- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-142-417/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16937-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Marius Gricius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-03-23 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 70 MGL, tai yra 3 500 eurų, bauda.
R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), saugomas pas R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. V. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra R. V. 2020-05-02, apie 20.44 val., Plungės r., Stalgėnų k., Miško g., vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ir vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydamas tikrintis girtumą, kai nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai. Šiais veiksmais pažeidė 2002-12-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) reikalavimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis R. V. (toliau – ir apeliantas) su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-03-23 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. V. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Byloje nėra nustatyti jokie kiti duomenys, paneigiantys aplinkybę, kad apeliantas vartojo alkoholį miške iki atvykstant policijos pareigūnams. Nė vienas iš paklaustų liudytojų nepaneigė fakto, kad apeliantas miške gėrė degtinę, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojai nurodė aplinkybes dėl apelianto vairavimo, neblaivumo būsenos, tačiau nė vienas nenurodė aplinkybių, paneigiančių alkoholio vartojimą miške, apelianto pateikti į bylą įrodymai – fotonuotraukos – tik pavirtina šias aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas buvo apklaustas 2 kartus ir visada nurodė, kad gėrė degtinę miške, tačiau įvykio vieta nebuvo apžiūrima;
2.2. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad, jeigu ir būtų nustatyta, kad apeliantas miške išgėrė alkoholio, šios aplinkybės nepaneigtų jo veiksmų vairavus transporto priemonę esant neblaiviam ir vengus neblaivumo patikrinimo, nes apeliantas Stalgėnų kaime nuo pirmos parduotuvės „AIBĖ“ iki antros parduotuvės „SAVAS“ vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai dar iki jam pabėgant į mišką ir išgeriant jo nurodytą alkoholį. Šiuo klausimu teismas visiškai netinkamai vertino situaciją, nes klaidingai ir nepagrįstai konstatuoja aplinkybę, kad apeliantas vairavo būdamas neblaivus, vadovaudamasis vien tik liudytojų parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į klausimus – 1) ar jis buvo neblaivus vairuodamas transporto priemonę ir 2) ar jo girtumas viršijo 1,5 promilių, nes tik tada atsiranda baudžiamoji atsakomybė.
2.3. Analizuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį, matyti, jog įstatymo leidėjas pateikia reikalavimą asmens neblaivumą nustatyti pagal alkoholio kiekį, esantį jo kraujyje. Alkoholio koncentracijos kraujyje patikrinimas galimas tik atlikus neblaivaus asmens medicininę apžiūrą, tokiu būdu prioritetas nustatant asmens neblaivumą teikiamas biologinės terpės bandinių tyrimo rezultatams. Tačiau byloje nėra jokių duomenų – nei medicininės apžiūros, nei biologinės terpės bandinių tyrimo rezultatų. Liudytojų parodymai šiuo atveju yra subjektyvus asmenų neblaivumo įvertinimas, kuris negali turėti jokios įtakos alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymui.
2.4. Liudytojai šioje byloje teikė skirtingus ir nenuoseklius parodymus, jų apklausos ikiteisminiame tyrime buvo atliktos šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pamatinius principus. Iš baudžiamojoje byloje esančių visų liudytojų parodymų akivaizdu, kad jiems nežinomas faktas apie alkoholio vartojimą miške, todėl šio fakto paneigti jie negalėjo. Tai patvirtina aplinkybę, kad šioje byloje nebuvo aiškinamos aplinkybės apie apelianto girtumą vairuojant transporto priemonę, o buvo koncentruojamasi į apelianto elgesį ir būseną po alkoholio vartojimo, kai apeliantas nevairavo transporto priemonės ir jam negali būti taikoma tokia pati atsakomybė kaip vairuotojui.
2.5. Vienas iš liudytojų – A. Š. – ikiteisminiame tyrime nagrinėjamu atveju buvo apklaustas telefonu. Taigi buvo padaryti šiurkštūs BPK 36, 178, 179, 183 straipsnių pažeidimai, nes nebuvo tinkamai nustatinėjama liudytojo asmenybė, liudytojas nebuvo įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nepasirašė dėl šios atsakomybės prieš pradedant apklausą. Pats liudytojas A. Š. nurodė teisme, kad nebuvo apklausiamas telefonu, o apklausos protokolą jam pasirašyti atvežė D. G.. Šios aplinkybės parodo, kad tai yra akivaizdus įrodymų klastojimas, atlikta liudytojo apklausa yra niekinė, o ikiteisminio tyrimo surinkti įrodymai neturi patikimumo.
