Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjimo atveju, sprendžiamas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (10.1)3-145689 ir VSDFV 2013 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1001 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės (toliau - senatvės) pensijas, kurios viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, t.y. 650 Lt, kuris nustatytas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka buvo nustatyta Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų, Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta mokėti ne visą perskaičiuotą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2010 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 11-17-2888 skyrė 1626,88 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos (b. l. 29-30). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 11-17-1549 perskaičiavo ir skyrė 1652,89 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos (b. l. 31-32).

2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d..

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2012 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 11-17-21042 perskaičiavo pareiškėjos pensijos dydį ir skyrė 1653,12 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos (b. l. 35-36).

Pareiškėja 2012 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti neišmokėtos pensijos dalį (b. l . 37). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu atsisakė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010 ir 2011 metus (b. l. 38-39). Pareiškėja nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu ir su prašymu 2013 01 18 d. kreipėsi į VSDFV dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 23a). VSDFV 2013 m. vasario 15 d. sprendimu atsisakė pareiškėjos prašymą tenkinti (b. l. 23b-23c).

1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 str., ir priedas už šiuos stažo metus. Šio straipsnio 2 d. nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individualioji įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (3 d.). Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka (4 d.).

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija, būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Taip pat Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., o pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. apibrėžtą pensijų gavėjų sąvoką pensijų gavėjais yra laikomi ir senatvės pensijų gavėjai, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai buvo neišmokėta senatvės pensijos dalis dėl jo turėtų draudžiamųjų pajamų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjai valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina ne iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, o iš Lietuvos valstybės.

Nustatyta, kad pareiškėjai paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas taikant Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pareiškėjai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. perskaičiuota ir dar kartą sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 2 priedo koeficientą, senatvės pensija. Kaip matyti iš atsakovo 2012 m. gruodžio 19 d. pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. l. 40-43), dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai faktiškai išmokėta 14153,06 Lt senatvės pensijos, nors pritaikius tik Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. turėtų būti išmokėta 34593,36 Lt (duomenys iš b. l. 26), todėl pareiškėjai priteistina 20440,30 Lt (34593,36 Lt – 14153,06 Lt) senatvės pensijos nepriemokos suma.

Pareiškėja prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (10.1)3-145689 ir VSDFV 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1001. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius yra VSDFV Vilniaus skyriaus struktūrinis padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra juridinis asmuo, todėl senatvės pensijos nepriemokos suma priteistina iš VSDFV Vilniaus skyriaus.

Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti tik tas VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (10.1)3-145689 ir VSDFV 2013 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1001 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 1D-445 (11) dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjai išmokėti pensijos nepriemokas, susidariusias dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja praleido Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta 6 mėnesių terminą sprendimo apskundimo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėja procedūrą dėl pensijos dalies išmokėjimo pradėjo ir su prašymu kreipėsi 2012 m. gruodžio 12 d. (b. l. 37). Tuo metu galiojo Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatanti kreipimosi į instituciją dėl skirtos ir mokamos pensijos 3 metų terminą nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, todėl šie argumentai dėl termino praleidimo atmestini kaip nepagrįsti

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos N. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai N. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 20440,30 Lt (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt litų ir trisdešimt centų) senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (10.1)3-145689 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1001 dalyse, kuriose atsisakyta pareiškėjai išmokėti pensijos nepriemokas, susidariusias dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.