Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės – Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36967-19, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2019 m. rugpjūčio mėn. 28 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido ir galvos sritį kartu gyvenančiam savo seneliui A. V. G., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė jam fizinį skausmą.

A. G. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jį apklausus įtariamuoju, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 66-67; 69).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimas A. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., įrodytas byloje surinktais įrodymais:

kaltinamojo A. G. parodymais, iš kurių matyti, kad jis gyvena kartu su savo seneliu A. V. G. (duomenys neskelbtini). 2019-08-28 ryte, apie 10 val. tarp jo ir senelio kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo kai jis bandė kalbėtis su seneliu, o šis visai nekreipė dėmesio. Tada jis pakėlė balsą, o senelis priekaištavo, kad jis rėkia ant jo. Jis supyko, kad senelis išsigalvoja visokius dalykus, priekaištauja jam, kad jis ne viską seneliui pasako, nors jis buvo jam tai sakęs, o jis dėl savo amžiaus pamiršo. Jis supranta, kad senelio amžius jau labai garbingas, jis vis dar galvoja, kad senelis viską prisimena, nes šiaip jo sveikata labai gera. Jam trūko kantrybė ir jis seneliui sudavė du kartus. Vieną kartą į veidą, vieną kartą į galvą. Po to jie abu pasiruošė pietus, po pietų senelis išėjo kaip visada pasivaikščioti. Kiek suprato, senelis iš namų nuėjo į seniūniją ir pasiskundė dėl jo elgesio, nes pas jį atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 66-67; 69).

Nukentėjusiojo A. V. G. parodymais, iš kurių matyti, kad jis gyvena su anūku A. G. dviese namuose (duomenys neskelbtini). Jo anūkas labai nervingas. 2019-08-28 ryte, kiek buvo valandų jis neprisimena, anūkas A. G. jam du kartus sudavė kumščiu. Vieną kartą į veidą, antrą kartą į galvą. Jam skaudėjo veidą ir galvą, vietas kur buvo suduoti smūgiai. Kodėl anūkas jam sudavė smūgius nežino, anūkas nuo pačio ryto buvo labai susinervinęs. Anūkas buvo blaivus, po suduotų smūgių niekur išėjęs nebuvo. Jis po kurio laiko nuėjo į Obelių seniūniją ir seniūnijos darbuotojai pasakė, kad jį sumušė anūkas. Seniūnijos darbuotoja iškvietė policiją. Jis savo anūko A. nebijo, nori kartu gyventi. Kai anūkas nesinervuoja jis būna geras (b. l. 25-27).

Liudytojos J. K. parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirba Obelių seniūnijoje. 2019-08-28, apie 14 val. į seniūniją atėjo A. V. G. ir jai pasakė, kad jį šiandien namuose sumušė anūkas A. Sakė, kad jam sudavė kumščiu į veidą ir galvą, sakė, kad jam skauda galvą. Minėjo, kad jį anūkas sumušė maždaug prieš tris valandas. Kadangi ji gyvena tame pačiame name kaip ir G., ji 2019-08-28, apie 12.30 val. pietų metu girdėjo triukšmą G. bute, girdėjo, kad senelis ir anūkas ginčijosi. Ką konkrečiai sakė nesuprato. Trenksmų ir daužymų negirdėjo. Kai A. V. G. papasakojo, kad jį sumušė, ji apie tai pranešė policijai (b. l. 42-45).

2019-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra trijų kambarių butas, esantis dviejų aukštų mūriniame daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini). Bute tvarkinga, daiktai sudėti savo vietose. Bute tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nepastebėta (b. l. 14; 15-19).

2019-08-28 asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, iš kurio matyti, kad apžiūrint V. A. G. ant veido virš kairiosios akies matoma poodinė kraujosruva, ištinusi nosis, kraujosruva ant nosies, kraujosruva ant kairės ausies (b. l. 32; 34-37; 39).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo A. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Jo veika pagal paminėtą BK straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui, savo seneliui A. V. G. fizinį skausmą.

A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 78-80; 81-82).

Parinkdamas bausmės rūšį A. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra vieną atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis neteistas (b. l. 47), baustas administracine tvarka (b. l. 48-49), nedirbantis (b. l. 55), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 56), studijuoja (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad A. G. smurtavo artimoje aplinkoje, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant trims mėnesiams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. savo kaltę pripažįsta, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. G. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-08-28, 15.00 val. (b. l. 70-71) iki 2019-08-29, 15.10 val. (b. l. 73) (dvi laikino sulaikymo paros), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į A. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-08-28, 15.00 val. iki 2019-08-29, 15.10 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad A. G. atliko dvylika valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant 3 (trims) mėnesiams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.