2.6. Teismas nuosprendyje netinkamai konstatavo, kad nustatytas apelianto netolygus transporto priemonės vairavimas. Tokias aplinkybes parodė tik A. Š.. Tačiau jos yra paneigtos byloje esančiu vaizdo įrašu. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą teisme nepastebėta jokių KET pažeidimų, netolygaus vairavimo. Todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas, nes nuosprendyje įrašė jokiais įrodymais nepagrįstą faktinę aplinkybę, kuri turėjo esminės įtakos nuosprendžio priėmimui, nusikaltimo sudėties pagrindinių elementų nebuvimui.
2.7. Apelianto girtumas iki alkoholio vartojimo miške neįrodytas, o jeigu ir būtų nustatytas, neaišku, ar būtų viršijęs 0,4 prom. ribą, kai nekyla jokios atsakomybės. Esant galimam apelianto girtumui nuo 0,4 prom. iki 1,5 prom. būtų tik administracinė atsakomybė, vadinasi, teismo pareiga buvo įrodyti, kad apeliantas buvo girtas ir jam buvo nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje ne mažesnė kaip 1,5 prom.
2.8. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi problemų su kojomis, nes yra pakeistas kairės kojos kelio sąnarys, o dešinioji yra pusiau užtirpusi, todėl eisenoje nėra stabilumo, gal dėl to jaunuoliai pagalvojo, kad apeliantas buvo neblaivus.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
5. BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtintos trys alternatyvios veikos: 1) motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas asmeniui esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) neblaivumo patikrinimo vengimas, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir 3) asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, padarius bet kurią iš jų kyla BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta atsakomybė.
6. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, kad jis vairavo neblaivus, nurodo, kad alkoholį vartojo po vairavimo, teigia, kad jam nebuvo nustatytas neblaivumo laipsnis, todėl jis nepagrįstai nuteistas už vairavimą esant neblaiviam. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, iš dalies pritaria tokiems apeliacinio skundo argumentams. Teisėjų kolegija pritaria, jog apeliantui nenustačius neblaivumo laipsnio (baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad apeliantui vairuojant automobilį jo neblaivumas būtų siekęs baudžiamajai atsakomybei kilti būtiną ne mažesnę kaip 1,51 prom.), baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu neblaiviam vairavus automobilį BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad norint asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, nepakanka tik nustatyti akivaizdžius neblaivumo požymius, papildomai turi būti nustatomas ne mažesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. O tai šiuo atveju, apeliantui atsisakius tikrintis blaivumą, nebuvo padaryta. Todėl net ir nustačius akivaizdžius neblaivumo požymius, tačiau nenustačius, kad apelianto neblaivumas buvo lygus ar didesnis nei 1,51 prom., nėra pagrindo išvadai, kad apelianto neblaivumo lygis patenka į baudžiamosios teisės apibrėžtas ribas. Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad aplinkybė, jog R. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam inkriminuota nepagrįstai, nes, kaip minėta, nenustatyta baudžiamajai atsakomybei kilti būtina neblaivumo riba, dėl šios priežasties skundžiamas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Taigi nekyla abejonių dėl apelianto nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo viena iš minėtame straipsnyje nurodytų alternatyvių veikų – apeliantas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad transporto priemonę apeliantas vairavo blaivus, o alkoholį tariamai vartojo po transporto priemonės vairavimo, kai buvo išėjęs į mišką.
7. Kad apeliantas vis dėlto vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai, patvirtina baudžiamojoje byloje apklaustų visiškai apelianto nepažįstančių ir dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuinteresuotų bylos baigtimi, apelianto nuteisimu ir (ar) nešališkų liudytojų A. Š., D. G. ir K. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti parodymai, baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, iš dalies ir paties nuteistojo nenuoseklūs, viso baudžiamosios bylos proceso metu kintantys parodymai.
