Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. gynėjo advokato E. R. skundą dėl 2021 m. vasario 4 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-185 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo M. J. gynėjas advokatas E. R. prašo panaikinti 2021 m. vasario 4 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-185 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas. Suprato laisvės atėmimo įstaigos „gyvenimo peripetijas“ ir grįžti atgal neketina. Be to, turi darbo vietą. Sumokėjo visas skolas. Šios aplinkybės kartu su žema nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad M. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankama paskirtos bausmės tikslams pasiekti;

2. aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, kad esant iš esmės tik teigiamoms nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, esant nustatytai žemai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019);

3. surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį M. J. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti – būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytu nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals;

4. svarbu įvertinti ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą, įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Nuteistasis labai motyvuotas išeiti į laisvę. Nuteistasis pripažįsta, analizuoja ir geba įvardinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, turi ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima ir darbu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra ne pasyvus pataisos proceso dalyvis, o siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, todėl paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką;

5. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ antrajame skirsnyje „Bendrieji principai“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo;

6. Komisija, atsisakydama taikyti M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, faktui, kad jis teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Komisija iš esmės nenustatė jokių patikimų įrodymų, dėl kurių M. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Komisijos motyvai turi būti vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, juolab, kad jis yra įvykdęs visus įstatyme keliamus reikalavimus;

7. Komisija nurodė, kad nuteistasis per šį laikotarpį tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, tačiau 2020-12-14 buvo užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Ir nors nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinime darbus, tačiau šiuo metu jokių darbų dar nėra atlikęs. Programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose taip pat nedalyvavo, todėl galima teigti, kad nuteistasis Komisijos jam skirtus įpareigojimus įvykdęs tik iš dalies. Galimas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas yra neesminis ir nesukėlė kokių nors neigiamų pasekmių, dėl to ir nebuvo skirta nuobauda. Kalbant apie programų įvykdymą ir darbų atlikimą pastebėtina, kad šiuos įpareigojimus iš dalies atliko, tačiau pabaigti negalėjo dėl pačios pataisos įstaigos organizacinių veiksmų dėl COVID-19 pandemijos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog M. J. teistas 2020-06-15 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 181 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį ir nubausti: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, laisvės atėmimu 3 metamas; pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 241 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 286 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 241 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje, BK 286 straipsnyje, subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-04-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 950 Lt (15 MGL) bauda bei 2011-04-07 Klaipėdos mieto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams ir 6 mėnesiams bausme, paskiriant subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir visiškai atlikta bausmė – 1 950 Lt (15 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 3 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-09-18. Bausmės pradžia – 2019-09-20, bausmės pabaiga – 2022-09-20. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 7 mėnesiai 16 dienų.

Komisija, priimdama skundžiama nutarimą, atsižvelgė į tai, kad M. J. drausminių nuobaudų neturi, tačiau 2020-12-14 užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas ir nors nuobauda neskirta, buvo apsiribota pokalbiu, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistasis Marijampolės pataisos namuose nedirba ir nors teigia, kad suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia tam tikras abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Jis apie 9 metus slapstėsi nuo teisėsaugos, buvo paieškomas. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nevykdė jam paskirtų probacijos sąlygų, todėl buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. 2020-09-24 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir sekantį svarstymą atidėti 4 mėnesių laikotarpiui bei skyrė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Nuteistasis per šį laikotarpį tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, tačiau 2020-12-14 buvo užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Ir nors nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau šiuo metu jokių darbų dar nėra atlikęs. Programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose taip pat nedalyvavo, todėl galima teigti, kad nuteistasis Komisijos jam skirtus įpareigojimus įvykdęs tik iš dalies.

Skunde nurodyta, kad nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas. Suprato laisvės atėmimo įstaigos „gyvenimo peripetijas“ ir grįžti atgal neketina. Be to, turi darbo vietą. Sumokėjo visas skolas. Šios aplinkybės kartu su žema nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad M. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankama paskirtos bausmės tikslams pasiekti.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, dominuoja smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų. Būdamas sulaikytas pabėgo iš jo laikymo vietos ir užsienyje slėpėsi 9 metus. Nuteistasis šiuo metu pataisos namuose nedirba. Nors ir suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia tam tikras abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ir jam prieinamų darbo sąlygų. Nuteistasis nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad asmuo yra linkęs pasitikėti savo jėgomis, veikia greitai. Nuteistasis į priežiūrą reaguoja minimaliomis pastangomis, praeityje nesilakė teismo įpareigojimų. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu ir tuo, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Atkreipiamas nuteistojo gynėjo dėmesys į tai, kad 46 balai yra ne žema, o vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2020-09-03 atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti 55 balai. Teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių nenustatyta. Nuteistasis per 5 mėnesius nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik 9 balais, kai jo elgesyje nustatytas net 26 dinaminių balų skaičius, kurį nuteistasis savo geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Skunde parašyta, jog aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, kad esant iš esmės tik teigiamoms nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, esant nustatytai žemai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019);

