- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e1-3425-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46096-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, teistas:
1) 2018 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei skirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; bausmė atlikta 2019 m. balandžio 24 d. (b. l. 64); teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B., 2020 m. lapkričio 20 d. apie 23.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos nares – sutuoktinę R. B. ir dukrą B. B., tai yra tyčia stūmė durimis į R. B., dėl ko ji dešiniu šonu atsitrenkė į stalą, po to vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, po ko ji nukrito ant grindų, taip mušdamas ir smurtaudamas nežymiai ją sužalojo: padarė kraujosruvą apatinės lūpos kairėje, nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kraujosruvą dešinio klubo srityje, be to, ten pat tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, netrukus sugriebė B. B. už kairės rankos, jai bandant ištrūkti vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip mušdamas ir smurtaudamas nežymiai ją sužalojo: padarė kraujosruvą kairio smilkinio priekinėje apatinėje dalyje ir kairės akies vokuose, kraujosruvą kairiame dilbyje.
Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. apie 21.00 val. jis nuėjo miegoti į savo kambarį esantį antrame namo aukšte. Apie 23.00 val. pabudo nuo namuose keliamo triukšmo, bildesio. Nusileidęs į apačią ir atidaręs sutuoktinės kambario duris, pamatė savo dukrą bei sutuoktinę visiškai girtas, jos vos pastovėjo ant kojų. Jo sutuoktinė ėmė jam priekaištauti, kad jis atėjo į jos kambarį ir liepė jam išeiti. Jis į kambarį įėjęs nebuvo, stovėjo tarpduryje atidaręs duris. Sutuoktinė iš kambario pusės paėmusi už durų rankenos visa jėga stengėsi jas uždaryti, jų uždaryti jis neleido. Tuomet ji kumščiu jam pamojo prie veido, bet nesudavė. Toks jos elgesys jam sukėlė pyktį ir jis neapsikentęs vieną kartą rankos kumščiu jai sudavė į veidą. Ar ją pastūmė durimis, po ko ji atsitrenkė į stalą, jis nežino, galėjo taip būti, bet neužfiksavo. Po suduoto smūgio ji nukrito ant žemės, pamatė ant jos veido ties lūpa bėgantį kraują. Labai išsigando savo veiksmų. Tuomet nuo lovos atsikėlusi dukra bėgo iš kambario, o jis instinktyviai suėmė jai už rankos ir suspaudė, kad niekur neitų. Jie abu su dukra susigrūmė, neprisimena, kad būtų jai sudavęs iš kumščio į veidą, tačiau neatmeta galimybės, kad grumtynių metu taip galėjo atsitikti, to neneigia. Dukra ištrūkusi kažkur nubėgo, o jis suprasdamas, kad geruoju niekas nesibaigs, pats iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, sutuoktinė išbėgo į lauką, ėmė šaukti, rėkti, elgėsi neadekvačiai, pastoviai šaukė, kad ją muša. Tiek dukra, tiek sutuoktinė elgėsi neadekvačiai. Pareigūnai pasikalbėję su sutuoktine ir dukra jį sulaikė, pristatė į policijos įstaigą. Supranta, kad pasielgė negerai, tačiau šeimos narių pastovus jo engimas, erzinimas, niekinimas išvedė iš kantrybės. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 88–91).