8. Kaip liudytojas apklausiamas D. G. nurodė, kad matė, kad apeliantas yra neblaivus: sunkiai ėjo, net vairuotojo durelių neatidarė, nuėjo iš kitos pusės. D. G. prie apelianto priėjęs bandė raktelius atimti, tačiau apeliantas jų neatidavė, D. G. bandė apeliantą sulaikyti, jautė nuo apelianto sklindantį alkoholio kvapą (t. 2, b. l. 2–3). Kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiamas A. T. parodė, kad mano, kad baudžiamoji atsakomybė būtų buvusi dėl apelianto neblaivumo (t. 2, b. l. 10). Parodė, jog tą vietą, iš kur buvo atvestas apeliantas, pareigūnai apžiūrėjo, nieko nerado. Nė vienas iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų nenurodė, kad apeliantas jo sulaikymo momentu būtų nurodęs, kad alkoholį jis vartojo miške. Taigi baudžiamojoje byloje esančių liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti ar jais nesivadovauti. Kaip minėta, liudytojai neturi pagrindo apkalbėti apeliantą, nenustatytas jų suinteresuotumas baudžiamosios bylos baigtimi ir (ar) apelianto nuteisimu.
9. Kaip minėta, paties apelianto parodymai nagrinėjamu atveju yra ypač nenuoseklūs ir nuolat kintantys. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, nurodydamas 2020-05-02 įvykių seką, skirtingais momentais nurodo visiškai skirtingas detales. 2021-05-21 Įtariamojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 88) yra užfiksuota, kad apeliantas teigė turėjęs 200 ml talpos degtinės butelį, tačiau 2020-06-26 Įtariamojo papildomos apklausos protokole (t. 1, b. l. 126–127) jau užfiksuota, kad apeliantas teigė turįs iš namų pasiėmęs 0,3 l talpos plokščią degtinės buteliuką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie parodymų neatitikimai pagrindžia tai, kad apeliantas parodymus duoda apie išgalvotas aplinkybes, ir dėl šios priežasties pats susipainioja savo sukurtoje įvykių versijoje apie tariamą alkoholio vartojimą po transporto priemonės vairavimo. Apelianto nurodytos įvykių sekos nenuoseklumas pastebimas ir jo nurodytose aplinkybėse, kur jis 2020-05-02 važiavo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas parodė, kad „2020-05-02 apie 20.30 val. važiavau pas draugo R. Ž., kuris gyvena Miško g., Stalgėnų k., Plungės r. nuvažiavau pas draugą, jo žmona ravėjo darželį, ji pasakė, kad draugas yra ligoninėje, jo namuose nėra“. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas jau nurodo, kad jis tikslingai važiavo į parduotuvę. Pirmai parduotuvei nedirbant, atvažiavęs prie antros parduotuvės išlipo ir nuėjo prie parduotuvės, tačiau parduotuvės savininkė pasakė, kad nebedirba, tada apeliantas jos paklausė, ar yra jos vyras, o parduotuvės savininkė apeliantui atsakė, kad vyras ligoninėje. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantas pats painiojasi savo parodymuose, jo nurodyta įvykių versija nėra nuosekli, viso proceso metu buvo nuolat kintanti, todėl teisėjų kolegija pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto nurodyta versija, ypač įvertinus jos nenuoseklumą, vertintina kaip jo gynybinė taktika ir siekis išvengti santykinai griežtos baudžiamosios atsakomybės.