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad jo cituojamoje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019 nustatyta visiškai kitokia faktinė situacija. Aptariamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas buvo 19 balų. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, į pareikštas pastabas reaguoja, stengiasi daryti išvadas, kreipėsi dėl įdarbinimo, iki suėmimo nuteistasis dirbo, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Tuo tarpu, analizuojamu atveju matyti, kad 2020-12-14 užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas ir nors nuobauda neskirta, buvo apsiribota pokalbiu, M. J. oficialaus darbo stažo neturi, pataisos namuose nedirba, nors suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau išreiškia abejones dėl poreikio dirbti, nusikalstamo elgesio rizika yra 46 balai ir kt. Be to, pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas individuliai, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. J.šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistojo gynėjas teigia, jog surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį M. J. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti – būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į byloje esančius aukščiau minėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo argumentu ir mano priešingai, t. y., kad priėmus sprendimą takyti lygtinį paleidimą, bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes kyla pagrįstų abejonių, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Skunde nurodoma, kad svarbu įvertinti ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Nuteistasis labai motyvuotas išeiti į laisvę. Nuteistasis pripažįsta, analizuoja ir geba įvardinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, turi ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima ir darbu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra ne pasyvus pataisos proceso dalyvis, o siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, todėl paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Teismas dar kartą pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas. Problemų atpažinimas, tikslų bei gyvenamosios vietos turėjimas, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais nesuponuoja lygtinio paleidimo taikymo. Teismas nesutinka ir su argumentu, kad paskirtos ir šiuo metu atliktos bausmės laikas jau yra pakankamas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati M. J. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Dar vienas skundo argumentas – Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ antrajame skirsnyje „Bendrieji principai“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad Komisija, atsisakydama taikyti M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, faktui, kad jis teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Komisija iš esmės nenustatė jokių patikimų įrodymų, dėl kurių M. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Komisijos motyvai turi būti vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, juolab, kad jis yra įvykdęs visus įstatyme keliamus reikalavimus.

Vertinant nurodytą skundo argumentą, visų pirma, pažymima tai, kad aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Antra, teismas nepritaria nurodytam skundo argumentui, kadangi iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies aiškiai matyti į ką Komisija atsižvelgė, priimdama skundžiamą nutarimą. Komisija nesuteikė išskirtinės reikšmės vien tik padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir faktui, kad M. J. anksčiau yra teistas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija vertino aplinkybių visumą, t. y., kad fiksuotas vienas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose nedirba, apie 9 metus slapstėsi nuo teisėsaugos, buvo paieškomas, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nevykdė jam paskirtų probacijos sąlygų, Komisijos jam skirtus įpareigojimus įvykdęs tik iš dalies ir kt. Akivaizdu, kad Komisijos motyvai negali būti vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kaip tai nurodo nuteistojo gynėjas.

Skunde parašyta, jog Komisija nurodė, kad nuteistasis per šį laikotarpį tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, tačiau 2020-12-14 buvo užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Ir nors nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinime darbus, tačiau šiuo metu jokių darbų dar nėra atlikęs. Programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose taip pat nedalyvavo. Todėl galima teigti, kad nuteistasis Komisijos jam skirtus įpareigojimus įvykdęs tik iš dalies. Galimas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas yra neesminis ir nesukėlė kokių nors neigiamų pasekmių, dėl to ir nebuvo skirta nuobauda. Kalbant apie programų įvykdymą ir darbų atlikimą pastebėtina, kad šiuos įpareigojimus iš dalies atliko, tačiau pabaigti negalėjo dėl pačios pataisos įstaigos organizacinių veiksmų dėl COVID-19 pandemijos.

Analizuojant nurodytą skundo argumentą, pažymima, kad nors nuteistajam nuobauda ir nebuvo paskirta, tačiau vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai vertinat galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nors nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau šiuo metu jokių darbų dar nėra atlikęs. Programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose taip pat nedalyvavo, todėl galima teigti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijos jam skirtus įpareigojimus įvykdęs tik iš dalies. Teismas atkreipia nuteistojo gynėjo dėmesį į tai, kad kaip minėta, Komisija, spęsdama lygtinio paleidimo taikymo galimybę nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė ir vertino aplinkybių visumą, o ne pavienius faktus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad visų nuteistąjį charakterizuojančių faktų kontekste buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis nėra atlikęs jokių darbų bei nedalyvavo programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose, tačiau šie faktai nebuvo esminiai, vien tik kuriais Komisija vadovaudamasis priėmė sprendimą nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo instituto.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą M. J. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo M. J. gynėjo advokato E. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. J. gynėjo advokato E. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.