Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, nukentėjusiosios V. P. įstatyminei atstovei D. J. ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. P. , gim. 1965 m. vasario 5 d., Trakų raj., lietuviui, LR piliečiui, a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančiam AB (duomenys neskelbtini), neteistam, gyv. (duomenys neskelbtini), įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 145 str. 2 d., 138 str. 1 d., 135 str. 2 d. 1, 2, 3, 5 p. p., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 309 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. , panaudodamas fizinį smurtą, išžagino moterį prieš jos valią, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2006 m. gegužės 11 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 20.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su savo buvusia sutuoktine D. J. (P), panaudodamas fizinį smurtą, t. y. užlauždamas pastarajai rankas, nutempė nukentėjusiąją į miegamąjį bei pargriovęs veidu ant lovos ir atsisėdęs ant jos, nuplėšė drabužius, pastarajai aktyviais veiksmais priešinantis, taip rankų nagais padarant G. P. pilvo nubrozdinimus kairėje pusėje, juosmens kairėje, kairėje šlaunyje ir nugaroje, tačiau būdamas stipresnis, laikydamas nukentėjusiąją už rankų, kad ši negalėtų aktyviai priešintis, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią, įkišdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai D. J. (P) į makštį.

Taip pat jis sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, laikotarpiu nuo 2004 metų kovo 15 d. iki 2006 m. rugsėjo mėn. 21 d., Vilniaus mieste, iš mobiliojo ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pastoviai siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes nukentėjusiajai D. J. (P) į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis grasino pastarąją nužudyti („D, kai kam vis knieti pranešti man, kad užsakovai barskina tave. D jeigu taip darai as tave nudesiu.“ ir panašios SMS) bei sunkiai sutrikdyti jos sveikatą („Na o tau D, žmogiškumas matau prabanga, todėl aš paprašysiu, kad tau sureguliuotu kvėpavima kol atsistatys žmogiškumas ir supratimas kieno šioje žemėje valia. G“ ir panašios SMS), esant realiam pagrindui bijoti, kad tie grasinimai gali būti įvykdyti, kadangi jis naudodavo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu, nuolat persekiojo ją darbe, prie namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kitose viešose vietose, spardydavo jos namų duris, braudavosi į minėtą butą nakties metu, nuolat kartodamas jai, kad susidoros su pastarąja, tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją D. J. (P), naudodamas psichinę prievartą.

Taip pat jis sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, laikotarpiu nuo 2004 metų kovo 15 d. iki 2008 metų balandžio mėnesio, tikslesniu ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nuolat persekiojo savo dukrą A. P. , darydamas jai psichologinį spaudimą, siųsdamas įvairaus grasinamojo pobūdžio SMS žinutes („aš padarysiu taip, kad vaikai liks našlaičiais“ ir panašios SMS), nurodydamas besąlygiškai jo klausyti, kitu atveju, žadėdamas imtis drastiškų veiksmų („kad Jūs visos eisit uždirbinėti pinigus vizgindamos uodegą“ ir panašios SMS), bei kitus grasinimus, kuriuos ji suprato kaip realius grasinimus sumušti ją ir jos motiną D. J. (P), nes jis buvo naudojęs fizinį smurtą jos ir D. J. (P) atžvilgiu, ir tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją A. P. , naudodamas psichinę prievartą.

Taip pat jis nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, laikotarpiu nuo 2004 metų kovo 15 d. iki 2007 metų rugsėjo 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, iš mobiliojo ryšio telefonų pastoviai siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes nukentėjusiajai D. J. (P), kuriomis grasino ją nužudyti, sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant realiam pagrindui bijoti, kad tie grasinimai gali būti įvykdyti, kadangi jis naudodavo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu, nuolat persekiojo ją darbe, prie namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kitose viešose vietose, spardydavo jos namų duris, braudavosi į minėtą butą nakties metu, nuolat kartodamas jai, kad susidoros su pastarąja, šmeižė aplinkinių akyse, kas sukėlė D. J. (P) psichikos sutrikimą - vidutinio sunkumo depresijos epizodą, kuris neįgavo lėtinės eigos, ir taip pastarajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jis sunkiai sutrikdė savo dukros sveikatą bei sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, laikotarpiu nuo 2004 metų kovo 15 d. iki 2007 metų rugsėjo 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, nuolat persekiojo savo dukrą A. P. , darydamas jai psichologinį spaudimą, nurodydamas besąlygiškai jo klausyti, kitu atveju, žadėdamas imtis drastiškų veiksmų, kuriuos ji suprato kaip realius grasinimus sumušti ją ir jos motiną D. J. (P), nes pastarasis jos akivaizdoje yra naudojęs fizinį smurtą motinos D. J. (P) atžvilgiu. Tokiu būdu jis sistemingai baugino A. P. , naudodamas psichinę prievartą, kas sukėlė jai psichikos sutrikimą - potrauminį streso sutrikimą, kuris tęsiasi iki šiol, įgavo lėtinę eigą ir taip jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jis sunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės savo mažametės dukros sveikatą bei sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, laikotarpiu nuo 2004 metų kovo 15 d. iki 2007 metų rugsėjo 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, terorizavo, šantažavo savo mažametės dukros V. P. akivaizdoje pastarosios motiną D. J. (P), grasino ją nužudyti, sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, naudodavo fizinį smurtą jos atžvilgiu, siųsdavo įvairaus pobūdžio SMS žinutes, spardydavo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, braudavosi į butą nakties metu, nuolat persekiojo mažametės V. P. seserį A. P. , darydamas jai psichologinį spaudimą ir taip savo neadekvačiu elgesiu sukėlė savo bejėgiškos būklės dėl mažametystės dukrai V. P. psichikos sutrikimą - adaptacijos sutrikimą, vyraujant emocijų sutrikimui, kuris šiuo metu įgavo lėtinę eigą ir taip jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jis neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2005 m. gruodžio 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žadėdamas D. J. (P), kad nerašys kasacinio skundo dėl sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2A-876/05, jei nukentėjusioji su juo lytiškai santykiaus, su ja lytiškai santykiavo bei pastarajai nežinant, filmavo lytinį aktą paslėpta videokamera ir tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie D. J. (P) privatų gyvenimą.

Taip pat jis neteisėtai surinkęs informaciją apie privatų asmens gyvenimą, be asmens sutikimo šią informaciją viešai paskelbė, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2008 m. vasario 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, savo iniciatyva pateikė UAB „V“ darbuotojams DVD diską, kuriame buvo 2005 m. gruodžio 7 d. užfiksuota neteisėtai surinkta informacija apie privatų D. J. (P) gyvenimą – G. P. ir D. J. (P) lytinis aktas, ir taip be pastarosios sutikimo neteisėtai panaudojo informaciją apie privatų D. J. (P) asmeninį gyvenimą.

Taip pat jis, turėdamas tikslą platinti, pagamino ir platino pornografinio turinio dalyką, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2005 m. gruodžio 7 d., turėdamas tikslą platinti pagamino pornografinio turinio įrašą – savo ir D. J. (P) lytinį aktą. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. vasario 17 d., savo iniciatyva pateikė UAB „V“ darbuotojams neteisėtai jo paties 2005 m. gruodžio 7 d. pagamintą pornografinio turinio įrašą, kuriame jis atlieka lytinį aktą su D. J. (P).

