- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-264-524/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- T. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-264-524/2014
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-07855-2013-2)
2014 m. kovo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-9725-794/2013 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui D. Š. (D. Š.) dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo T. Š., bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti jai išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2013-01-04, iki jai sueis 24 metai. Nurodė, kad civilinės bylos iškėlimo metu, nors ir būdama pilnametė, ji negali pati savęs išlaikyti, jai reikalinga parama, kadangi ji mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, be to, jai yra nustatytas vidutinis neįgalumas. Atsakovas geruoju nevykdo pareigos išlaikyti ieškovę.
Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo T. Š. (ieškovės motina) teismo posėdžio metu nurodė, kad ji niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, turi butą. Dukros išlaikymui išleidžia apie 1 000 Lt, be to, išlaikyti dukrą padeda močiutė. Ieškovei reikia korepetitoriaus, kuriam reiktų mokėti po 500 Lt per mėnesį. Ieškovė nori mokytis, bet neturi iš ko mokėti. Teigė, kad atsakovas nepadeda jau dvejus metus, nors dirba kapitono padėjėju, plaukia į jūrą ir uždirba 35 000 EUR per metus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-02 sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovo ieškovei priteisė išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 600 Lt nuo 2013-01-04, iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir sulauks 24 metų, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš atsakovo priteisė 605 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 216 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovei 2007-10-22 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas neįgalumo lygis – vidutinis, tačiau neįgaliojo pažymėjimo galiojimas baigėsi 2013-01-03. Ieškovė mokosi Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje IV B klasėje, mokymo forma – dieninė, 2013/2014 mokslo metų pabaiga – 2014-08-31. Trečiasis asmuo nuo 2013-08-01 yra registruotas darbo biržoje. Duomenų apie atsakovo įdarbinimus byloje nėra. Ieškovės vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra. Atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruoto kilnojamojo turto nėra. Teismas, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, įvertinęs pilnametės besimokančios ieškovės poreikius, sveikatos būklę, mokymosi rezultatus, galimybes įsidarbinti bei dirbti, tėvų turtinę padėtį, padarė išvadą, jog atsakovas, neteikdamas paramos pilnametei savo dukrai, pažeidžia jos interesus, kadangi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų. Be to, atsakovui neteikiant paramos yra pažeidžiami pilnamečio asmens, siekiančio įgyti išsilavinimą, poreikiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje yra pasyvus, t. y. neteikia jokių atsikirtimų į ieškovės reikalavimus, nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis ir kitą turimą turtą, todėl teismas remiasi ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovei iš atsakovo priteisti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-04 iki 2014-08-31, jei ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje. Nurodo, kad 2007-06-07 nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus siejama su vaikų teisių į pagrindinį (vidurinį) mokslą užtikrinimu. Šioje byloje nėra duomenų, kad ieškovė įstojo į kitą aukštąją mokyklą, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei išlaikymą po 2014-08-31, t. y. po to, kai baigsis mokslo metai pagrindinėje mokykloje. Taip pat apeliantas nesutinka ir su priteisto išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad jo pajamos yra 4 000–5 000 Lt per mėnesį, o ne 35 000 EUR per metus, kaip nurodė ieškovė. Ši aplinkybė yra nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. N2-516-61/2013 dėl santuokos nutraukimo su T. Š. Taip pat nuo teismo buvo nuslėpta ir kita svarbi aplinkybė, t. y. kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – A. Š., gim. 2013-05-18, kuriam taip pat būtinas išlaikymas. Atsakovas taip pat turi įsipareigojimų bankui, todėl priteisto išlaikymo suma yra per didelė. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, tačiau ieškovei ir jos advokatei žinoma, kad atsakovui atstovauja advokatas A. S. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam ir teikti įrodymus byloje. Orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą yra vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydis, kuris šiuo metu yra 1 000 Lt, todėl išlaikymo iš atsakovo bet kokiu atveju negalėjo būti priteista daugiau nei 500 Lt. Ieškovė turėtų reikalauti išlaikymo ir iš savo motinos, kuri taip pat turi tokią pat pareigą kaip ir atsakovas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentas, kad ieškovei nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo po to, kai ši pabaigs pagrindinę mokyklą, yra nepagrįstas, kadangi teismas sprendime aiškiai nurodė, kad išlaikymas priteistas, iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Tokiu atveju nustatyti konkrečią datą nėra reikalo, nes teismas sprendime nurodo, kokioms sąlygoms esant atsakovas turi vykdyti teismo sprendimą. Ieškovės motina nuolat teikia ieškovei išlaikymą, teikia gyvenamąjį būstą, perka rūbus, valgį, mokėjo už samdomus korepetitorius, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovė turi reikalauti dar išlaikymo iš motinos, yra nepagrįstas. Atsakovas neteikė byloje jokių įrodymų, nors teismo buvo įpareigotas tai padaryti, ir už įpareigojimų nevykdymą net gavo baudą. Procesinius dokumentus atsakovui buvo bandoma įteikti per advokatą A. S., tačiau šis pareiškė, kad atstovauja atsakovui tik skyrybų byloje.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl išlaikymo priteisimo laikotarpio
Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi (nes iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai). Antai atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Kitaip vertintina galimybė įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, inter alia jų dieniniuose skyriuose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008, 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007, 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008, 2009-05-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-204/2009, 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).
Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui. Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-11/2011).
CK 3.192¹ str. 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Taigi išlaikymo priteisimas siejamas su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Todėl byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą dukrai, iki ši mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. iki 2014-08-31, kadangi byloje nėra ginčo, kad ji šiuo metu mokosi gimnazijoje (b. l. 38). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismui nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo ir laikotarpiui po gimnazijos baigimo nustatant tam tikras sąlygas. Visų pirma, CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Antra, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas (kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt.) sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymas už laikotarpį nuo 2014-08-31, iki ieškovei sueis 24 metai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl atsakovo teisės būti išklausytam ir teikti įrodymus
Visų pirma, atsakovui teismas procesinius dokumentus ne kartą bandė įteikti atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 35). Tas pats adresas kaip atsakovo gyvenamoji vieta nurodytas ir Gyventojų registre (b. l. 15). Ypatingai pažymėtina, kad ir atsakovo apeliaciniame skunde atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta tuo pačiu adresu (b. l. 57). Nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovo gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, kartu pranešant ir apie teismo posėdį (b. l. 23, 24).
Antra, apeliantas nenurodo, kokias faktines aplinkybes ar teisinius argumentus jis būtų išdėstęs pirmosios instancijos teismui, kurių negalėjo išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Taip pat nenurodo, kokius įrodymus jis būtų pateikęs pirmosios instancijos teismui, kurių negalėjo pateikti su apeliaciniu skundu. Su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė jokių savo darbines ar kitas pajamas galinčių patvirtinti įrodymų, nepateikė įrodymų apie skunde minimus įsipareigojimus bankui, o pateikė tik savo kito vaiko gimimo liudijimą ir išrašą iš savo sutarties su advokatu. Pastarasis įrodymas neturi jokios įtakos ieškovės ieškinio pagrįstumo įvertinimui, o aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, bus įvertinta apeliacinės instancijos teismo.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
Apeliantas teisingai nurodo, kad teismų praktikoje, nustatant priteistino išlaikymo dydį, vadovaujamasi orientaciniu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22, „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“). Apeliantas nepagrįstai šią teismų praktikoje suformuluotą taisyklę aiškina kaip giežtai nustatančią priteistino išlaikymo dydį. Toks aiškinimas prieštarauja įstatymo nuostatoms, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad jei turtinė tėvų padėtis leidžia, jie privalo teikti didesnį išlaikymą, nei būtina tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 31, „Dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimo ir jos teikimo laikotarpio“).
Apeliantas neginčija nei pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovės ir trečiojo asmens turtinės padėties, nei ieškovės poreikių, o priteistą išlaikymo dydį ginčija remdamasis savo pajamomis ir dar vieno nepilnamečio išlaikytinio faktu (įrodymų apie savo prievoles bankui nepateikė).
Dėl atsakovo pajamų jau minėta, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių savo realias pajamas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Todėl pagal teismų suformuotą praktiką visos abejonės vertinamos išlaikytino asmens naudai. Be to, pats apeliantas nurodo, kad jo pajamos yra apie 4 000–5 000 Lt per mėnesį. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1 729 Lt (neto). Taigi atsakovo darbo užmokestis yra daugiau nei du kartus didesnis už vidutinį Lietuvoje. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, privalo atsižvelgti į išlaikytinių skaičių, kad priteisiant išlaikymą vienam vaikui, nebūtų pažeisti kitų vaikų teisėti interesai (CK 3.198 str.). Atsižvelgdama į apelianto pajamas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymas (100 Lt daugiau nei orientacinis kriterijus) nėra per didelis ir nepažeis kito atsakovo vaiko interesų (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Žyminis mokestis byloje buvo apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 dalies ir CPK 85 str. 1 d. 3 punkto taisykles, t. y. procentu nuo bendros periodinių išmokų už vienerius metus sumos. Teismas ieškiniu reikalauto išlaikymo dydžio nesumažino, išlaikymas priteistas daugiau kaip už metus, žyminio mokesčio dydžiui jokios įtakos neturėjo reikalavimas priteisti išlaikymą, iki ieškovei sueis 24 metai, todėl net ir iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą iš atsakovo valstybei priteistinas visas žyminis mokestis už ieškinį – 216 Lt (CPK 96 str. 1, 5 d.). Tačiau ieškovei iš atsakovo priteistina tik pusė pirmosios instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų – 302,50 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą jam iš ieškovės priteistina pusė už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio – 108 Lt (CPK 93 str. 1, 3, 4 d.).
Ieškovės ir atsakovo išlaidų tarpusavio atlyginimo prievolės įskaitytinos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 194,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2013-01-04 iki 2014-08-31, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš atsakovo D. Š. priteisti 194,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. Š. ir 216 Lt žyminio mokesčio valstybei.“