priteista mokėti po 250 Lt kiekvienam vaikui. 1996 m., kai buvo priteisti alimentai, jis dirbo (duomenys neskelbtini) tekintoju ir alimentus išskaičiuodavo iš jo atlyginimo. 2005 m. gruodžio mėn. dėl etatų mažinimo buvo atleistas iš darbo ir neturėjo galimybių toliau mokėti vaikams alimentus. Po atleidimo registravosi darbo biržoje, gavo bedarbio pašalpą, kurią išleisdavo savo reikmėms. Ieškojo darbo, tačiau jo arba nebūdavo, arba jam netiko sąlygos, nes reikėdavo važinėti, pats automobilio nevairuoja, o autobusu sunku pasiekti darbovietę. Darbo biržoje registravosi iki 2007 m. kovo 21 d., laiku nenuvyko į biržą ir buvo išbrauktas. Po to darbo biržoje užsiregistravo 2010 m. birželio mėn. Iš pradžių bedarbio pašalpos negavo, vėliau gavo 315 Lt, dabar gauna 350 Lt. Jam pragyventi padeda motina, kuri yra pensininkė. Pas ją ir gyvena, ji turi apie 3 ha žemės, augina bulves, daržoves, laiko gyvulių. Kartu gyvena dar du broliai, kurie taip pat yra išsituokę, nedirbantys. Visi pragyvena iš mamos ūkio. Jis darbo nevengia, kartais padeda kaime žmonėms, kurie atsilygina pietumis, kartais duoda 10 ar 20 litų. Visus gautus pinigus išleidžia savo reikmėms, perka rūbus, buities priemones. Su vaikais nebendravo ir nebendrauja. Be pinigų, kuriuos kai dirbo atskaičiuodavo antstoliai, prie vaikų išlaikymo daugiau nieko neprisidėjo. Nepagalvojo, kad gali prie jų išlaikymo prisidėti maistu, skirti šiek tiek pinigų iš pašalpos. Galvojo susiras darbą ir mokės normaliai, o ne po keliasdešimt litų. Alkoholio išgeria labai retai, jeigu kas pavaišina, pats neperka, nerūko. Sveikata gera, dirbti gali. Supranta savo kaltę ir visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl tokio savo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, teikti jiems kitokią būtiną paramą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamasis A. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas (b. l. 64), administracine tvarka nebaustas (b. l. 65), psichiatrinio-priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 63), Teizų seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad yra ramaus būdo, pareigingas, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi (b. l. 69).
Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 20 valandų visuomenės labui, viso 120 valandų. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 75).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina viena iš BK 164 straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir prokuroras, – viešųjų darbų bausmė apie sankcijos vidurkį, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Kaltinamajam A. Ž. išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausti 120 valandų viešųjų darbų 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti A. Ž., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.