Kad G. P. padarė pavojingas visuomenei veikas, įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji D. J. (P) parodė, kad su G. P. santuokoje pragyveno septyniolika metų. Santuokoje gimė dvi dukros - A. P. , gim. 1988 m. gegužės 19 d., ir V. P. , gim. 1996 m. spalio 1 d. Kadangi, dar gyvenant santuokoje, G. P. nuolat prieš ją smurtaudavo, vartodavo alkoholinius gėrimus, maždaug 2002 metais jie nutraukė lytinius santykius. Išsituokė 2004 m. kovo 15 d., tačiau po santuokos nutraukimo liko gyventi tame pačiame trijų kambarių bute. Butas buvo padalintas lygiomis dalimis. Dėl G. P. neteisėtų veiksmų į prokuratūrą kreipėsi dar vykstant civiliniam procesui. Tai padaryti jai patarė civilinėje byloje atstovavęs advokatas, nes G. P. nesilaikė teismo jam paskirtų įpareigojimų nebendrauti su ja ir vaikais. Tuo metu buvo nagrinėjama civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo, alimentų padidinimo bei G. P. iškeldinimo iš buto. Maždaug 2004 m. lapkričio mėnesį ji su vaikais išsinuojojo butą Kalvarijų gatvėje, nes bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negalėjo gyventi dėl G. P. nuolatinio smurto prieš ją ir dukras. Tačiau ir išsikrausčius į kitą butą, ramybės vistiek nebuvo, nes jis ateidavo prie buto, pastoviai terorizuodavo, grasindavo jai ir vaikams, sakydamas „aš jus nudėsiu, sunaikinsiu“, stovėdavo laiptinėje, spardydavo duris, skambindavo durų skambučiu, dėl ko ji atjungė skambutį. Dėl tokio pastarojo elgesio joms pretenzijas pradėjo reikšti nuomojamo buto šeimininkė. Paskutinį kartą G. P. jai paskambino į darbą iš Utenos ligoninės bei pagrasino, sakydamas „aš vis tiek jus sulyginsiu su žeme“. Dėl nuolatinių grasinančių skambučių ji buvo priversta pasikeisti mobiliojo ryšio telefoną. Buvo pastovūs grasinimai tiek jai, tiek vaikams. Pirmą kartą G. P. ją išžagino, iškeldamas sąlygą, jog tokiu atveju jis pasirašys skyrybų dokumentus. Tai buvo laikotarpiu tarp 2004 m. sausio ir kovo mėnesių. Jos advokatė parengė skyrybų bendrų sutarimu sutarties projektus. G. P. žinojo apie skyrybas. Pirmą kartą pastarasis dokumentus suplėšė. Kai ji atnešė dokumentus antrą kartą ir bandė susitarti geruoju, G. P. iškėlė sąlygą, sakydamas „aš pasirašysiu, bet tu turėsi su manimi praleisti naktį“. Jis pasakė „tu dabar turi man atsiduoti“ dėl to, kad jis pasirašė skyrybų dokumentus, kad jis jų teisme neatsiimtų. Tokio šantažo būdu ją palaužė, nutraukė kelnes ir atliko lytinį aktą natūraliu būdu. Tai įvyko bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, pereinamajame kambaryje, kuriame jis gyveno. Po to, pastarasis pasirašė jos pateiktus skyrybų dokumentus, kuriuos ji nunešė į teismą. Dar iki skyrybų dėl G. P. nuolatinio priekabiavimo ji vengdavo pasilikti namuose su juo viena, nes pastarasis sėdėdavo virtuvėje ir masturbuodavosi, vaikams esant namuose, prieidavo prie jos ir savo sustandėjusiu lytiniu organu pradėdavo trinti jai per sėdynę, pastoviai siųsdavo šlykštaus pobūdžio žinutes, tokias kaip „tave reikia dulkinti, aš tave uždulkinsiu“ ir pan. Prieš ištuoką žinutės buvo daugiau grasinančio pobūdžio, negu seksualinio. 2005 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pakeitė vaikų išlaikymo būdą, priteisiant alimentus konkrečiu turtu – G. P. priklausančio buto dalimi, pastarąjį iškeldino iš buto bei dėl smurtavimo prieš vaikus apribojo jam tėvo valdžią. Netinkama tėvo valdžia pasireiškė grasinimais, vaikų mušimu, šantažavimu, išgalvotais nurodymais. Dėl tokio elgesio su vaikais bei smurtavimo prieš ją, ji ne kartą kreipėsi į policiją bei teismo medicijos ekspertus. Pagal teismo sprendimą G. P. iki tam tikros datos turėjo išsikraustyti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje ir atiduoti jai buto raktus, nes buvo pakeitęs užraktą. 2005 m. rugsėjo 28 d. buvo operuojama V. Tą dieną ji atvažiavo pasiimti raktų. Bijojo užeiti į butą, tačiau G. P. patikino, jog jis nepriekabiaus ir iš buto išsikels, Užėjus į butą, buvęs sutuoktinis ją ir vėl apšaukė, kad ji sugriovė šeimą, varo tėvą nuo vaikų bei pasakė, kad raktų neatiduos, jeigu ji jo nepatenkins lytiškai. Tokiu būdu ji vėl buvo “pastatyta prieš faktą”, nes kitą dieną turėjo atiduoti nuomojamo buto raktus. Ji pradėjo pastarąjį gėdinti, tačiau šis neklausė ir atliko su ja lytinį aktą. Po to, pasiėmęs kažkokias smulkmenas, iš buto išėjo. Tą dieną G. P. jos atžvilgiu fizinės jėgos nepanaudojo, tačiau naudojo psichologinį šantažą. Vėliau jis nuolatos skambinėdavo, kad atvažiuos pasiimti savo daiktų, o atvažiavęs prasėdėdavo apie tris valandas, visus apšaukdavo, prigrasindavo, pasiimdavo kažkokias smulkmenas ir išeidavo. Tokiu būdu jas pastoviai terorizuodavo. Vėliau ji pradėjo pastarojo į butą nebeįleisti, atjungė skambutį, bet jis skambindavo telefonspynės mygtuku, sėdėdavo laiptinėje arba po langais. Trečią kartą G. P. ją išžagino bute, kurį jis nuomojosi po iškeldinimo, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai yra UAB (duomenys neskelbtini) viešbutis, kuriame jis gyveno po iškeldinimo. 2007 m. gruodžio 7 d. jis paskambino, kad vėl atvažiuos daiktų, tačiau ji paklausė kokių daiktų jam reikia ir pažadėjo pati juos atvežti. Tuomet ji nuvežė daiktus į jo nuomojamą butą. G. P. paprašė padėti susinešti daiktus. Žinodama, kad tuo metu jis turi kitą moterį, be jokių blogų minčių padėjo nunešti į kambarį daiktus. G. P. pasiūlė pasikalbėti bei išgerti arbatos. Kadangi kitą dieną baigėsi kasacinio skundo civilinėje byloje padavimo terminas, ji sutiko pasikalbėti. Pokalbio metu G. P. pradėjo aiškinti, jog jis neskųs teismo sprendimo, jeigu ji pastarąjį lytiškai patenkins. Ji ėmė buvusį sutuoktinį gėdinti, tačiau šis pradėjo sakyti, jog jeigu ji gera motina, norėdama padėti savo vaikams, kad jiems liktų butas, privalo su juo pasimylėti. Būtent taip šantažuodamas, prieš jos valią jis atliko su ja lytinį aktą natūraliu būdu, kurį nufilmavo paslėpta vaizdo kamera, apie ką ji sužinojo tik vėliau. Po to tą įrašą išplatino ir ketina platinti toliau. Po šio įvykio ji išvažiavo namo. Paskutinį kartą G. P. ją išžagino 2006 m. gegužės 11 d. Tą vakarą jis paskambino ir pasakė, kad vėl ateis pasiimti savo daiktų. Grįžusi su vaikais namo, pamatė jį sėdintį prie namų ant suoliuko. Vaikai liko mašinoje, o ji paklausė kokius daiktus išnešti, nes skubėjo su dukromis važiuoti į optiką. Pastarasis pasakė, kad jis palauks prie buto ir į vidų neis. Tačiau priėjus prie durų, jis ją pastūmė ir užėjęs į butą, pasakė, kad niekur neišeis ir čia gyvens. Supratusi, kad susitarti nepavyks, iš buto išėjo ir su vaikais išvažiavo. Po kurio laiko sugrįžus namo, G. P. rado bute. Tuomet jis pradėjo vėl ją terorizuoti, priekaištaudamas dėl dulkių, ne vietoje padėtų šlepečių ir pan. Po to paprašė išvirti kavos. Dukros iš buto išėjo. Po to jis priėjo prie jos ir pradėjo trintis. Ji liepė atstoti ir užėjo už stalo. Tuomet jis pasakė „gerai-gerai, baigiam, gėriu kavą ir einu“. Jai apsiraminus ir atsistojus prie viryklės, G. P. iš nugaros ją apglėbė, užlaužė rankas, viena ranka ją prispaudė, nutempė į jos kambarį, parvertė ant lovos, nuplėšė kelnės ir iš nugaros atliko lytinį aktą. Ji išlaisvinusi vieną ranką, gindamasi dar spėjo jį apdraskyti. Po to pastarasis išsimaudė vonioje, ją pagiežingai apspardė, pasiėmė kelis daiktus ir, pasakęs, kad ji dabar du kartus per savaitę turės tenkinti jo seksualinius poreikius, nes prieš Dievą yra jo žmona, išėjo. Tuomet apie įvykį ji pranešė policijai, taip pat viską papasakojo kaimynei J. L..

Visu šiuo laikotarpiu G. P. mobiliojo ryšio telefonu jai bei dukroms siųsdavo grasinančio pobūdžio žinutes, grasindavo žodžiu susitikimų metu bei skambindamas, rašydavo ją žeminančius raštus į jos darbovietę, kad dėl per didelio darbo krūvio ji nesirūpina vaikais. Grasinančios žinutės buvo - „aš tave nudėsiu“, „aš tave užmušiu“, „pasirūpink savo sveikata, tau jos reikės”. Vaikų atžvilgiu buvo tokie patys grasinimai – „nudėsiu“, „šiknės, eisit pinigų užsidirbinėti prostitutėmis prie stoties, vizgindamos uodegas“. Dažniausiai tokios žinutės ateidavo visoms trims. Jos visos trys turėjo atskirus telefonus ir kartais visoms atsiųsdavo vienodas žinutes „vaikai liks našlaičiais“ ir pan. Po skyrybų tai tęsėsi ištisai, todėl ji nuvažiavo pas antstolę, kuri viską užfiksavo, surašydama faktinių aplinkybių protokolą. Dar iki šios baudžiamosios bylos, ji ne vieną kartą kreipėsi į policiją bei prokuratūrą dėl jos ir vaikų terorizavimo bauginimo. Į prokuratūra taip par kreipėsi VTAT kontrolierė R. Šalaševičiūtė, prašydama užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Apie vaizdo įrašą sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu iš bylą tiriančio pareigūno. Tyrėjas jai paaiškino, kad gynėjo patarimu G. P. pateikė tą įrašą, kaip įrodymą, kad tai yra jos išsigalvojimai. Vėliau, š. m. vasario mėnesį, jai paskambino prodiuseris V. G. ir paaiškino, kad nori susitikti, nes jos buvęs vyras kreipėsi dėl laidos apie jų tarpusavio santykius parengimo. Iš pradžių ji atsisakė kalbėti, tačiau po to sutiko. Susitikus filmavimo išvakarėse ir V. G. paaiškinus jam pateiktą G. P. poziciją, ji nusprendė netylėti, kadangi tai buvo absoliutus pilstymas purvais ant teisėsaugos, ant jos, tikrų faktų visiškas iškraipymas. Filmavimo išvakarėse V. G. taip pat užsiminė, kad gali būti kažkokių kitų įrodymų, o filmavimo metu jis paklausė ar jai žinoma apie vaizdo įrašą bei paaiškino, kad jį pateikė G. P. . Tai jos nenustebino, nes šią aplinkybę ji jau žinojo iš tyrėjo. Jie sutarė, kad šio įrašo fragmentas gali būti parodytas, tiesiog dengiant jos veidą. G. P. anksčiau jai yra minėjęs, kad dabar visi matys jų užpakalius, jie bus viešai demonstruojami. Po šio filmavimo ji mėnesį turėjo nedarbingumo lapelį, jai tai buvo eilinis stresas ir šokas, vaistus geria iki šiol.

Toks tėvo elgesys paveikė jų vaikus, ypatingai A. Ji neišlaikiusi tos tvyrančios įtampos ir tėvo šantažo, prisigėrė jo vaistų nuo šizofrenijos ir tik gydytojų dėka buvo vos išgelbėta. Pradžioje visoms trims įtarė vidutinio sunkumo depresiją. Atlikus ekspertizę, diagnozės buvo patikslintos. Šiuo metu A geria homeopatinius vaistus, yra paskirta dešimt psichoterapijos seansų. Po nufilmuotos laidos V buvo patalpinta į Raidos centro stacionarą, nes iš jos pradėjo šaipytis mokykloje ir kieme. Depresija joms vienareikšmiškai išsivystė nuo G. P. fizinio bei psichinio smurto, jo terorizavimo, persekiojimo, grasinimų visoms trims. Jai nustatyta vidutinio sunkumo depresija, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaltinamojo veiksmų, o vaikams yra nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. A. P. nustatytas potrauminis streso sindromas, kuris iki šiol tęsiasi, įgavo lėtinę formą. V. P. nustatytas adaptacijos sutrikimas, vyraujant emocijų sutrikimui, įgavo lėtinę eigą ir tęsiasi iki šiol. V. P. taip pat tokių emocionalių problemų turi daugiau – ji su bet kuo bendraudama užima gynybinę poziciją, jai susiformavo nuo mažų dienų, kad nuo visų reikia gintis. Dabar mokslai mergaitėms gerai sekasi. A studijuoja dieniniame skyriuje, vieną semestrą netgi gavo padidintą stipendiją. Mokslai nesisiekė tik tuo metu, kai jos gyveno viename bute su tėvu. A tuo metu laikė abitūros egzaminus, neturėjo sąlygų mokytis, negalėjo pasirinkti studijuojamo lygio ir gerai pasiruošti egzaminams, todėl jų rezultatai buvo prasti.