Be kaltinamojo R. B. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai: nukentėjusiųjų parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra B. B. ir sutuoktiniu R. B.. Santuokoje su sutuoktiniu gyvena 41 metus. Paskutiniu metu jos ir sutuoktinio santykiai yra konfliktiniai. Jis pastoviai ją įžeidinėja, žemina, o ji nepatyli, jam atsako, todėl pastoviai tarp jų vyksta konfliktai. Abu jau ilgą laiką gyvena atskiruose kambariuose. Ne kartą kalbėjo apie skyrybas, tačiau iki šiol nei vienas tam nesiryžo. Tėvo ir dukros santykiai taip pat yra prasti. 2020 m. lapkričio 20 d. būdama namuose apie 18.00 val., kartu su dukra nusprendė atsipalaiduoti ir išgerti alkoholio. Pirmame namo aukšte abi buvo kambaryje vartojo alkoholį ir kalbėjosi. Sutuoktinis tuo metu taip pat buvo namuose antrame namo aukšte. Bekalbant jos su dukra išgėrė 0,7 litro butelį brendžio. Visą šį laiką kambaryje jos su dukra sėdėjo tyliai, netriukšmavo, nerėkavo, tarpusavyje nesipyko. Buvo vėlyvas paros metas, kiek valandų, nepasakys, kai prie kambario durų slenksčio atėjo sutuoktinis ir viena ranka plačiai atvėrė duris. Kadangi ji jo visiškai nenorėjo matyti ir tarp jų buvo susitarimas vienas pas kitą į kambarį neiti, ji priėjo prie durų, paėmusi už durų rankenos bandė jas uždaryti pasakydama „eik iš čia, uždaryk duris“. Pasakė ramiu tonu, nerėkė. Tuomet sutuoktinis visa jėga duris stūmė į sienos pusę, tai yra tiesiai į ją. Nuo stūmimo ji neišlaikė pusiausvyros ir dešiniu šonu trenkėsi į prie sienos stovintį medinį stalą, kurio kraštai yra metaliniai, patyrė didelį fizinį skausmą dešiniame šone. Tuo metu kai ji atsitrenkė sutuoktinis pribėgęs prie jos dešinės rankos kumščiu jai sudavė į veidą, kairės pusės žandą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nuo smūgio neišlaikiusi pusiausvyros ji nukrito ant grindų kairės pusės šono. Dukra sėdėjo tame pačiame kambaryje ir viską matė. Po smūgio dukra išsigandusi bėgo iš kambario pro duris, tėvas bandė ją sulaikyti už gobtuvo, rankų, tačiau ji ištrūko, taip pat matė, kaip sudavė jai smūgį į galvos sritį iš kumščio. Pamačiusi vykstantį konfliktą tarp sutuoktinio ir dukros ji atsidariusi langą pradėjo šaukti, tikėdamasi, kad kas nors išgirs. Dukra buvo jau pabėgusi į trečią namo aukštą, o sutuoktinis žiūrėjo stovėdamas tarpduryje, kaip ji rėkia ir nieko nesakė. Policijos pareigūnų ji nekvietė, nes neturėjo telefono prie savęs. Dukra bėgdama į viršų pasiėmė ir jos ir savo telefonus. Kada ji rėkė, niekas jos neišgirdo. Labai greitai į namus atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policijos pareigūnus nežino. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino visą situaciją, kas atsitiko ir jie sutuoktinį sulaikė. Dėl įvykio prašo pripažinti nukentėjusiąja bei išduoti siuntimą pas teismo medicinos ekspertus (b. l. 27–30).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2745/2020 (02), matyti, kad R. B. nustatyta: kraujosruva apatinės lūpos kairėje, nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva dešinio klubo srityje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (–ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (–ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (–ais). (b. l. 37–38).
Nukentėjusioji B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais R. ir R. B.. Maždaug prieš du metus tėtis ją buvo sumušęs, po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tuo metu ji buvo nepilnametė. Po to laiko tėtis buvo išsigandęs ir su ja elgėsi pakankamai gerai, jausdamas kaltę dėl to, kad prieš ją smurtavo. Praėjus maždaug metams laiko, tėtis vėl pradėjo su ja ir mama konfliktuoti dėl įvairių buitinių priežasčių. 