- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-943-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- M. L.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jūratė Trinkūnienė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.;
110.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 16 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui A. T., o taip pat atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei M. L., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-09 nutartimi ieškovės M. L. prašymu byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - šalių dukters M. L., gim. 2007-01-16, ir M. L. dukters V. L., gim. 2008-05-29, laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina M. L. Iš A. T. nepilnametei dukrai M. L. priteistas laikinas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus priimtas sprendimas byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas A. T. 2008-08-19 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukters M. L., gim. 2007-01-16, gyvenamąją vietą su tėvu bei uždrausti ieškovei M. L. išsivežti nepilnametes dukteris M. L. ir V. L. už Lietuvos Respublikos ribų iki byloje bus priimtas sprendimas. Nurodė, kad ieškovė M. L. atėmė iš atsakovo galimybę matytis su dukra M. L., dalyvauti jos auklėjime, mergaitė yra mažiau prižiūrima, serga, nes motina daugiau dėmesio skiria naujagimės V. L. priežiūrai, be to ieškovė ketina išsivežti dukras į Italiją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-09-02 nutartimi atsakovo A. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies. Uždraudė ieškovei M. L. išsivežti nepilnametes dukteris M. L. ir V. L. už Lietuvos Respublikos ribų iki byloje bus priimtas sprendimas. Teismas nurodė, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš tėvų. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ieškovės keliamą arba galimą grėsmę nepilnamečių dukterų sveikatai. Atkreipė dėmesį, kad mažamečiam vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra būtinybės keisti šalių nepilnametės dukters M. L., gim. 2007-01-16, laikinosios gyvenamosios vietos. Siekdamas apsaugoti nepilnamečių M. L. bei V. L. ir atsakovo A. T. kaip tėvo teises bei teisėtus interesus, teismas tenkino atsakovo prašymą uždrausti ieškovei M. L. išsivežti nepilnametes dukteris M. L. ir V. L. už Lietuvos Respublikos ribų iki byloje bus priimtas sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-02 nutartį dalyje, kuria atmestas atsakovo prašymas nustatyti dukters M. L. gyvenamąją vietą su tėvu A. T., ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo prašymą patenkinti - nustatyti nepilnametės dukters M. L. gyvenamąją vietą su tėvu A. T. iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Nurodo, jog ypač svarbi aplinkybė yra ta, kad motinai (ieškovei M. L.) paprašius teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo patenkintas prašymas apriboti tėvo dalyvavimą vaiko gyvenime ir auklėjime. Taip pat buvo nurodyta su vaiku gyventi vaikui jau įprastoje vietoje kur gyveno – (duomenys neskelbtini), tačiau motina stengėsi atriboti tėvą nuo vaiko ir išsikraustė pas seserį, o vėliau pas savo tėvus, todėl vaikas patiria nuolatinį būsto nestabilumą ir negyvena jam įprastoje aplinkoje. Tėvas užtikrintų tokią aplinką, kuri dukteriai jau yra įprasta. Pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes, jog ženkliai skiriasi mergaičių tėvų, t.y. tėvo (atsakovo) ir motinos (ieškovės) asmenybių branda bei gebėjimas ne tik turtiniais, bet ir moraliniais pagrindais sukurti vaikams reikalingas bei tinkamas vystymuisi buities bei psichologinio komforto sąlygas. Jau vien ta aplinkybė, kad motina sudaro kliūtis tėvui matytis su dukterimi, visais įmanomais būdais riboja tokias galimybes, rodo, jog nesuvokia, kokią žalą savo veiksmais, pirmiausiai, daro mergaitės M. interesams. Vaikų teisių apsaugos tarnybos telefoniniai pokalbiai ir suorganizuotas abiejų tėvų susitikimas dėl dukters lankymo buvo bevaisis, nes motina jokiomis aplinkybėmis nesutiko leisti matytis tėvui su dukra. Pakanka vien tokios aplinkybės, kad aplinka būtų nepripažįstama kaip atitinkanti reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Teismas neatsižvelgė į tai, jog vienai iš mergaičių, dar kūdikiui V., objektyviai turi būti skiriama ženkliai daugiau dėmesio, dėl ko iš M. visiškai atėmus tėvo dėmesį, tikėtina, jog mergaitė kartais lieka be dėmesio. Taip pat negalima lygiaverčiu dėmesiu pripažinti senelių ir tėvo dėmesį, kadangi prioritetas auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, pirmiausiai tenka tėvams, o ne artimiesiems giminaičiams. Teismas ypač turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad tėvas, protingas ir išsilavinęs žmogus, galintis ir norintis sukurti dukteriai M. geras gyvenimo sąlygas, sutinka, kad ieškovė lankytų mergaitę, tam neprieštarauja, kliūčių nesudarinėja. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas paliko mergaitę su motina, žinodamas, jog iš tėvo atimta galimybė matyti dukterį, užuot nustatęs mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu, kaip pagrindu, jog M. L. bus įgyvendinta galimybė bendrauti su abiem tėvais. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisingu, protingu bei sąžiningu (CK 1.5 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė M. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-02 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo A. T. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė sudaro kliūtis jam, kaip tėvui, matytis su dukra, visais įmanomais būdais riboja tokias galimybes. Ieškovė pažymi, kad neprieštarauja, jog tėvas bendrautų su dukra M. L., dalyvautų jos auklėjime. Nurodo, kad panorėjęs jis visada gali nevaržomai su ja matytis. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium“ 6 punkto 4 dalyje nustatyta, jog teismas turi išsiaiškinti, ar vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi brolių ir seserų, kokie tarp jų santykiai, išsiaiškinti jų norus sprendžiamu klausimu. Brolių ir seserų atskyrimas, ypač tada, kai vaikus sieja glaudūs santykiai, jie mėgsta tarpusavyje bendrauti ir būti kartu, pažeistų vaikų interesus. Pažymėtina, kad dukros yra panašaus amžiaus: M. yra metai ir aštuoni mėnesiai, o V. netrukus sukaks keturi mėnesiai. Seserys yra tokio amžiaus, kai joms yra labai svarbu būti kartu ir bendrauti vienai su kita. Joms kaip tik dabar formuojasi bendravimo įgūdžiai, stiprėja tarpusavio dvasinis ryšys. Todėl manytina, kad atskyrus M. nuo sesers būtų pažeisti abiejų mergaičių interesai. Atsakovas jau gyvena su kita moterimi, todėl būtina išsiaiškinti jos požiūrį į M., ar ji nori dalyvauti mergaitę auklėjant ir gyventi kartu su ja. Kadangi atsakovas su ta moterimi turi vaiką, taip pat būtina išsiaiškinti vaikų tarpusavio santykius, ar tarp vaikų nėra didelio priešiškumo ir kitų aplinkybių, darančių neįmanomą jų gyvenimą kartu. Reikėtų pabrėžti, jog M. nepažįsta nei tos moters, nei jos vaiko. Nustačius gyvenamąją vietą su atsakovu, mergaitė patektų į visiškai jai nežinomą ir svetimą aplinką. Kadangi tokio amžiaus vaikams svarbu jaustis saugiai ir jie labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, tai suprantama, kad nauja ir svetima aplinka likus be motinos dėmesio ir šilumos išgąsdintų vaiką ir padarytų jam neigiamą poveikį. Ieškovė pažymi, kad atsakovas gyvena Kaune, tuo tarpu ieškovė - Vilniuje. Ieškovė, turėdama keturių mėnesių kūdikį, kurį dar maitina krūtimi, negali palikti jo be priežiūros ir išvykti į kitą miestą pasimatyti su vyresne dukra M. Todėl atsakovo teiginys, kad nustačius mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu, M. būtų sudaryta galimybė turėti abiejų tėvų dėmesį, netenka prasmės, nes neįmanoma užtikrinti dukros tiesioginio bendravimo su motina, kai dukra gyvena kitame mieste, o motina negali ten išvykti, nes turi krūtimi maitinamą kūdikį. Patenkinus atsakovo prašymą dukros laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su juo, bus pažeista vaiko teisė nuolat tiesiogiai bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo A. T. prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su nepilnametės dukters M. L. gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu.
Kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, jog atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis vaiko interesų, tokiu būdu siekiama sutvirtinti atsakovo kaip tėvo ir dukters ryšius, reguliariai su ja bendrauti, kad ieškovė daro psichologinį poveikį mažamečiam vaikui, siekdama neleisti atsakovui bendrauti su savo vaiku, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-09 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir teismas nustatė M. L. bei V. L. laikinąją gyvenamąją vietą su motina M. L. kol bus priimtas sprendimas byloje, taip pat priteisė iš A. T. nepilnametei dukrai M. L. laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teismas gali taikyti įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. turėtų teisę, esant pagrindui, pakeisti ir teismo nutartimi nustatytą faktinę situaciją, t.y. vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.), tačiau tokios laikinosios priemonės taikymui turi būti nustatytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Toks teisinis pagrindas yra vaiko interesai (CK 3.65 str. 1 d.), o faktiniu pagrindu galėtų būti aplinkybė, kad gyvenant su motina, kaip yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, vaiko interesai nukenčia, t.y. kad ieškovė netinkamai elgiasi su vaiku, pažeidžia prigimtines vaiko teises. Atsakovas jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę nenurodė, tai yra, nepateikė svarių argumentų, kodėl iki ginčo išsprendimo iš esmės gyvenimas su motina būtų žalingas vaikui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių vyksta ginčai ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos, bet ir dėl tėvo valdžios apribojimo. Kiekviena iš šalių teikia savo argumentus, dėl ko vaiko gyvenimas su vienu iš jų ar bendravimas su kitu iš tėvų galėtų būti žalingas vaikui. Esant tokiai situacijai, atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teisiškai nėra tikslingas, kadangi visų šių argumentų pagrįstumą bei teikiamų įrodymų įrodomąją galią teismas gali įvertinti tik išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, t.y. tik priimdamas byloje sprendimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat tinkamai taikant materialinės teisės normas, numatančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl yra paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.