G. P. anksčiau tris kartus gydėsi psichiatrijos ligoninėse: pirmą kartą 1991 metais - nuo alkoholizmo (buvo prasidėjusi baltoji karštligė), antrą kartą - po jo motinos mirties – 2000 metais. Po laidotuvių, naktį namuose pastarasis jos vos nenužudė, ji apsigynė dujų balioneliu. Netikėtai jis pradėjo ją smaugti. Iš pradžių pagalvojusi, kad šis kažką susapnavo, pasiėmė pagalvę ir išėjo į kitą kambarį, po to nuėjo į tualetą. Atbėgęs jis išlaužė tualeto duris, pradėjo šaukti, kad ji velnias, sakydamas „aha, Liuciferi, pakliuvai, niekur tu neišeisi“. Apsikumščiavus, ji šiaip taip ištrūko ir užsidarė nepereinamame kambaryje, tačiau pastarasis išlaužė duris ir pradėjo ją smaugti. Po pagalve ji turėjo dujų balionėlį, nes tokie priepuoliai jam užeidavo ir anksčiau. Ne vieną kartą, be jokios priežasties, vidury nakties jis pradėdavo ją žudyti, daužyti, staugti. Tą naktį viena ranka ji pradėjo spausti jo lytinį organą, o kita ranka į akis papurškė dujų ir tai ją išgelbėjo. Po šio įvykio ligoninėje jis buvo gydomas apie porą mėnesių, nustatyta diagnozė – šizofrenijos atmaina – izotipinis sutrikimas, paskirti vaistai, tačiau jis jų nevartojo. Trečią kartą gulėjo ligoninėje Vasaros gatvėje. Šiuo metu visų aplinkybių tiksliai nepamena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat prašo tenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti jos bei dukros V atžvilgiu ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 164-169) D. J. (P) parodė, kad su G. P. susituokė 1987 m. laprkičio 27 d. Iš pradžių gyveno normaliai, tačiau jau besilaukiant pirmojo vaiko tarp jų prasidėjo nesutarimai, kivirčai. G. P. šeimoje elgėsi vienvaldiškai, nei ji, nei abu vaikai savarankiškos nuomonės turėti negalėjo. Priešingu atveju jis pradėdavo įžeidinėti visą šeimą, ją ir vaikus vadindavo „šiknėmis", „kurvomis", „snarglėmis" ir pan., taip pat mušdavo tiek ją, tiek ir abu vaikus. Šie smurto veiksmai iš paaštrėjo 2001 m. sausio mėnesį, kai jie iš Elektrėnų atsikėlė gyventi į Vilnių. G. P. ją yra smaugęs, spardęs lovoje. Smurto veiksmai buvo sąlygoti išgalvotų priežasčių. Ji buvo priversta miegoti su dujų balionėliu. Tais metais, kai mirė G. P. mama, jie dar gyveno Elektrėnuose. Pirmą naktį po laidotuvių ją miegančią lovoje, be jokių motyvų pradėjo abiem rankomis smaugti, tačiau jai pavyko apsiginti dujų balionėliu. Sekančią dieną, pastarasis buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, bet į policiją nesikreipė, nes dar naiviai tikėjo vyru. Bet smurtas nesiliovė. Gyvenant santuokoje G. P. santykiai su dukromis buvo labai kontraversiški. Jis galėjo vieną dieną joms pirkti dovanų, saldainių ar duoti kišenpinigių, o kitą dieną, vaikams garsiau nusijuokus, staiga imdavo ant jų šaukti. Nepaklusus jo reikalavimams, pavyzdžiui atnešti arbatos į lovą, ar A iškepti kiaušinienę, užrėkdavo dar labiau, suduodavo vaikams. Nors G. P. kumščiu užsimodavo smarkiai, tačiau dažniausiai ranka suduodavo vaikams per užpakalį. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai vaikai nuo jo smūgių pravirkdavo. Šiaip tai vaikai net verkti, matant tėvui, bijodavo, eidavo tyliai išsiverkti į kitą kambarį. Tiksliai prisimena, kad buvo vienas atvejis, tik negali pasakyti, ar prieš jų skyrybas, ar iškart po jų, kai V kartu su savo kaimyne drauge žaidė užsidariusios savo kambaryje, o G. P. įėjęs į kambarį, ėmė ant jų šaukti taip, kad mergaitės išsigando ir ketino lipti per penktame aukšte esantį balkoną, kad tik nereikėtų eiti per jo kambarį. G. P. dukrų draugus be jokios priežasties vydavo iš namų. Vieną kartą vyresnioji dukra A, tai galėjo būti 2003-2005 metais, tiksliai datos nepamena, bandė žudytis - ji išgėrė labai didelę dozę tėvui paskirtų vaistų nuo šizofrenijos ir bandė pjautis venas, po to gulėjo Antakalnio vaikų ligoninėje ir lankėsi Vaiko raidos centre. Toks dukters elgesys buvo sąlygotas tik tėvo smurto. Supratusi, kad gyvenimas santuokoje tikrai nepasikeis, nes G. P. niekur nedirbo, ji viena mokėdavo už paimtą iš banko paskolą, smurtaudavo jos ir vaikų atžvilgiu, būdavo, kad net neleisdavo mergaitėms valgyti sriubos ar kito maisto, ji nusprendė skirtis. Jau 2003 metais ji nustojo lytiškai santykiauti su G. P. , nors ir iki tol, jau po kokių pusantrų santuokos metų, lytinius santykius su juo turėdavo tik iš pareigos. Tai G. P. pasirodė didelė tragedija, jis reiškė didelį nepasitenkinimą, ji privalėdavo miegoti užsirakinusi. G. P. tiek prieš skyrybas, kai ji atsisakė su juo lytiškai santykiauti, tiek ir po skyrybų, naktimis daužydavo jos miegamojo, kuriame ji miegodavo su V, duris, garsiai reikalaudamas atidaryti ir įsileisti. Dar ir dabar duryse yra žymių nuo jo smūgių kojomis ir laužtuvu. Šias duris yra nufotografavusi policija. Ji 2004 metais pradėjo skyrybų procesą. Kad būtų pigiau, nusprendė bandyti skyrybas forminti bendru sutarimu. Apie tai sužinojęs G. P. suplėšė visus jam pateiktus sutarties projektus. Galiausiai, pastarasis pasirašė sutarties dokumentus, bet tik su sąlyga, kad ji naktį jam suteiks seksualines paslaugas. Maždaug 2004 m. sausio mėn. - kovo 15 d. laikotarpiu, vieną vakarą jai grįžus iš darbo, vaikų tuo metu namuose nebuvo, G. P. ją garsiai šantažuodamas tuo, kad nepasirašys skyrybų dokumentų, nusitempė ant jo kambaryje buvusio minkštasuolio ir priverstė paklusti jo seksualiniams reikalavimams. G. P. su ja atliko natūralų lytinį aktą. Ji neturėjo jėgų priešintis, labai bijojo, kad šis nesužlugdytų skyrybų. Į policiją nesikreipė, nes žinojo, kad tai pakenks skyrybų procesui. 2004 m. kovo 15 d. teismas juos išskyrė. Kol įsigaliojo teismo sprendimas, mėnesį laiko, ji stengėsi nenakvoti namuose, kad buvęs vyras nepriekabiautų ir neapskųstų teismo sprendimo. Ji su vaikais grįždavo tik tada, kad jo kambaryje užgesdavo šviesa. Būdavo naktų, kai vaikai nakvodavo pas drauges. V nakvodavo pas kaimynę J. L. . Nepaisant to, kad įvyko skyrybos, G. P. liko gyventi tame pačiame bute, kuris buvo padalintas per pusę. Teismas nustatė kambarių naudojimosi tvarką. Po mėnesio G. P. ėmė jai priekaištauti, kad ji su juo nepraleido nakties, tik vieną kartąjį seksualiai patenkino, todėl įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skyrybų, jis bandė apskųsti, norėjo skyrybas anuliuoti. G. P. elgesys nepasikeitė, jos ir abiejų dukrų sveikata pradėjo blogėti. Seksualiniai reikalavimai tęsėsi. 2005 m. spalio 28 ar 29 dieną, kai buvo operuojama V, ji atvažiavo iš ligoninės į butą (duomenys neskelbtini), pasiimti raktų, nes tuo metu ji su vaikais gyveno nuomojamame bute, o G. P. iš buto (duomenys neskelbtini) gatvėje turėjo išsikraustyti pagal teismo sprendimą. Pastarasis jai pasakė, kad į lauką jis raktų neišneš ir paprašė jos užeiti į butą, telefonu patikindamas, kad tikrai prie jos nelįs. Buvęs sutuoktinis buvo surašęs daiktų aprašą, kuriuos jis įpareigojo ją saugoti. Ji užėjo į butą. Seksualinė prievarta įvyko tame pačiame kambaryje, kur ir prieš tai. Ji kambaryje pasirašė dokumentus, tada G. P. pasakė, jog tam, kad gautų raktus nuo šio buto, ji privalo jį lytiškai patenkinti. Ji labai bijojo, jautėsi nuo pastarojo psichologiškai priklausoma, nes visą tą laiką, kai vyko skyrybų procesas, ji dar smarkiau buvo jo traumuojama ir turėjo paklusti jo reikalavimams. Taip pat bijojo likti gatvėje, (nes kitą dieną turėjo atiduoti nuomojamo buto raktus). Ji prieš lytinį aktą elgėsi visiškai pasyviai, buvo lyg suakmenėjusi, streso būsenoje. G. P. numovė tik jos kelnes ir kelnaites, paguldė ją ir atliko su ja natūralų lytinį aktą. Po to dar apkaltino ją šeimos suardymu, iškeikė, susirinko kelis savo daiktus, jai atidavė raktus ir abu išėjo iš buto. Ji nuvažiavo pas dukrą į ligoninę. Bevažiuodama Jeruzalės rajone sustojo ir išsivėmė, nes jautėsi labai šlykščiai nuo pavartotos prieš ją prievartos. Sekantis seksualinės prievartos atvejis įvyko prieš kasacinio skundo nagrinėjimą civilinėje byloje. Tai buvo 2005 m. gruodžio pirmą savaitę. G. P. reikalavimu ji jam nuvežė daiktus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis tuo metu gyveno. G. P. ją pasitiko, paprašė, kad padėtų sunešti daiktus, primygtinai pasiūlė savo bendrabučio kambaryje atsisėsti, siūlė išgerti arbatos bei alkoholio. Ji sutiko išgerti tik arbatos. Jų kalba ėjo apie civilinės bylos eigą. Buvęs sutuoktinis įtikinėjo, kad jis ją ir dukras myli, todėl kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam teismui nerašys. Tačiau jis pasakė, kad to nepadarys tik tuoimet, jeigu ji su juo praleis vieną naktį. Ji bandė jį įtikinėti kaip tėvą, sakydama kad iš tikrųjų butas reikalingas pirmiausia ne jai vienai, o jų vaikams. Bet G. P. pasakė, kad jei buto reikia vaikams, tai ji vis tiek už tai turi jį seksualiai patenkinti. Tokį jos elgesį G. P. vadino mylinčios motinos elgesiu. Ji nuėjo į balkoną parūkyti, galvodama, kad šis apsiramins ir nebereikalaus sekso. Ji labai bijojo, vėlgi jautėsi smarkiai psichologiškai nuo G. P. priklausoma, todėl jam pakluso. Dar bandė įkalbinėti, gedintį, aiškiai reiškė savo nesutikimą savanoriškam lytiškam santykiavimui, tačiau šis tik pasakė „kaip tu drįsti". Jis nurengė jos drabužius, liepė atsigulti ant lovos, ji atsigulė (ar ant nugaros, ar ant pilvo, dabar nepamenu), G. P. pagarsino muziką ir su ja atliko lytinį aktą natūraliu būdu. Dar jis bandė ją glamonėti, čiupinėti. Į jo glamones ji neatsakė, kartais šio akto metu pastarasis įsakmiai liepdavo jį pabučiuoti į jo nurodytas kūno vietas. 2006 m., atrodo, gegužės 11 dieną, ji tuo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su dukromis. G. P. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute (duomenys neskelbtini) dar buvo likę asmeninių buvusio sutuoktinio daiktų. 2006 m. geguižės 11 d. G. P. jai paskambino į mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad apie 17 val. lauks prie jos buto, kad pasiimtų daiktus. Tą vakarą ji su dukromis grįžo namo apie 17 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme laukė G. P. . Ji su vaikais dar turėjo važiuoti į optiką, todėl skubėjo, vaikai liko automobilyje. G. P. , nors buvo žadėjęs į butą neužeiti, bet atsekė jai iš paskos bei ją pastūmęs. įėjo į butą ir atsisakė išeiti. Jis pasakė, kad bute gyvens toliau, nes jis yra vyras, tėvas, ir tiek ji, tiek vaikai privalo jo klausyti. Maždaug po dešimties minučių atėjo dukra A, kuri paprašė tėvo pasiimti reikiamus daiktus ir išeiti, tačiau šis dukrą apšaukė, liepė jai nešdintis lauk. A apsiverkė ir išėjo. Po to į butą atėjo V. Jos abi prašė tėvo išeiti, tačiau šis tik užrėkė sakydamas „čiuožk į mašiną" ir niekur nesiruošė išeiti. Kadangi reikėjo skubiai važiuoti į optiką, kuri dirbo tik iki 19.00 val., ji butą paliko nerakintą, o G. P. liko. Grįžo su vaikais šiek tiek po 19.00 val., visos užėjo į butą, kuriame tebebuvo G. P. . Jis ir toliau elgėsi lyg būtų šeimininkas, pareikalavo išvirti kavos, tikindamas, kad atsigers kavos ir išeis. A išėjo pas draugę ruoštis abitūros egzaminams, o o V išėjo į kiemą. Ji išvirė kavos. G. P. kavą gėrė virtuvėje. Jai stovint prie viryklės, G. P. priėjęs prie jos per drabužius ėmė trinti savo lytiniu organu, kuris buvo sustandėjęs, jai į sėdmenis. Ji rankomis pastarąjį atstūmė ir liepė atstoti, nesikabinėti. Prašė atstoti tiek gražiuoju, sakydama, jog jis žadėjo, kad nesikabinės, tiek garsiai šaukdama, tačiau pastarasis nepakluso. Jis stovėdamas iš už nugaros abiem rankom užlaužė jos rankas prie krūtinės, nusitempė ją į kambarį, kur stovėjo jos lova, parvertė veidu žemyn ant lovos, o pats užlipo jai ant viršaus, viena ranka laikė prispaudęs už sprando, kita ranka iki kelių nusmaukė jos kelnes, po to kelnaites. Ji juto, kaip jis atsisegė ir nusitraukė žemyn savo kelnes ir įkišo savo lytinį organą jai į makštį. Tokiu būdu G. P. atliko su ja prievartinį lytinį aktą natūraliu būdu. Lytinis aktas truko ne mažiau trijų minučių. Spermą paliko jos lytiniuose organuose. Viso lytinio akto metu ji šaukė, bandė ištrūkti, vienu momentu jai buvo pavykę ištraukti vieną ranką ir ja įdrėskė G. P. ar tai į sėdmenis, ar tai į šlaunį. Tačiau į šiuos veiksmus šis nereagavo. Baigęs lytinį aktą, G. P. ją paleido ir nuėjo į vonią. Ji buvo labai išsigandusi, bijojo patirti daugiau smurto, todėl šiam būnant bute, policijos nekvietė. Po to, kai pastarasis išsimaudė ir dar pasivaikščiojo po butą, ir pasiėmęs kelis daiktus ir, pagrasinęs, kad nuo šiol ji turės du kartus per savaitę tenkinti jo lytinius poreikius, nes prieš Dievą yra jo žmona, išėjo. Vos tik jam išėjus, ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino numeriu 112 ir pranešė apie jos atžvilgiu įvykdytą išžaginimą. Tuoj po to, ji užėjo pas savo kaimynę J. L. , nes jai buvo labai baisu. Kaimynei papasakojo apie išžaginimą. Ji su J grįžo į butą ir sulaukė policijos. Po šio įvykio jokių lytinių santykių su G. P. nebeturėjo. Po oficialių skyrybų nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. lapkričio mėnesio, ji su dukromis A ir V gyveno su G. P. viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes taip buvo nusprendęs teismas. Šiuo laikotarpiu, nežiūrint ištuokos fakto, G. P. ir toliau jautėsi šeimos galva, fiziškai ir psichiškai smurtavo jos ir dukrų atžvilgiu, šaukdavo, grasindavo primušti ar net nužudyti, taip pat sakydavo, jog nusižudys ir pats, jei jos nepaklus jo reikalavimams. Dukros buvo tiek įbaugintos, kad jei jos naktį eidavo į tualetą, tai jai reikėdavo jas palydėti. G. P. reikalavimai pasireiškė tuo, kad jis visą laiką reguliavo jų kasdieninę darbotvarkę, kur jos turėtų eiti, leisti laisvalaikį, ką valgyti, netgi, kaip dažytis. Dėl G. P. netinkamo elgesio jos ir dukrų atžvilgiu bei girtavimo ne kartą kreipėsi į policiją bei prokuratūrą, tačiau tyrimai būdavo nutraukiami, nesurinkus įrodymų. G. P. po skyrybų nevengdavo ir kitokio pobūdžio pasityčiojimų. Laikotarpio tiksliai nepamena, bet tai tikrai buvo 2004 m. pavasarį ar vasarą (buvo šiltas metų laikas), ne vieną kartą, bute (duomenys neskelbtini), prie jos priekabiaudavo. Pavyzdžiui, būdavo, kad jai valantis dantis jis prieidavo iš už nugaros, išsitraukdavo savo lytinį organą ir trindavo jai į sėdmenis, imituodamas lytinį aktą. Kartais jis tai darydavo būdamas visiškai nuogas. Ar šiuos veiksmus matė jos dukros, nežino, tačiau vyresnioji dukra A jai tikrai yra pasakojusi, jog buvo toks įvykis, kad ji užėjo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvę, kur tuo metu ant kėdės sėdėjo G. P. ir, išsitraukęs lytinį organą, masturbavosi. Pamatęs dukrą šis tik nusišypsojo. 2004 m. lapkričio mėnesį, ji su dukromis, neapsikentusios G. P. patyčių ir smurto, išsikraustė gyventi į vieno kambario nuomojamą butą, esantį Kalvarijų gatvėje. Dar gyvenant santuokoje, ji iš G. P. gaudavo šlykštaus turinio SMS žinutes, kuriose šis atvirai seksualiai priekabiaudavo, ją žemindavo, tyčiodavosi. Dukros taip pat gaudavo panašaus turinio SMS. Kartais vienodo turinio SMS buvo siunčiamo ir joms visoms trims. Tokie SMS itin suaktyvėjo po oficialių skyrybų. G. P. SMS ji pradėjo kaupti nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2006 m. kovo 25 d. Šios žinutės yra konstatuotos antstolės N. Š. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Žinutės jas visas tris priversdavo jaustis šlykščiai, įbaugintomis, jaustis kaltomis be jokios kaltės. Žinutėmis buvo grasinama nužudyti, sunkiai sužaloti. Kadangi toks smurtas buvo naudotas jau anksčiau, ji su dukromis jautė realų pavojų. G. P. siųsdavo šmeižikiškus laiškus į jos darbovietę, gadindamas jos reputaciją, sukeldamas stresą, nepatogumus su bendradarbiais ir vadovybe. Jai su dukromis išsikrausčius į butą Kalvarijų gatvėje, G. P. persekiojimai nesiliovė. Jis vakarais ir naktimis ateidavo prie buto, spardydavo duris, reikalaudamas įleisti. Jei to nepadarydavo, šis išjungdavo laiptinėje esančioje elektros skydinėje elektrą, taip jas baugindamas, keldamas įtampą. Neapsikentusi tokio elgesio, kelis kartus buvo priversta jį į butą įsileisti. Visą šį laiką ji su dukromis gyveno įtampoje, dukros labai bijojo tėvo, jai tekdavo nuolat vaikus visur lydėti, vežti į mokyklą, kad tik jos nesusitiktų tėvo. Yra buvęs vienas atvejis, kai nakties metu G. P. melagingai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, teigdamas neva ji nužudė vaikus. Kartą šis jai sakė, kad žirklėmis bandė nusikirpti savo lytinį organą. Dėl tokio G. P. netinkamo elgesio pablogėjo jos ir vaikų sveikata. Nuo 2005 metų pradžios ji su dukromis lankosi pas psichologus, psichiatrus. Jai diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, kurią gydosi iki dabar. Ji yra įsitikinusi, kad jos psichinė sveikata sutriko dėl G. P. smurto, ypač jos sveikata pablogėjo po paskutinio išžaginimo 2006 m. gegužės mėnesį. Ji nuolat vartoja vaistus. Dėl nuolatinio G. P. persekiojimo, reikalavimo besąlygiškai jam paklusti, sutriko ir dukrų sveikata. Jau anksčiau suprastėjo A mokymosi rezultatai, V pirmąją klasę, kuomet gyveno kartu su tėvu, baigė labai silpnai, tačiau kai pradėjo gyventi atskirai, mokslo rezultatai pasitaisė. Gyvenant kartu, dėl mokymosi G. P. turėjo ypač daug pretenzijų dukroms. Jis pastoviai kalbėdavo: „jei blogai mokysitės, tai visos trys eisite dirbti prie stoties prostitutėmis", gniuždydavo dukras kaip asmenybes. V dėl tokio tėvo elgesio išsivystė gynybinis elgesio modelis, t. y. bendraudama su visais žmonėmis, nesvarbu, ar tai draugės, ar giminės, ji užimdavo gynybinę poziciją, visur įsivaizduodavo pavojų. Abiems vaikams teko patirti prievartą patiems, taip pat matyti, kaip prievarta yra vykdoma prieš jų motiną - tokia žiauri aplinka be jokios abejonės neigiamai veikia ir tebeveikia vaikų psicologinę, socialinę raidą ir gali stipriai atsiliepti ateityje. Šiuo metu V geria vaistus nuolat. Ji su dukromis lanko Baltupių šeimos medicinos centrą. Anksčiau visos trys vartojo antidepresantus ir trankviliantus. Visą šį laikotarpį ji jautė psichologinę priklausomybę nuo G. P. ir baimę.

Apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 170-171) nukentėjusioji parodė, kad 2008 m. vasario 18 d. į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino TV 3 laidos „A“ prodiuseris V. G. , kuris pasakė, kad į jį kreipėsi G. P. bei pateikė faktų, kad yra kaltinamas nebūtais dalykais. V. G. taip pat pasakė, kad nufilmavo G. P. ir užfiksavo jo pasakojimą, o dabar norėtų išgirsti ir jos versiją apie visus įvykius. Kadangi nebeturėjo jokio pasirinkimo, nes nenorėjo, kad laida būtų vien tik su G. P. teiginiais, kad nebūtų šmeižiama ji ir dukros, filmuotis sutiko. 2008 m. vasario 18 d. vakare susitiko su V. G. , aptarė, kada ir kur bus filmuojama. 2008 m. vasario 19 d. studijoje filmavimo metu V. G. pasakė, kad G. P. laidai pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jos ir jo lytinis aktas. Po filmavimo ji kalbėjo su V. G. ir sužinojo, kad įrašą pastarajam pateikė pats G. P. , kuris minėjo, kad turi daug įrašo kopijų bei planuoja jas platinti ir viešinti. V. G. ji prašė, kad įrašas nebūtų rodomas laidoje, nes tai žemina jos garbę ir orumą. 2008 m. vasario 27 d. nufilmuota ir sumontuota laida buvo parodyta per televiziją, taip pat buvo parodytas ir G. P. pateiktas vaizdo įrašas. G. P. filmavo be jos žinios, o pats lytinis aktas buvo prieš jos valią, t. y. panaudojant psichologinį smurtą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. , pasinaudodamas savo teise, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus atsisakė, palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 105-114) A. P. parodė, kad jos tėvas serga, jam pradeda vaidentis, jis kalba su dievu. Tėvas pradeda visas purtytis, akys išsiplečia. Tai buvo vasarą, laiko tiksliai neprisimena, ji buvo priversta visą dieną būti pas draugus, nes tėvas sėdėjo namie ir surašinėjo už kiek parduos jų sielas, sakė kad jam iš aukščiau yra liepta nužudyti. Tėvas sėdėdavo, melsdavosi. Į namus buvo baisu eiti. Jos naktimis rakindavo savo kambario duris, o tėvas į jas belsdavosi. Jis nuolat persekiodavo ją iš paskos, tarpduryje stovėdavo ir žiūrėdavo ką ji veikia. Susideda rankas, stovi ir žiūri, tarsi norėdamas kažką padaryti. Tapdavo nejauku. Vieną kartą, nežino, ar tai buvo priepuolis ar ne, bet grįžus namo, rado mamą, gulinčią be sąmonės. Sesuo V verkė. Buvo kaimynė, kuri išgirdusi, kad verkia V, atėjo pas juos pasižiūrėti, kas vyksta. Tada tėvas buvo sumušęs mamą. Tėvas be jokių emocijų stovėjo savo kambaryje ir žiūrėjo, net nebandė motinai padėti. Paklausus ką padarė mamai, pastarasis pradėjo rėkti. Būdavo, kad tėvas su glaudėmis trindavosi savo imtymias vietas ir bandė pasitenkinti. Jis glaustydavosi prie mamos šlykščiai, vulgariai ir grubiai. Mamai gaminant valgyti, jis prieidavo prie jos ir tenkindavo savo lytinę aistrą. Mama liepdavo atstoti, tačiau jis nekreipdavo dėmesio. Tuo metu jai (A. P. ) buvo šešiolika metų. Vėliau neapsikentę tokio gyvenimo, kai tėvas buvo darbe, ji su mama ir V susikrovė daiktus ir išėjo gyventi į išsinuomotą butą. Tačiau tėvas ateidavo prie išsinuomoto buto durų, stovėdavo, laukdavo, spardydavo duris, atjunginėdavo bute šviesą. Kartą po kažkokios šventės jai grįžus namo, tėvas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, teigdamas, kad jos nusižudė, kad joms kažkas negerai. Jo tikslas buvo, kad kas nors atidarytų buto duris ir kad jis galėtų užeiti. Vieną vakarą mama parašė žinutę, kad „atsargiai grįžk namo, ar atsargiai pareik namo, nes tėvas už durų, ar tai kažkur tėvas netoli". Tėvas beveik kiekvieną dieną būdavo prie durų, buvo baisu išeiti. Jis ištisai skambindavo durų skambučiu, todėl jos skambutį buvo atjungę, tuomet jis atjungdavo bute šviesą. Būdavo atvejų kai tėvas prieš jas vartojo fizinį smurtą. Kai jam kažkas užkliūdavo, nepatikdavo, jis stipriai trinkteldavo per galvą. Ne kartą ant mamos kūno matė kraujosruvas, nes tėvas ją sumušdavo. Ji į namus negalėdavo pasikviesti draugų, nes tėvas juos išvarydavo. Jis net laiptinėje sutikęs ją su draugais šaukdavo „tu pas A gali užeiti tik su mano leidimu ar atsiklausimu". Ji turėjo atskirą kambarį, o mama su sese kitą kambarį. Tėvas gyveno pereinamajame kambaryje, kur visada žiūrėdavo kas kur eina, kas kur išeina ir kada grįžta, ką jos veikia, kuo užsiima ir visa tai kontroliuodavo. Būdama bute saugiai jausdavosi tik užsirakinusi savo kambaryje. Naktį bijodavo miegoti, ypač, kai tėvui paūmėdavo priepuoliai. Būdavo, kad tėvas bandydavo patekti į jos kambarį – liepdavo atrakinti duris. Ją labiausiai gąsdino tai, kad pastarasis vieną kartą smaugė mamą, bandė ją nužudyti. Jis išlaužė tualeto duris, pradėjo rėkti, kad mama velnias ir bandė ją nužudyti. Bute buvo slepiami visi peiliai, nes buvo neaišku kada ir kas jam gali “šauti į galvą”. Namo grįždavo labai tyliai, kad tėvas neišgirstų, nepastebėtų, kad ji yra namie. Stendavosi ką nors greitai užkandusi, išbėgti į lauką, nes būdavo baisu. Tėvas nuolat darė spaudimą, terorizavo, grasino. Mama iš darbo grįždavo nusiminusi, pavargusi nuo tėvo skambučių. Ji (A. P. ) lankėsi pas psichiatrus, vartojo vaistus, kurie jai kažkiek padėjo. Dėl tokio tėvo elgesio motina kreipėsi į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo. Kai tėvą iškeldino, jai pasidarė lengviau, galvojo nebus įtampos, tačiau po kasacinio skundo vėl viskas prasidėjo iš naujo. Vos ne kiekvieną dieną tėvas kažkur rašydavo skundus, kad jos kažką ne taip daro. Nors tėvai buvo oficialiai išsiskyrę, tačiau kai tėvas kartu gyveno, santykiai buvo dar blogesni nei anksčiau. Padažnėjo konfliktai dėl tų pačių skyrybų. Nors jam buvo apribota tėvo valdžia, jis V laukdavo prie mokyklos. Tėvas norėjo nuteikti ją ir V prieš mamą, bandė palenkti į savo pusę.

Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 72-79) parodė, kad tėtis visą laiką rėkdavo, kaip pasakydavo, taip viskas ir turėjo būti. Kai tėtis ant jos ir sesers užrėkdavo, mama iš karto pradėdavo jį raminti, tačiau tuomet nukentėdavo pati. Nuo tėvo smūgių ant mamos kūno matė kraujosruvas. Kartą mama su tėčiu susipyko, paprašė akinius palaikyti ir koridoriuje abu pradėjo muštis. Ji stovėjo ir labai verkė, prašė baigti. Po to mama nugriuvo ir susitrenkė galvą. Po to, atėjo kaimynė pasižiūrėti kas vyksta. Mama su ja ir seserimi buvo pabėgusios nuo tėvo. Tada gyveno kitame bute. Tėtis mamą mušdavo kumščiais į pilvą, nugarą, kitas kūno vietas, o mama gynėsi. Sesę irgi truputį mušdavo, bet apbėgdavo mama ir apgindavo. Dėl tėvo elgesio ne vieną kartą matė seserį verkiančią. Ji (V. P. ) su mama miegojo atskirame kambaryje, duris užsirakindavo. Tuomet tėtis skambinėdavo telefonu, belsdavosi į duris, jas spardydavo. Kartą joms miegant, tėtis kažkaip atsuko spynos varžtus, išlaužė duris ir užėjęs į kambarį, liepė joms keltis ir eiti gaminti valgyti. Tėtis sėdėdavo kaip karalius, o jos jam turėdavo kaip šuniukai padaryti valgyti. Išeiti be tėvo leidimo būdavo neįmanoma. Ji bijodavo viena eiti į tualetą, naktį žadindavo mamą, kad ją palydėtų. Tėvas dažnai skambindavo mamai ir sakydavo „atsirakinkit, darykit valgyti", „aš jus myliu, atidarykit, ko jūs užsirakinot". Mama dažniausiai nekeldavo telefono. Su tėvu gyventi buvo košmaras. Tėtis neleisdavo į namus atsivesti draugų. Jai lauke su draugais būdavo labai gerai, o kai grįždavo į namus, tai būdavo įtampa. Jai kildavo baimė nuo tėvo stūgavimo, nuo rėkimo, nuo mušimo, nuo visko. Buvo atvejis kai ji su drauge užsirakino kamabaryje ir žaidė. Tėtisbeldėsi į duris ir sakė „ko jūs taip garsiai". Jos atsakė, kad nori pažaisti. Vėliau joms pradėjus juoktis, tėvas griežtai liepė atidaryti dutis. Tuometį draugė išsigando ir norėjo lipti per balkoną, tačiau atėjo jos mama ir viskas gerai baigėsi. Buvo atvejis kai tėtis jai liepė parodyti pažymių knygelę. Tėtis pradėjo ant jos šaukti, kad blogai mokosi ir ėmė mušti diržu. Girdėjo kaip tėtis mamai grasino „aš tave nužudysiu, aš tave surasiu".