2020 m. lapkričio 20 d. apie 18.00 val. būdama kartu su mama namuose, aukščiau paminėtu adresu, jos kambaryje, pirmame aukšte vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė brendį. Vartodamos alkoholį abi kalbėjo apie gyvenimą, sėdėjo tyliai, nekonfliktavo, nerėkavo. Abi sėdėjo visą vakarą. Neprisimena, kiek buvo tiksliai valandų, tačiau žino, kad vėlyvas vakaras, link vidurnakčio, kaip prie kambario durų slenksčio atidaręs duris atėjo tėtis. Jis stovėjo prie slenksčio į kambarį nėjo. Tai pamačiusi mama priėjo prie durų ir paėmusi už rankenos bandė jas uždaryti, o tėčiui pasakė, kad jis išeitų. Ji paprašė gražiai, nekeldama balso tono. Tuomet tėtis tyčia viena ranka stipriai pastūmė duris, kurios visa jėga trenkėsi į mamą. Mama nuo smūgio šonu trenkėsi į stalą. Kuriuo šonu tiksliai įvardinti negali. Viskas vyko labai greitai. Mama nešaukė, nieko nesakė, nes nespėjo nieko pasakyti, kai prie jos iškarto priėjo tėtis ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą ir mama nukrito ant žemės. Pamatė, kaip mamai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Ji pati labai išsigando, pradėjo visa drebėti. Ištaikiusi momentą ir būdama šoke, ji atsistojo nuo lovos ir pradėjo bėgti iš kambario tam, kad iškviesti policijos pareigūnus. Bėgdama ji pasiėmė mamos mobilaus ryšio telefoną. Išbėgusi į koridorių ji pajuto, kaip tėtis jai stipriai sugriebė už kairės rankos riešo. Jie abu susigrūmė, bandė nuo jo pabėgti, tačiau jis nepaleido kairės rankos, vis sugriebdavo už jos, skirtingose vietose, taip sukeldamas skausmą. Ji bandė iš jo visaip ištrūkti ir jis tuo metu jai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą, kairėje pusėje ties smilkiniu, tokiu būdu sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Ant jos veido yra likusi kraujosruva. Mama pamačiusi, kad tėtis su ja grumiasi atsidariusi langą pradėjo šaukti, o ji tuo tarpu ištrūkusi iš tėčio nubėgo į trečią namo aukštą pasislėpti ir iškviesti policijos pareigūnus. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, jai pranešė, kad šiuo adresu jau vyksta policijos pareigūnai ir paklausė ar negalėjo pareigūnų iškviesti tėtis. Ji suprato, kad pareigūnai atvyksta, todėl tyliai pasislėpusi jų laukė. Buvo labai išsigandusi, šoke ir išeiti bijojo. Negirdėjo, kaip atvažiavo policijos pareigūnai, jie ją pasislėpusią surado vėliau. Pareigūnams ji tikrai sakė, kad tėtis smurtavo ne tik prieš mamą, bet ir prieš ją. Kadangi abi su mama buvo neblaivios jų neapklausė, o tėtį sulaikė ir išsivežė. Tą vakarą tarp jos ir mamos jokio konflikto nebuvo kilę. Kodėl tėtis nurodo, kad jos konfliktavo, nežino. Mano, kad tai jo gynybinė versija. Dėl įvykio prašo pripažinti nukentėjusią ir išduoti siuntimą pas teismo medicinos ekspertus (b. l. 42–45).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2746/2020 (02) nurodyta, kad B. B. nustatyta: kraujosruva kairio smilkinio priekinėje apatinėje dalyje ir kairės akies vokuose, kraujosruva kairiame dilbyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (–ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. (b. l. 53–54).
Iš 2020 m. lapkričio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad, atvykus nurodytu adresu, pasitiko blaivus pranešėjas R. B., kuris paaiškino, kad jo žmona R. B. kartu su dukra B. B. visą dieną vartoja alkoholinius gėrimus. R. B. išgirdęs kažkokius garsus, panašius į durų trankymą, nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Norėdamas atidaryti kambario duris, kur jo žmona ir dukra vartoja alkoholinius gėrimus, durys sunkiai atsidarė. Bandydamas stipriau atidaryti duris, jas pastūmė, pastebėjo kaip žmona būdama už durų nuvirto ir trenkėsi į stalą. Po smūgio pastebėjo, kad iš žmonos burnos bėga kraujas. R. B. pradėjo šaukti ir kaltinti R. B., kad jis ją sumušė. Bendraujant su R. B., kuriai alkotesteriu nustatytas 1.42 promilių girtumas, ji paaiškino, kad jos vyras R. B. pykdamas, kad vartoja kartu su dukra B. B. alkoholinius gėrimus, įsiveržė į kambarį ir kaltindamas, kad vartoja alkoholinius gėrimus iš pykčio tyčia sudavė kumščiu į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Bendraujant su B. B., kuriai alkotesteriu nustatytas 2.54 promilių girtumas, ji paaiškino, kad kartu su mama vartojant alkoholinius gėrimus į kambarį atėjo tėvas ir sudavė mamai į veidą ranka. Išsigandusi, kad tėvas smurtauja, pabėgo pasislėpti į kitą kambarį (b. l. 20–24).
Iš 2020 m. lapkričio 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota (1 t., b. l. 9-19).