10. Be to, nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto gynėjas bandė įrodinėti, kad policijos pareigūnų ir R. V. susitikimo momentas yra po apytikriai 1 val. nuo to momento, kai R. V. galbūt vairuojantį neblaivų pamatę liudytojai iškvietė pareigūnus, todėl, anot apelianto gynėjo, visiškai įtikima apelianto nurodyta versija, kad jis per tą 1 valandos laikotarpį būdamas miške išgėrė turėtą alkoholį. Tačiau šį laiko tarpą (1 valandą) paneigia paties apelianto papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad, nuėjęs į mišką, jis norėjo išsikviesti taksi, bet nespėjo, nes atvažiavo policija ir policininkai jį iškart rado. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei iš tiesų iki policijos pareigūnų atvykimo į iškvietimą būtų praėjusi apie valanda, apeliantas neabejotinai būtų spėjęs išsikviesti taksi. Be to, kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas A. Š. parodė, kad policija atvažiavo praėjus gal apie 15–20 min. (t. 1, b. l. 166). Panašų laiko tarpą nuo policijos pareigūnų iškvietimo ir atvykimo bei apelianto sulaikymo nurodė ir kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas K. R. (t. 2, b. l. 2), t. y., kad policija atvažiavo gal už kokių 5 minučių, kol surado apeliantą, praėjo ne daugiau nei 10–15 min. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks trumpas laiko tarpas nuo apelianto nuėjimo į mišką iki policijos pareigūnų atvykimo ir apelianto sulaikymo taip pat paneigia apelianto nurodytą versiją apie tariamą turimo alkoholio suvartojimą miške.
11. Teisėjų kolegijai neįtikima apelianto versija apie alkoholio vartojimą miške ir dėl tos priežasties, kad apeliantas nurodė, jog policijos pareigūnas jį sulaikė būtent prie tos eglės, prie kurios apeliantas tariamai išgėrė degtinės butelį (t. 2, b. l. 5). Tačiau apeliantas tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių neparodė pareigūnams, pasak apelianto, prie medžio padėto alkoholio butelio, kuris galėjo pagrįsti apelianto versiją apie toje vietoje vartotą alkoholį. Akivaizdu, kad alkoholio butelis galėjo būti atneštas vėliau, padėtas prie medžio, užfiksuotas nuotraukose, kurios žymiai vėliau buvo pateiktos baudžiamąją bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui kaip neva patvirtinančios apelianto nurodytą įvykių versiją.
12. Pažymėtina ir tai, kad, įvertinus baudžiamojoje byloje esantį vaizdo įrašą, jame užfiksuotos aplinkybės patvirtina apelianto vairavimą užfiksavusių ir policijos pareigūnus iškvietusių asmenų parodymus, kad apeliantas važiavo darydamas KET pažeidimus, iš jo vairavimo manieros akivaizdžiai matėsi, kad automobilis yra vairuojamas neblaivaus asmens. Vaizdo įrašo 00.08 min. užfiksuota, kad apeliantas nerodo posūkio signalo sukdamas į kairę, 00.27 min. automobilis akivaizdžiai vingiuoja savo eismo juostoje, 00.30 min. važiuodamas pakankamai greitai, matydamas, kad iš galo važiuoja kita transporto priemonė, staigiai stabdo ir tik sustabdęs įsijungia posūkio signalą, 00.50 min. sukdamas dešinėn nerodo posūkio signalo, 1.16 min. sukdamas į kairę nerodo posūkio signalo.
13. Be to, teisėjų kolegijai kelia įtarimą ir tai, jei, kaip nurodo apeliantas, jis tariamai išsigandęs trijų jaunuolių pabėgo, lieka neaišku, kodėl jis nesikvietė pagalbos manydamas, kad yra užpultas, kad jį, kaip nurodė apeliantas, jaunuoliai gali uždaryti bagažinėje. Priešingai, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad pagalbos nekvietė, nes jos niekam nereikėjo. Taigi ši aplinkybė paneigia apelianto nurodytą versiją, kad jis į mišką pabėgo tariamai išsigandęs prie jo priėjusių jaunuolių.
14. Taigi, išanalizavus visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad apeliantas padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – vengė neblaivumo patikrinimo, kai transporto priemonės vairavimo metu jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-03-23 nuosprendžio dalis, kuria apeliantas pripažintas kaltu padariusiu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrįsta ir teisėta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pagrįstą ir teisėtą nuosprendį naikinti. Apibendrinusi išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nuteistojo R. V. apeliacinį skundą pripažįsta iš dalies pagrįstu – pagrįsta apeliacinio skundo dalis, kad apeliantui nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, jog R. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes nagrinėjamu atveju nenustatyta baudžiamajai atsakomybei kilti būtina neblaivumo riba, dėl šios priežasties skundžiamas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-03-23 nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-03-23 nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalies aplinkybę, kad R. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes nagrinėjamu atveju nenustatyta baudžiamajai atsakomybei kilti būtina neblaivumo riba.
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.