Liudytoja J. L. parodė, kad penkerius metu gyveno kaimynystėje su P šeima. Santykiai su kaimynais buvo normalūs, vieni pas kitus užeidavo, bendraudavo, po to su G. P. šiek tiek pašlijo, nes ji tiesiog nepalaikė jo pozicijos, jai buvo nepriimtinas pastarojo elgesys tiek jo šeimos – žmonos, dukterų atžvilgiu, tiek jos (liudytojos) atžvilgiu. Kai 2002-2003 metais prasidėjo P skyrybų procesas, jų santykiai ėmė blogėti. Skyrybos buvo taikios – šalių susitarimu. Iki skyrybų G. P. namuose buvo gana pasyvus, visiškai neaktyvus šeimoje žmogus, ilgą laiką nedirbo, yra mačiusi kaip jis su alaus buteliu guli ant sofos, nieko nedaro, o iš darbo grįžusi žmona puola skusti bulves. Tačiau po skyrybų pastarasis staiga pasikeitė, labai suaktyvėjo, ėmė rūpintis ką motina savo vaikams duoda valgyti, kodėl ji grįžo septintą, o ne šeštą valandą, kokių drabužių prisipirko. Jo aktyvumas buvo gana nervingas. Kadangi jai teko bendrauti ir su vienu, ir su kitu, tai tiesiog buvo akivaizdu. Jeigu seniau galėjo būti pilni namai vaikų, o jis sėdėti ant lovos ir tų vaikų visai nematyti, tai staiga pakeitė įvaizdį – ėmė rūpintis, rinkti parašus, rašinėti į „Caritas“ organizaciją, ir tas jo aktyvumas tikrai buvo padidintas. Pasireiškė net ir tokiais dalykais, kad jis staiga pradėjo jai (liudytojai) asistuoti, dovanoti gėlių. Gal tai darė norėdamas parodyti D, kad jeigu jie išsiskyrė, tai jis gali turėti ir kitų moterų. Pradėjo nuolatos rašinėti įvairiausias poetinio pobūdžio, apie meilę žinutes. Viskas pasibaigė tik jai pasikeitus telefono numerį. Po kaimynų skyrybų, tarp P padažnėjo konfliktai. Ji, gyvendama už sienos, viską girdėjo. Duktė jai irgi sakydavo, kad bijo pas kaimynus užeiti, kai namuose yra vien tik V tėtis. Vieną kartą jos dukrai G būnant namuose pas V, G. P. užėjo kažkoks nervinis priepuolis, jis ėmė pykti ant vaikų, ko jos triukšmauja, jam trukdo. Jos užsidarė kambaryje, tačiau šis liepė atidaryti, pagrasino, kad išlauš duris ir joms bus blogai. Sėdėdama savo bute, ji (liudytoja) pamatė, kad jos dukra G iš kaimynų buto bando lipti per balkoną. Paklausus ką ji daro, mergaitė atsakė, kad negali išeiti pro duris, nes bijo V tėčio. Po skyrybų ryškiai pasikeitė G. P. elgsena, veidas, matėsi, kad tai yra nervingai nusiteikęs, neprognozuojamas žmogus. Dėl G. P. nesugyvenamo elgesio D tame pačiame Baltupių mikrorajone buvo išsinuomojusi butą ir su dukromis iš namų išsikrausčiusi. Ten gyveno apie pusantrų metų. Tačiau atsiskrausčius į nuomojamą butą, G. P. , pasekęs savo dukras kur jos eina iš mokyklos, sužinojo kur jos gyvena, todėl ateidavo prie buto, stovėdavo. Šią aplinkybę žino, nes pati ne kartą pastarąjį yra mačiusi prie namo arba laiptinėje. Kai ji ateidavo pas D, matė laiptinėje pasislėpusį G. P. . Ant buto durų jau būdavo pakabintas krepšelis su daiktais, o tuo pačiu metu būdavo išjungtas buto elektros jungiklis, esantis laiptinėje. Tai pastarasis darydavo tam, kad nukentėjusioji išeitų į laiptinę įjungti šviesos ir jis galėtų užeiti į butą. Vėliau po teismo sprendimo dėl G. P. iškeldinimo, D su vaikais grįžo gyventi į savo butą, tačiau G. P. nuolat atvažiuodavo pasiimti savo daiktų, rūpintis vaikais. Kartais pasirodydavo neblaivus. Bute pradėdavo siautėti, garsiai kalbėti, šūkauti, priekaištauti dėl netvarkos. D buvo susitarusi su paštininke, kad visą jai skirtą korespondencją mestų į jos (liudytojos) pašto dėžutę. 2006 m. gegužės 11 d. ji užnešė laišką kaimynei ir pamatė G. P. . Jis buvo neblaivus. Paptastai, tokiais atvejais D akimis parodydavo, kad jis vėl atėjo, bet susirinks daiktus ir išeis, kad nereikia jo nei kibinti, nei judinti, jis paskys ką nori, tada išeis. Taip paprastai ir būdavo, bet išsėdėdavo tiek, kiek jam reikėdavo. Jis ateidavo kaip šeimininkas ir, patogiai įsitaisęs, duodavo komandas. Pamačiusi kokia bute padėtis, ji paliko laišką ir išėjo. Neužilgo kaimynų bute išgirdo triukšmą. Vėliau pas ją atėjo apsiverkusi D ir pasakė, kad G ją išprievartavo. Dar anksčiau yra mačiusi kaimynę sumuštą. Kartą užėjusi į jų butą, pamatė koridoriuje ant grindų gulinčią D. Kiek pamena, ji buvo be sąmonės. Bute taip pat buvo kažkuri iš jų dukrų. G. P. aiškino, kad nukentėjusioji užkliuvo ir nugriuvo. Taip pat G. P. D. P. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, nuolat kabinėjosi ir prie dukros A. Jis pastarosios neauklėjo kaip normalus tėvas, neduodavo normalių, gyvenimiškų patarimų. Jam užeidavo tokio nervinio pobūdžio kabinėjimaisi, kai kliūdavo viskas, nuo lėkščių iki pažymių knygelės, kodėl taip vėlai grįžo ir t. t., visa tai darė irzliai. Iki santuokos nuraukimo G. P. mažai rūpinosi V, tačiau vėliau pradėjo jai pirkti įvairius daiktus – dviratį, mobiliojo ryšio telefoną ir pan. Ar G. P. sirgo kokia nors psichine liga, pasakyti negali, tačiau žino, kad jis gerdavo kažkokius vaistus nuo nervų.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra UAB „V“ direktoriaus pavaduotojas, žurnalistas, rengia laidas įvairioms televizijoms. Viena iš tokių laidų „A“, kuri buvo transliuojama per TV3. Pamena, kad apie P šeimą rengė laidą. Š. m. vasario 14 ar 15 dieną, į ofisą paskambino žmogus, prisistatęs G. P. ir pradėjo pasakoti savo istoriją apie nesutarimus su buvusia žmona. Labai dažnai žmonės skambina ir skundžiasi tarpusavio santykiais, bet, paprastai, tokiais atvejais jiems pasakoma, kad tokia tema neįdomi ir laida nebus rengiama. Tačiau G. P. paminėjo, kad yra kaltinamas savo žmonos išžaginimu, kas visiškai yra nesuvokiama ir, kad turi lytinio akto įrašą. Jis tai pateikė taip, tarsi būtent dėl to išžaginimo ir būtent tą aktą jis filmavo. Tas jį sudomino kaip žurnalistą. G. P. paaiškino, kad žmona yra, kaip jis pristato, tarsi ne žmona, bet ką bažnyčia sujungia, niekas, joks civilinis teismas negali išskirti bei pasiūlė perduoti vaizdo įrašą. Vasario 16 d. jie susitiko Elektrėnuose. Su operatoriumi N. B. nuvažiavo į susitikimą, bendravo su G. P. bei viską nufilmavo. Po pokalbio pastarasis pateikė įrašą diskelyje, DVD formatu. Ofise peržiūrėjus įrašą, pamatė, kad jis padarytas namuose, parengtas būtent laidai, nes yra be pabaigos, tik fragmentas, t. y. tai, kas jam, galbūt, naudinga parodyti (pats faktas). Kaip tik po to jis (liudytojas) susisiekė su D. P. ir papasakojo istoriją bei pasiūlė nefilmuojant susitikti ir pakalbėti apie tą situaciją. Moteris sutiko filmuotis, jeigu jie išpildys tam tikras sąlygas – nerodys jos veido, duomenų, darbovietės, vaikų. Jie su viskuo sutiko ir pokalbio metu jis (liudytojas) užsiminė apie vaizdo įrašą. Tuomet moteris pakankamai argumentuotai bei atvirai paaiškino kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis ji atsidūrė vyro užsakytame viešbutyje ir kaip viskas įvyko. Ji užsiminė apie teismo procesą ir, kad tai vyko teismo sprendimo apskundimo termino pabaigos išvakarėse ir tai buvo pretekstas susitikti. Reportažas buvo parengtas. Kiek žurnalisto etika leidžia rodyti, vaizdo įrašas buvo parodytas,. Moteriai buvo pasakyta, su ja suderinta, kas yra ketinama rodyti, kad jos neįžeisti. G. P. pateikė vieną DVD diskelio egzempliorių, kurį jis (liudytojas) vėliau perdavė prokurorui. Filmavimo metu vyras minėjo, kad turi daugiau įrašo kopijų ir, kad jas panaudos, jeigu šis įrašas nebus parodytas laidoje. Susidarė toks įspūdis, kad G. P. buvo suinteresuotas, jog vaizdo įrašas būtų parodytas laidos metu, kad vyras norėjo pažeminti savo moterį, kurią galbūt kažkada mylėjo ir kurios nenorėjo paleisti, nors kaip paaiškino tuo metu gyveno su kita moterimi.

Iš 2008-02-12, 2008-04-02, 2006-04-03 D. P. pareiškimų prokuratūrai (t. 1, b. l. 5, 7-8, 25-28) matyti, kad ji kreipėsi į prokuratūrą dėl to, kad G. P. neteisėtai rinko informaciją apie jos privatų gyvenimą, nufilmavo jų lytinį aktą ir šį įrašą išplatino, taip pat dėl G. P. netinkamo elgesio (nuolatinio fizinio bei psichologinio smurto, nepagrįstų kaltinimų, įžeidinėjimų, keiksmų, šauksmų, išjuokimo ir žeminimo) su savo nepilnametėmis dukromis - A. P. ir V. P. , kas neigiamai atsiliepė vaikų sveikatai, taip pat dėl pastarojo vykdomo fizinio bei psichologinio smurto jos atžvilgiu, ją šmeižiančių raštų rašymo į jos darbovietę.

Iš 2006-05-11 D. P. protokolo-pareiškimo (t. 1, b. l. 15) matyti, kad ji kreipėsi į policiją dėl to, kad 2006 m. gegužės 11 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą, ją išžagino buvęs sutuoktinis G. P. .

2006-05-11 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 16) pasitvirtina, kad 2006 m. gegužės 11 d., apie 22.20 val., buvo gautas pranešimas dėl D. P. išžaginimo.

Iš Vilniaus miesto VPK VP Operatyvinio valdymo skyriaus 2006-09-28 rašto Nr. 10-1-9937 bei įvykio kortelių (t. 1, b. l. 18-20) matyti, kad 2006-04-01, 11.16 val., iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvęs sutuoktinis laužiasi į butą, o 2006-05-11, 22.14 val., gautas pranešimas, kad šiame bute išžaginta moteris.

2006-05-12 įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 30-38), buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad virtuvėje ant spintelės ir stalo stovi dvi stiklinės bei puodelis su kavos tirščiais. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos penkios daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo stiklinių ir puodelio. Taip pat kambariuose paimta plaukai nuo antklodės bei antklodės.

2006-08-23 specialisto išvada Nr. G2882/06(01) (t. 1, b. l. 110-112) pasitvirtina, kad D. P. nustatyta kraujosruvos abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, galimai 2006-05-12, 01.15 val., ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti savo ranka ar susižalodama pati, krisdama, atsitrenkdama į kietus paviršius, taip pat kad sužalojimai galėjo gautis ir kovos bei savigynos metu. Tepinėliuose su D. P. makšties turiniu rasti spremijai. Tai rodo, kad iki apžiūros trijų parų bėgyje su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta.

2006-08-23 specialisto išvada Nr. G2881/06(01) (t. 2, b. l. 188-190) pasitvirtina, kad G. P. nustatyta kraujosruvos dešinio kirkšnies ir dešinio sėdmens srityje, padarytos paveikiant kietais – bukais daiktais, prieš 3-7 paras iki jo apžiūros (2006-05-12, 00.30 val.), nubrozdinimai pilvo kairėje pusėje, juosmens kairėje, kairėje šlaunyje ir nugaroje padaryti paveikiant kietabriauniais daiktais, galimai nagais, paros bėgyje iki jo apžiūros (2006-05-12 00.30 val.). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimus G. P. galėjo pasidaryti savo ranka ar susižalodamas pats, krisdamas, atsitrenkdamas į kietus paviršius. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo gautis G. P. ir kovos ar savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešių smūgių pasėkoje. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydį.

Pagal 2006-05-12 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 114) D. P. pateikė savo drabužius - apatines kelnaites, liemenėlę, palaidinę bei kelnes, kurie 2006-08-28 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais. Apžiūros metu nustatyta, kad apatinės kelnaitės yra įplėštos (t. 1, b. l. 115-121).

Pagal 2006-05-25 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 128) D. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6610iRM-37, kuris 2006-05-25 buvo apžiūrėtas daiktiniu įrodymu (t. 1, b. l. 129-152). Apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas yra Nokia 6210iRM-37, sidabrinės spalvos. Identifikaciniai duomenys FCC ID:LJPRM-37,IC:661E-RM37, code: 0519687. Įjungus mobiliojo ryšio telefoną, ir nustačius pranešimų funkciją, matomi pranešimai iš adresato EX Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu “D, tik ką ant ežero nusileido dvi gulbės. D, tai tu ir aš. D, aš priblokštas veiksmų eigos minčių ir realybės sutapimu. Kaip visa tai gražu.” „D, viskam yra kantrybe. As saziningai visa diena taves netrukdziau ir laukiau tavo skambučio. Nejaugi tu supranti tik tada kai spiriama i uzpakali”. „Matau vel duru ijungiai, tau rekomenduoju isjungti, nes naudos iš to neturėsi jokios.” „D, dasivaziavai ir dasivaldziavai atvaziuosim ir bus ivykdytas avarinis duru atidarimas. Mano geranoriškumas taip pat turi ribas. Sikne, jeigu geranoriskai susitarem, tai reikia ir vykdyti isipareigojimus.” „As is paskos taves nelakstysiu, o tai kas mano dantyse sugrazinsi.” „D, siendiena atvelikis ir dar plius Jurgines, o mano nuotaika susikta, bet D neprisiimk viska sau, tu daug ko dar nezinai.” „Kaip pochujizmo paneigimo irodyma paskambink man dabar.” „As isiutau ir mano sprendimai bus labai astrus, o kai kurie drastiski. G (kai kam vyras, o kai kurioms tetis).” „D, man vel tenka viska pergalvoti is naujo. Tai gal ir tu pagalvok, kaip jauciasi tevas varomas nuo savu vaiku ir zmonos. D, as taves nekaltinu, nes tu esi apakinta ir kvailai uzsispyrusi ozka, o gudrociai tavo draugusai naudujasi tuo, dulkina tave ir visakeriopai isnaudoja. Tesiog saunu.”