Iš 2020 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad dėl to, jog R. B. būdamas blaivus panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės R. B. (1.42 prom.) atžvilgiu – vieną kartą rankos kumščiu smūgiavo į veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (b. l. 7–8).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje R. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, jog kilusio konflikto su sutuoktine R. B. metu jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą – stūmė duris į R. B., dėl ko ji atsitrenkė į stalą ir neapsikentęs vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, po ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų. Taip pat pripažino, jog to paties konflikto metu buvo sugriebęs dukrai B. B. už rankos, neleisdamas išeiti, bei galėjo vieną kartą suduoti kumščiu jai į veidą. Šie jo parodymai iš esmės neprieštarauja ir atitinka visiškai nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius nukentėjusiųjų R. B. ir B. B. parodymus, jog konflikto metu R. B. siekdamas neleisti R. B. uždaryti durų, stipriai jas pastūmė link R. B., kuri laikė už durų rankenos, dėl ko ji atsitrenkė į stalą, tada jis vieną kartą kumščiu sudavė R. B. į veidą, dėl ko ši nugriuvo ant žemės, iš karto po to ketinančiai i išeiti iš kambario dukrai B. B. sugriebė už rankos, neleido jai išeiti ir kumščiu sudavė į galvos sritį. R. B. smurtavimo aplinkybės iš dalies nurodytos ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog R. B. paaiškino, kad žmona jam pastūmus duris atsitrenkė į stalą, o R. B. paaiškino, jog sutuoktinis jai vieną kartą sudavė smūgį į veido sritį.
Specialisto išvadose nurodyti sužalojimai nukentėjusiųjų kūnuose bei jų pobūdis atitinka nurodytas aplinkybes tiek dėl smūgių sudavimo, tiek ir dėl stipraus durų pastūmimo, dėl kurio R. B. atsitrenkė į stalą ir taip jai buvo padaryta kraujosruva apatinės lūpos kairėje, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kraujosruva dešinio klubo srityje, o B. B. padaryta kraujosruva kairio smilkinio apatinėje dalyje ir kairės akies vokuose, kraujosruva kairiame dilbyje.
Tiek kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymai, tiek ir specialisto išvados patvirtina, jog nukentėjusiosioms padaryti sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų – stipraus stūmimo durimis, dėl kurio R. B. atsitrenkė į stalą, smūgių sudavimo kumščiu į veido, galvos sritį, laikymo už nukentėjusiosios B. B. rankos. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tai yra kaltinamojo veiksmų pasekmė, todėl konstatuojama, jog jo veiksmai – stiprus durų stūmimas prieš nukentėjusiosios valią, smūgių sudavimas kumščiu, laikymas už B. B. rankos, susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – nežymiu nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymu.
R. B. padarytų veiksmų pobūdis – stipriai stūmė durimis į R. B., kuri norėjo jas uždaryti, dėl ko ji dešiniu šonu atsitrenkė į stalą, po to vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, po ko ji nukrito ant grindų, sugriebė dukrai B. B. už kairės rankos, jai bandant ištrūkti vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, rodo, jog kaltinamasis suvokė veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. suvokė, kad dėl tokių veiksmų gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sutrikdyta sveikata, nes buvo daromas stiprus fizinis poveikis, suduoti smūgiai į gyvybiškai pavojingus organus – galvą, veidą, o kaltinamojo veiksmų intensyvumas rodo, jog tokių padarinių norėjo ir siekė, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis smurtą vartojo prieš savo dukrą ir sutuoktinę, su kuriomis kartu gyvena viename name.
BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Atsižvelgiant į patartas aplinkybes, konstatuojama, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narius.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji fizinio smurto vartojimo prieš savo šeimos narius požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas (b. l. 64), administracine tvarka baustas 5 kartus per 5 metus (b. l. 67–70), Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 71), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 72).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu sutinka (b. l. 110–113).
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam skiriama, kadangi ji visiškai atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus ir bausmės paskirtį, yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi R. B. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsniai), kuri pagrįstai manytina padės pasiekti bausmės tikslus ir turės prevencinį bei auklėjamąjį poveikį.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 21 d. 00.10 val. iki 2020 m. lapkričio 22 d. 14.48 val. (b. l. 104–107), iš viso – dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (įpareigojimas nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini)), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Nukentėjusios civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. B. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 21 d. 00.10 val. iki 2020 m. lapkričio 22 d. 14.48 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.