Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 4 d. V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2016 m. sausio 4 d., apie 13 val. 51 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. B., vairuodamas automobilį „VW Passat“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko greičio, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas bei vietovės reljefą, nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Nissan“, sugadino abu automobilius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. (toliau ir – pareigūnas) 2016 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 42 € (keturiasdešimt dviejų eurų) dydžio bauda.

Savo skundą pareiškėjas motyvavo tuo, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas įvažiuodamas į Dociškių gatvę neįsitikino, kad tai daryti saugu, tvirtindamas, jog tuo atveju jei automobilio „Nissan“ vairuotojas nebūtų įvažiavęs į jo (V. B.) važiuojamosios dalies juostą ir sustojęs, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Mano, jog tokiais savo veiksmais būtent automobilio „Nissan“ vairuotojas pažeidė eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. 9, 101, 108, 119,128, 139, 160 punktus. Mano, jog nagrinėjant bylą ir vertinat auto įvykio aplinkybes, nebuvo atsižvelgta į jo (V. B.) paaiškinimus, faktinę medžiagą, eismo įvykio schemą, automobilio „Nissan“ vairuotojo pateiktus paaiškinimus ir kitus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus, dėl to netinkamai buvo įvertinti automobilio „Nissan“ vairuotojo veiksmai. Atkreipia dėmesį, kad teikdamas pirminius paaiškinimus automobilio „Nissan“ vairuotojas nurėdė, kad „jis važiavo Sviliškių gatve ir suko į Dociškių gatvę, prie posūkio pastebėjo, kad Dociškių gatve atvažiuojantį automobilį ir sustojo apsidairyti, kad galėtų praleisti atvažiuojantį automobilį. Tuomet atvažiuojantis automobilis (VW PASSAT) trenkėsi į jo automobilį“. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu automobilio „Nissan“ vairuotojas jau pakeitė parodymus teikdamas, kad „Jis įvažiuodamas į Dociškių gatvę nematė nuo nuokalnės važiuojančio automobilio VW PASSAT, nes jam matomumą užstojo jo važiavimo krypties važiuojamojoje dalyje pastatyti automobiliai, todėl jis įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir pamatė atvažiuojantį automobilį ir sustojo.“, dar „Nissan“ vairuotojas nurodo, kad „automobilio VW PASSAT vairuotojas stabdė automobilį du kartus, tačiau jis slydo ir trenkėsi į automobilį NISSAN.“.

Be to, pareiškėjas tvirtina, kad aiškintis eismo įvykio aplinkybes nebuvo išsiaiškinta dėl kokių priežasčių „Nissan“ automobilis visu korpuso pločiu pateko į priešpriešinę eismo juostą ir užtvėrė jam (V. B.) važiuojamąją dalį, darydamas išvadą, kad „Nissan“ vairuotojas, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 127 ir 9 punktus, nepasirinko saugaus greičio įvažiuodamas į sankryžą ir iš jos, stabdydamas išslydo visu automobilio korpuso pločiu į priešpriešinę eismo juostą ir susiklosčius palankiai reljefiniai situacijai, užvažiavus ant didesnę trintį turinčios kelio dangos staiga ir netikėtai sustojo užtverdamas priešingos krypties eismo juostą visu automobilio korpuso pločiu. Taip pat nurodo, kad „Nissan“ vairuotojas nurodė, kad „Automobilis VW PASSAT nuo jo buvo apie 15-20 m“, o jis nurodė, kad „Nissan“ automobilį pastebėjo likus 3-4 m., dėl to daro išvadą, kad „Nissan“ vairuotojas jo (V. B.) automobilį pastebėjo dar būdamas Sviliškių gatvėje staigiai stabdė ir išvažiavo į Dociškių gatvės į priešingos krypties eismo juostą, staiga sustojo dėl jam palankių aplinkybių, ko pasėkoje įvyko automobilių susidūrimas, jau staigiai ir netikėtai sustojus „Nissan“ automobiliui, o nurodytas automobilio „Nissan“ sustojimas priešingoje eismo juostoje, pareiškėjo vertinimu, galimai neturėtų būti laikomas sąmoningu vairuotojo veiksmu, kuris eismo įvykio nagrinėjimo metu laikomas kaip pagrindinė ir vienintelė galima atsargumo priemonė, todėl mano, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis yra „Nissan“ automobilio padaryti kelių eismo taisyklių 9;101;108;119;128;139;160 punktų pažeidimai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta nagrinėjant eismo įvykį ir priimant nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. savo skundą palaikė skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jis važiavo nuo savo namų automobiliu „VW Passat“ Dociškių gatve apie 100 metrų, link Sviliškių g. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, kuomet jis važiavo savo eismo juosta, o automobiliui „Nissan“ atsidūrus priešpriešinėje juostoje. Automobilis „Nissan“ prieš susidūrimą važiavo Sviliškių g. ir suko į dešinę pusę, į Dociškių g., todėl jam (V. B.) sudarė kliūtį. Sūsidūrimo metu automobilis „Nissan“ buvo sustojęs sekundei, tačiau darė įsukimo manevrą, o gatvės yra lygiareikšmės, ženklų nėra. Automobilio „Nissan“ vairuotojui buvo kliūtis iš dešinės, todėl jis neįsitiko įvažiuodamas į sankryžą, kad galima išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko mao, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio „Nissan“ vairuotojo kaltės.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis Z. A. G. paaiškino, kad jam važiuojant Sviliškių g. reikėjo sukti į dešinę pusę Dociškių g. Teigė, jog jis negalėjo pastebėti automobilio “VW Passat”, o tai galėjo padaryti tik šiek tiek pasukus. Taip pat teigė, jog jis neatsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje. Patvirtino, kad Sviliškių g. yra nuolydis. Sutinka, kad jis privalėjo praleisti automobilį važiuojantį priešingoje eismo pusėje, todėl jis ir sustojo, ieškodamas situacijos kur pasitraukti, kadangi aplinkui buvo netvarkingai priparkuoti kiti automobiliai. Teigė, jog susidūrimas įvyko, nes automobilio“VW Passat” vairuotojas važiavo per greitai, nesugebėjo sustabdyti automobilio per 15-20 metrų, dėl ko jo vairuojamam automobiliui buvo padaryti žymūs sugadinimai.

Teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. M. paaiškino, jog šio nagrinėjamo įvykio situacija ir kaltės klausimas yra diskutuotinas, nes KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Mano, jog dėl šio eismo įvykio yra kalti abiejų automobilių vairuotojai, nes atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą dėl eismo įvykio, automobilio “Nissan” vairuotojas paaiškino, kad jam reikėjo važiuoti į kalniuką, automobilio “Passat” vairuotojas stabdė ir nesustojo, o automobilio “Nissan” vairuotojui apvažiuoti nepakako vietos. Mano, jog automobiliams esant 15 metrų atstumu sustabdyti automobilį pakanka, tačiau šiuo konkrečiu atveju eismo sąlygos buvo blogos, o vertinant tai, jog eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje ženklų nėra, greitis šioje situacijoje turėjo būti nedidelis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Sutinkamai su šio straipsnio 3 dalimi, įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

V. B. skundžia pareigūno nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tuo pagrindu, jog administracinio teisės pažeidimo byloje tyrimas atliktas neišsamiai, pilnai neištyrus eismo įvykio aplinkybių dėl kokių priežasčių automobilio „Nissan“ vairuotojas pateko į priešpriešinę eismo juostą ir užtvėrė automobilio „VW Passat“ vairuotojui važiuojamąją dalį, dėl ko V. B. galėjo būti nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, pažeidęs Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai. Tuo tarpu pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi iš esmės tik vienus kitiems prieštaraujančiais nukentėjusiojo Z. G. paaiškinimais, kuris pirminiuose paaiškinimuose teigė, jog jis važiuodamas Sviliškių gatve ir sukdamas į Dociškių gatvę, prie posūkio pastebėjo Dociškių gatve atvažiuojantį automobilį ir sustojo apsidairyti, kad galėtų praleisti atvažiuojantį automobilį, o tuomet atvažiuojantis automobilis (VW PASSAT) trenkėsi į jo automobilį, po ko bylos nagrinėjimo metu (kaip ir teisminio nagrinėjimo metu) nurodė, jog jis įvažiuodamas į Dociškių gatvę nematė nuo nuokalnės važiuojančio automobilio VW PASSAT, nes jam matomumą užstojo jo važiavimo krypties važiuojamojoje dalyje pastatyti automobiliai, todėl jis įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir pamatęs atvažiuojantį automobilį sustojo, tvirtindamas, kad automobilio VW PASSAT vairuotojas stabdė automobilį du kartus, tačiau jis slydo ir trenkėsi į automobilį NISSAN.

Administracinė atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą atsiranda tada, kai asmuo pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir būtent tas pažeidimas yra pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, eismo įvykio metu sugadinamas svetimas turtas. Byloje yra kilęs ginčas ir abejonės, ar tik galimai V. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė svetimo turto sugadinimą. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių gaunama skirtinga informacija ir esant prieštaringiems abiejų transporo priemonių vairuotojų paaiškinimams, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš šių duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tačiau nustatant eismo įvykio mechanizmą, pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį, esant prieštaringiems dalyvių paaiškinimams, buvo apsiribota tik nukentėjusiojo Z. G. paaiškinimais, nurodant, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas (Z. G.) elgėsi tinkamai, t.y. išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir pamatęs atvažiuojantį automobilį ėmėsi visų atsargumo priemonių , kokios jam atrodė tinkamos toje vietoje ir tuo metu, sustabdė automobilį.

Taigi kaip matyti, iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies, jį priėmęs pareigūnas remdamasis pateiktomis nuotraukomis ir prieštaringais dalyvių paaiškinimams, padarė išvadą, kad būtent V. B., vairuodamas automobilį „VW Passat“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko greičio, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas bei vietovės reljefą, nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Nissan“, sugadino abu automobilius. Tačiau teismas vertina, jog siekiant visapusiškai ištirti byloje esančius duomenis bei pašalinti visas abejones, kad kaltas asmuo būtų tinkamai nubaustas, o nekaltas asmuo nebūtų nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti, nes tam kad nustatyti eismo įvykio mechanizmą, įvertinti abiejų vairuotojų veiksmus eismo įvykio metu, bei kurio vairuotojo (ar abiejų vairuotojų) veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, yra būtinos specialios žinios, tačiau ekspertizė šioje byloje nepaskirta, todėl manytina, kad įrodymų rinkimo galimybės byloje yra neišsemtos, o įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Šios pareigos negalima perkelti teismui, nes teismas tiria skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareigūno 2016 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas neišsamiai ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio tiesės pažeidimo kvalifikavimui, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti panaikintas.

Kadangi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus – skirti autotechninę ekspertizę, ši administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje naikintinas pareigūno 2016 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), sutinkamai su ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimais, turi būti grąžinta organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.

Kadangi teismas panaikina skundžiamą nutarimą ir bylą grąžina nagrinėti iš naujo, nutarimas įsiteisėja per 20 dienų, o ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas pasibaigia 2016 m. liepos 4 d., per kurį byla gali būti neišnagrinėta, teismas pratęsia administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2017 m. sausio 4 d. (ATPK 35 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. B., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 42 € (keturiasdešimt dviejų eurų) dydžio bauda ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2017 m. sausio 4 d.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.