Iš 2004-04-21 LR Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos rašto Nr. 2-586 (t. 1, b. l. 181-182) matyti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kreipėsi į prokuratūrą dėl A. P. ir V. P. teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo. Iš rašto turinio matyti, kad kontrolieriaus įstaigoje buvo atliekamas A. P. skundas - prašymas užtikrinti jos ir nepilnametės sesers V. P. teises ir teisėtus interesus, apginti nuo nuolatinio tėvo G. P. persekiojimo, smurto ir pan. Tyrimo duomenimis darytina prielaida, kad G. P. piktnaudžiauja savo teisėmis nepilnamečių dukrų atžvilgiu, netinkamai naudoja tėvo valdžią.

Iš 2007-09-11 – 10-11 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 2, b. l. 45-47) matyti, jog atlikus D. P. ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagą, D. P. sveikatos istoriją, nustatyta, kad neabejotina, jog nuo 2005 m. sausio 31 d. D. P. diagnozuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Pakartotiniai depresijos epizodai diagnozuoti 2006 m. kovo 27 d., o to paties epizodo paūmėjimas nustatytas 2006 m. gegužės 12 d., po jos išprievartavimo. Nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2005 m. rugsėjo 22 d., tame tarpe ir nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 22 d. D. P. diagnozuotas praeinantis psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas. 2006 m. kovo 27 d. – 2006 m. rugpjūčio 21 d. jai diagnozuotas praeinantis pasikartojantis vidutinio sunkumo depresijos epizodas, tame tarpe ir 2006 m. kovo 27 d. – 2006 m. gegužės 11 d. laikotarpiu. D. P. galėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę 2006 m. gegužės 11 d. Jos galimybes aktyviau pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams apribojo ne jai būdingos individualios psichologinės ypatybės, o situacinės aplinkybės. Nekyla abejonių, kad dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, D. P. išsivystė praeinantis psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kuris truko ilgiau kaip 10 dienų, tačiau neįgavo lėtinės eigos, todėl prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Iš akto tiriamosios dalies matyti, kad apibendrinus pateiktą medžiagą ir įvertinus tiriamosios psichikos būseną nustatyta, kad D. P. pirmą kartą į psichiatrą kreipėsi 2005 m. sausio 31 d., kuomet skundėsi nuolatine įtampa, greitu nuovargiu, pablogėjusia atmintimi, dėmesio sutrikimu, padidintu dirglumu, savo būseną susiejo su tuo, kad po skyrybų jos buvęs vyras „terorizuoja“ ją ir vaikus. Tuomet jai diagnozuota vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Tiriamoji reguliariai lankėsi pas psichiatrą iki 2005 m. rugsėjo 22 d., jos būsena dinamikoje buvo vertinama kaip gerėjanti, tačiau nuo 2006 m. kovo 27 d. D. P. vėl atsirado depresijos reiškiniai (nuovargis, miego sutrikimai, įtampa, nesugebėjimas atlikti užplanuotų darbų). Šį pablogėjimą tiriamoji taip pat siejo su besitęsiančia konfliktine situacija dėl buvusio vyro intrigų. 2006 m. gegužės 22 d. asmens sveikatos istorijoje akcentuota, kad tiriamosios būsena bloga, nes prieš dešimt dienų buvo išprievartauta buvusio vyro, pakartotinai diagnozuota vidutinio sunkumo depresija. Nekyla abejonių, kad dėl pasikartojančių konfliktų su savo vyru, skyrybų, vyro vadovavimo šeimoje, teisių į dukterų auklėjimą ir kt., D. P. buvo išsivystęs praeinantis trumpalaikis psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kuris gydymo eigoje išnyko, ir vėl pasikartojo po eilinio konflikto ir išžaginimo.

2008-02-28 raštu Nr. GDP-27 (t. 2, b. l. 55) antstolė N. Š. pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl tekstinių pranešimų iš D. P. mobiliojo ryšio telefono. 2006-03-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 33-06-05 nurodyta, kad antstolė N. Š. 2006-03-30 vykdydama D. P. , gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, kad D. P. viešojo judriojo telefono ryšio telefone “Nokia 6610i”, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra gauti tekstiniai pranešimai (SMS žinutės). Antstolė konstatavo, kad 2006-03-30, 16 val. 05 min., viešojo judriojo telefono ryšio telefono “Nokia 6610i RM-37”, identifikaciniai duomenys FCC ID: LJPRM-37, IC:661E-RM37, Code: 0519687 kataloge abonento Nr. (duomenys neskelbtini)„Gautieji“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kortelėje yra tekstiniai pranešimai (SMS žinutės), kurios yra detaliai nurodytos 2006 m. kovo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 33-06-05 (t. 2, b. l. 58-66). Iš SMS žinučių tekstinių pranešimų turinio matyti, kad į D. P. mobiliojo ryšio telefoną Nr. +370 672 01345 ir mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-07-01 buvo išsiųsta žinutė „Na, o tau D, žmogiškumas matau prabanga, todėl aš paprašysiu, kad tau sureguliuotų kvėpavimą kol atsistatys žmogiškumas ir supratimas kieno šioje žemėje valia. G“, 2006-01-29 buvo išsiųsta žinutė „D, kai kam vis knieti pranešti man, kad užsakovai barškina tave. D jeigu taip darai aš tave nudėsiu“.

Iš 2007-09-11 – 10-11 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 2, b. l. 91-93) matyti, jog atlikus V. P. , gim. 1996 m., ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagą, V. P. sveikatos istoriją, nustatyta, kad V. P. nuo 2005 m. sausio 6 d. iki šiol, tame tarpe laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. ir 2006 m. gegužės 11 d., diagnozuojamas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimas vyraujant emocijų sutrikimui. V. P. galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines įvykių aplinkybes (vietą, apytikslį laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir jas apibūdinti. Tyrimo metu V. P. , atsižvelgiant į jai būdingas individualias psichologines ypatybes, gali teisingai suvokti konkrečias įvykių aplinkybes bei duoti apie tai teisingus parodymus, nors tų įvykių esmės ir nesupranta. Jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Dėl V. P. tėvo veiksmų jos atžvilgiu, taip pat jos sesers ir motinos atžvilgiu, jai neabejotinai nuo 2005 m. sausio 6 d. išsivystė psichinis sutrikimas – adaptacijos sutrikimas vyraujant emocijų sutrikimui, kuris šiuo metu įgavo lėtinę eigą, todėl prilyginamas sunkiam sveikatos sutrikdymui. Iš akto tiriamosios dalies matyti, kad apibendrinus pateiktą medžiagą ir įvertinus dabartinę tiriamosios psichikos būseną, nustatyta, kad V. P. pirmą kartą apžiūrėta psichiatro 2005 m. sausio 6 d., kuomet jai buvo diagnozuotas emocinis sutrikimas. Įvertinus visą medicininę dokumentaciją, nekyla abejonių, kad V. P. psichikos sutrikimas yra tiesiogiai susietas su konfliktais šeimoje, vykstančiais teismais, neadekvačiu tėvo elgesiu, todėl jai konstatuojamas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimas vyraujant emocijų sutrikimui, kuris pasireiškė nerimu, įtampa, miego sutrikimais, šlapimo nelaikymu ir tęsiasi ilgiau dvejų metų, t.y. įgavo lėtinę eigą, ir negydomas gali peraugti į negrįžtamą asmenybės transformaciją, todėl remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.9 punktu prilyginamas sunkiam sveikatos sutrikdymui.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo AF Nr. 047157 (t. 2, b. l. 96) matyti, kad V. P. yra gimusi 1996 m. spalio 1 d., t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo mažametė – aštuonerių metų amžiaus.

Iš 2007-10-16 – 11-12 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 2, b. l. 132-133) matyti, jog atlikus A. P. , gim. 1988 m., ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagą, A. P. sveikatos istoriją, nustatyta, kad nuo 2005 m. sausio 6 d. A. P. išsivystė ir tęsiasi iki šiol psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, tame tarpe laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. ir 2006 m. gegužės 11 d. A. P. galėjo teisingai suvokti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus, jai nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus. Dėl tėvo veiksmų A. P. , jos sesers ir motinos atžvilgiu, jai neabejotinai nuo 2005 m. sausio 6 d. išsivystė psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, kuris tęsiasi iki šiol, įgavo lėtinę eigą, dėl to prilyginamas sunkiam sveikatos sutrikdymui. Iš akto tiriamosios dalies matyti, kad apibendrinus pateiktą medžiagą ir įvertinus dabartinę tiriamosios psichikos būseną, nustatyta, kad A. P. prieš keletą metų po konflikto su savo tėvu bandė nusižudyti, išgerdama didelę vaistų dozę. Nuo 2005 m. sausio mėnesio ji lankėsi pas psichiatrą, kuris diagnozavo vidutinio sunkumo depresijos epizodą, psichikos sutrikimas išsivystė dėl konfliktų su tėvu, dėl ko ji buvo gydoma antidepresantais. Psichikos būsenos paūmėjimai susiję su teismais ir tėvo grasinimais. Nuo 2006 m. gegužės 4 d. A. P. pas psichiatrus nesilankė, tačiau jos žodžiais, iki šiol vartoja antidepresantus. Tyrimo metu išlieka aktuali konfliktinė situacija, kuri atsispindi ją perpasakojant, išryškėja emocinis labilumas, todėl galima tvirtinti, kad iki šiol tęsiasi potrauminio streso sutrikimas, kuris reikalauja gydymo. Nekyla abejonių, jog šis psichikos sutrikimas išsivystė dėl tiriamosios tėvo elgesio savo dukterų ir žmonos atžvilgiu, tęsiasi ilgiau dvejų metų ir jau įgauna lėtinę eigą, kartojantis konfliktinei situacijai gali peraugti į stabilią asmenybės deformaciją, todėl šiuo metu prilyginamas sunkiam sveikatos sutrikdymui.

Pagal 2008-05-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 152) V. G. pateikė video kasetę su TV 3 laidos „A“ 2008-02-27 įrašu ir DVD diskelį su įrašu, kurį pateikė G. P. „A“ žurnalistams, kurie 2008-05-14 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais. Apžiūros protokole (t. 21, b. l. 153) nurodoma, kad kompiuterinėje laikmenoje esantis įrašas yra identiškas 2006 m. spalio 2 d. G. P. gynėjo pateiktam įrašui, kuriame užfiksuotas lytinis aktas. Video kasetėje yra 2008-02-27 TV 3 laidos „A“ įrašas apie P šeimą.

Iš byloje esančių dokumentų – ieškinių, atsiliepimų į ieškinius, teismo posėdžių protokolų, teismų sprendimų, kitų procesinių dokumentų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažymų, Vaikų teisių apsaugos tarnybos raštų ir kt. (t. 3, b. l. 52-101, t. 4, b. l. 92-98, 100-101, 104-110, 122-125, 151-175, 180-184, 194-200, t. 5, b. l. 1, b. l. 4-20, 33-69, 73-74, 76-130) matyti, kad santuoka tarp D. P. ir G. P. buvo nutraukta 2004 m. kovo 15 d. teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat, kad nuo 2004 m. lapkričio mėnesio iki 2006 m. kovo mėnesio tarp G. P. ir D. P. vyko teismų procesai dėl laikino, neterminuoto tėvo valdžio apribojimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei iškeldinimo. Taip pat iš šių dokumentų bei iš byloje esančių Vilniaus miesto VPK, policijos pateigūnų raštų, jų priimtų procesinių sprendimų, teismo medicinos specialisto išvados Nr. 4267 (t. 3, b. l. 102-108, t. 4, b. l. 90-91, 102-103, 115) matyti, kad 2004 - 2006 metais tarp D. P. ir G. P. vyko įvairaus pobūdžio konfliktai, namuose tvyrojo nuolatinė įtampa, vaiko teisių apsaugos tarnyba konstatavo, kad G. P. elgesys daro nepataisomą žalą dukterų sveikatai, tėvo ir vaikų gyvenimas viename bute yra neįmanomas. Teismo sprendimais nustatyta, kad G. P. netinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas, dėl to jam buvo apribota tėvo valdžia mažametės dukros atžvilgiu bei nustaytas uzufruktas dėl naudojimosi jam priklausančia buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalimi.

Iš G. P. gynėjo 2006-10-20 prašymo Vilniaus apygardos prokuratūrai (t. 3, b. l. 119), 2006-10-23 prokuroro nutarimo matyti, kad advokatas pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai DVD laikmeną su D. P. bei G. P. lytinio akto, įvykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrašu, kuris buvo prijungtas pris baudžiamosios bylos medžiagos.

2006-10-27 kompiuterinės laikmenos su vaizdo įrašu apžiūros protokolu (t. 3, b. l. 125-126) pasitvirtina, kad apžiūrėjus kompiuterinę laikmeną (kompaktinį skaitmeninio formato diską) TDK DVD+RW 1-4x , 4,7 GB DATA/VIDEO su vaizdo įrašu, nustatyta, jog kompiuterinėje laikmenoje yra įrašytas lytinis aktas tarp vyro ir moters. Vaizdo įrašas yra spalvotas ir peržiūrimas natūraliu greičiu. Apžiūrint vaizdo įrašą, faile 2005 gruodis, ekrano kairiame kampe yra užrašas „2005 gruodis“. Ekrano dešinėje yra skaičiai 00:00/11:49. Vaizdo įrašas darytas kambaryje, su vaizdu į dvigulę lovą. Ant lovos matosi dvi pagalvės bei margas raudonai-juodas lovos užtiesalas ir mobiliojo ryšio telefonas. Viršutiniame dešiniame kampe, prie lovos matosi moteris, kuri stovi su apatinėmis kelnaitėmis ir nusiiminėja violetinės spalvos megztuką, kurį numeta į šoną ir lieka su liemenuku ir apatinėmis kelnaitėmis. Moteris atsigula ant lovos ir tada matomas jos veidas. Tai yra D. P. . Prie D. P. prieina vyras, kuris apsirengęs marškiniais ir glaudėmis. Matosi, kad vyras įraše yra G. P. . G. P. bučiuoja D. P. į nugaros sritį bei glamonėja ją. Toliau, G. P. glosto D. P. klubus ir kojas, po to iki pusės numauna jos apatinės kelnaitės, atsikelia nuo lovos ir įjungia muziką. G. P. grįžta į lovą ir toliau glosto D. P. klubus ir kojas bei ją bučiuoja. Po to vyksta lytinis aktas. Vaizdo įraše garsas labai tylus, dėl to pokalbio turinio nesigirdi.

Žurmalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2008-04-17 ekspertizės aktu Nr. EA-18 ( t. 3, b. l. 130-131) pasitvirtina, kad tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje užfiksuotame (įrašytame) vaizdo dokumente „2005 gruodis.mpg“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiame vaizdo dokumente esanti vaizdinė medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateiktą pornografinio pobūdžio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai būdingus požymius. Informacija, esanti minėtame vaizdo dokumente, yra pornografinio pobūdžio.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad G. P. padarė pavojingas visuomenei veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., t. y. kad jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 15 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su savo sutuoktine D. J. (P), pasinaudojęs tuo metu vykstančiu skyrybų procesu, grasindamas skųsti teismo sprendimą bei nepasirašyti skyrybų dokumentų, jei nukentėjusioji nesutiks su juo lytiškai santykiauti ir taip grasinimais bei šantažu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, nutempė ją į kambarį, kur paguldęs ant minkštasuolio, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią ir tokiu būdu išžagino D. P. .

Taip pat kad jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2005 m. rugsėjo 28 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su savo buvusia sutuoktine D. J. (P), pasinaudojęs tuo metu vykstančiais teisminiais procesais ir grasindamas neišsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei negrąžinti raktų nuo buto durų, jeigu nukentėjusioji nesutiks su juo lytiškai santykiauti ir taip grasinimais bei šantažu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią ir tokiu būdu išžagino D. P. .

Taip pat kad jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2005 m. gruodžio 7 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su savo buvusia sutuoktine D. J. (P), žadėdamas, kad nerašys kasacinio skundo dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-876/05, jei nukentėjusioji su juo lytiškai santykiaus ir taip šantažu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią ir tokiu būdu išžagino D. P. .

Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ta aplinkybė, kad G. P. išžagino D. P. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 15 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2005 m. rugsėjo 28 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 2005 m. gruodžio 7 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo negalima kategoriškai teigti, kad prieš attliekant lytinį aktą, nukentėjusiajai buvo daromas psichologinis spaudimas. Kitų neginčijamų įrodymų, apart nukentėjusiosios D. P. parodymų, byloje tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta. Tai, kad minėtų įvykių datos iš dalies sutampa su atitinkamų teismo procesinių sprendimų civilinėje byloje, tam tikrų procesinių terminų datomis, nėra pakankamas įrodymas pripažinti G. P. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. (dėl aukščiau paminėtų epizodų). Sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėliojimais ir abejonėmis. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad G. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., t. y. išžaginimo D. P. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 15 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2005 m. rugsėjo 28 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 2005 m. gruodžio 7 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Vienok, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos teismas daro išvada, kad G. P. padarė visas kitas jam inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 145 str. 2 d., 138 str. 1 d., 135 str. 2 d. 1, 2, 3, 5 p. p., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 309 str. 1 d., kadangi bylos nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino, jog jis 2006 m. gegužės 11 d., panaudodamas fizinį smurtą – užlaužęs nukentėjusiajai rankas, nutempęs ir pargriovęs ant lovos bei nuplėšęs jos drabužius, išžagino D. J. (P) prieš jos valią, t. y. su ja atliko natūralų lytinį aktą, taip pat naudodamas psichinę prievartą – siųsdamas mobiliojo ryšio telefonu grąsinančio pobūdžio SMS žinutes, persekiodamas, braudamasis į butą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, sistemingai baugino D. P. bei A. P. , taip pat naudodamas fizinį ir psichinį smurtą – siųsdamas mobiliojo ryšio telefonu grąsinančio pobūdžio SMS žinutes, persekiodamas, braudamasis į butą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė D. J. (P) sveikatą bei sunkiai sutrikdė dviejų savo dukterų A. P. bei bejėgiškos būklės dėl mažametystės V. P. sveikatą, taip pat neteisėtai rinko informaciją apie privatų D. J. (P) gyvenimą, t. y. pastarajai nežinant, filmavo jos ir savo lytinį aktą paslėpta videokamera, taip pat neteisėtai surinkęs informaciją apie privatų D. J. (P) gyvenimą, be jos sutikimo šią informaciją viešai paskelbė, pateikdamas UAB „V“ darbuotojams DVD diską, kuriame buvo 2005 m. gruodžio 7 d. užfiksuota neteisėtai surinkta informacija apie privatų D. J. (P) gyvenimą – G. P. ir D. J. (P) lytinis aktas, taip pat tikslu platinti, pagamino ir platino pornografinio turinio dalyką, t. y. pagamino pornografinio turinio įrašą – savo ir D. J. (P) lytinį aktą šį įrašą pateikė UAB „V“ darbuotojams.

Kad nukentėjusiosioms padaryti sveikatos sutrikdymai atsirado būtent dėl G. P. neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu pilnai pasitvirtino aukščiau paminėtais teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktais, teismų sprendimais, kitų institucijų raštais dėl netinkamo jo, kaip tėvo pareigų atlikimo.

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2006-05-25 pažymos Nr. K6-2-7856 (t. 3, b. l. 9) matyti, kad G. P. , gim. 1965-02-05, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje du kartus, paskutinį kartą nuo 2000-08-16 iki 2000-09-27. Diagnozė – šizotipinis sutrikimas.

Iš 2006-06-29 specialisto išvados Nr. 295 (t. 3, b. l. 16) matyti, kad G. P. rekomenduojama skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, nes būtinas ilgesnis stebėjimas.

Iš 2008 m. kovo 13 d.- balandžio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-32 (t. 4, b. l. 41-43) matyti, kad G. P. įtariamos veikos vykdymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – izotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. P. šiuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu – izotipiniu sutrikimu, žalingu alkoholio vartojimu, dėl kurių negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą. G. P. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, bendro režimo stebėjimo sąlygomis, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

LR BK 17 str. numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje nustatyta, kad G. P. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 145 str. 2 d., 138 str. 1 d., 135 str. 2 d. 1, 2, 3, 5 p.p., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 309 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam taikytina LR BK 98 str. 1 d. 1 p. numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, bendro režimo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Civilinė ieškovė D. J. (P), gindama savo ir savo mažametės dukros V. P. interesus, prašė priteisti iš G. P. kiekvienai po 39466,66 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat V. P. 150 000,00 Lt, D. J. (P) 270 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat civilinė ieškovė A. P. ptašė priteisti iš G. P. 39466,66 Lt turtinės žalos bei 240 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš pateiktų civilinių ieškinių bei prie jų pridėtų dokumentų dėl padarytos turtinės žalos dydžio, civilinių ieškovių prašoma priteisti turtinė žala yra gindžiama vaistų pirkimo čekiais ir kitais dokumentais bei yra paskaičiuota bendrai, padalinant į tris lygias dalis, neišskiriant kuriai civilinei ieškovei ir kokie vaistai buvo skirti ir pirkti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinės ieškovės nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų paskaičiuoti kokio gi dydžio turtinė žala padaryta kiekvienai iš jų atskirai. Todėl neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, negalima nustatyti bei tiksliai apskaičiuoti civilinių ieškinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. J. (P) ir A. P. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

Taip pat civilinė ieškovė D. J. (P) prašė priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su advokatų rašytais procesiniais dokumentais bei jų suteiktais patarimais. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad šioje baudžiamojoje byloje D. J. (P) buvo sudariusi sutartį su kokiu nors atstovu pateikta nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pastarosios interesų joks atstovas neatstovavo, jo nebuvo ir bylą nagrinėjant teisme. Tokiu būdu, prašymas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo, atmestinas.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios D. J. (P), V. P. ir A. P. dėl jų atžvilgiu G. P. įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą bei kitokius nepatogumus. Taigi, joms buvo padaryta neturtinė žala. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl ją nustato teismas. Civilinės ieškovės teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad po šių įvykių jos buvo priverstos gana ilgai gydytis, taip pat gydosi iki šiol, nuolat jaučia įtampą ir baimę, tai turėjo neigiamos įtakos V ir A. P. mokslo rezultatams, jos pasidarė uždaros, A. P. dėl tokių tėvo veiksmų net bandė žudytis, dėl tokios būsenos, jos ne kartą lankėsi pas psichologus, taip pat pas juos lankosi iki šiol. Be to, neaišku, kokių padarinių joms šie įvykiai turės ateityje. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į G. P. sveikatos būklę, teismas mano, kad civilinių ieškovių prašomos priteisti žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš G. P. priteistina D. J. (P) naudai 30 000,00 Lt, V. P. bei A. P. naudai po 50 000,00 Lt neturinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 401, 403, 404 str.str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

taikyti G. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, bendro režimo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Priteisti iš G. P. D. J. (P), V. P. įstatyminės atstovės naudai 30 000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) D. J. (P) patarytos neturtinės žalos atlyginimo, 50 000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) V. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, A. P. naudai 50 000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti D. J. (P), V. P. ir A. P. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atmesti D. J. (P) prašymą dėl 7 000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.