- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- A18.-5-576/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- P. P.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. P., jo atstovui advokatui D. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. 2017 m. spalio 13 d. apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvykus policijos pareigūnams pagal Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 1,24-46359 atlikti kratos, pradėjo bėgti, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nebėgti nereagavo, sulaikius P. P. bendrojo naudojimo laiptinėje, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nesipriešinti nereagavo, ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, stumdėsi, t.y., padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą nusižengimą, dėl įvykio aplinkybių paaiškino, jog 2017 m. spalio 13 d. penktadienį apie 11 val. apačioje į duris paskambino kurjeris, įėjo, tada vėl paskambino į jo koridoriaus duris, prisistatė kurjeriu. Kai atidarė duris, pasakė: „kriminalinė policija“. Vienas aukštesnis asmuo prisistatė kurjeriu, antras žemesnis policininkas buvo pasislėpęs pirmame aukšte, laiptinėje. Kai įleido pirmąjį, tada pribėgo kitas policininkas iš pirmo aukšto, nes jis gyvena 2 aukšte. Jis buvo tik atsikėlęs, pakvietė užeiti, paklausė, kokiu klausimu, paprašė pateikti pažymėjimus. Asmenys patys užrakino duris iš vidaus, kai įėjo į vidų. Jie nurodė, kad darys kratą šitame bute, ieškos ginklo ir cigarečių kontrabandos. Jis atsakė, kad tokių dalykų neturi. Tauragės raštą davė pačiupinėti. Asmenys leido jam apsirengti baltinius, jis buvo basas, apie bėgimą jokios kalbos nebuvo, nes jis ten būna ir gyvena. Jis pasakė „gerai“, apsirengė baltinius, paprašė leisti paskambinti buto šeimininkei, jei darys kratą šitam bute, informuoti advokatą D. V.. Jei jam negalima skambinti, prašė paskambinti patiems, informuoti, kad šitame bute daroma krata. Asmenys atsakė, kad jokių informavimų, jokių skambinimų negalima, viskas uždrausta. Jis stovėjo prie durų, paprašė pakviesti kaimynus, kad kratoje dalyvautų kviestiniai. Jam neleido. Tada jis paprašė iškviesti policiją, kad jie dalyvautų vykdant kratą, nes nelabai pasitikėjo tais asmenimis, jie buvo du, o jis vienas, jau buvo nukentėjęs tokioje situacijoje. Jam priėjus prie durų, kai jie stovėjo, bandant atrakinti duris, iškart buvo padaryti koviniai veiksmai, jis išgriuvo per duris, jam prakirto ranką, bėgo kraujas. Jis tada kraujuodamas pro duris išėjo į koridorių ir tie asmenys kartu su juo. Jokio bėgimo nebuvo, nes jie atėjo ne sulaikyti jo, o daryti bute kratą. Jis pradėjo šaukti kaimynui „gelbėkit, mane puola banditai“, trenkė į jo duris. Tik išvirtęs iš didelio skausmo rėkė „kaimynai gelbėkit, kvieskit tikrą policiją, čia kažkas įtartina, čia banditai“. Tuo metu abu policininkai puolė ant jo, paguldė prie pat jo durų koridoriuje antrame aukšte, žemesnis ir stambesnis spyrė į stuburą, spyrė į koją, paguldė, laužė ranką. Kaimynai išbėgo ir akivaizdžiai matė, kad nebuvo pasipriešinimo veiksmų, dėl to buvo iškviesta policija. Kai atbėgo kaimynai, jis buvo paguldytas ant žemės 1 metras nuo durų, žemesnis asmuo jį laužė, antras rodė pažymėjimą kaimynams. Kaimynai sakė: „už ką jūs mušat žmogų, iškvieskit policiją“. Jis šaukė kaimynams, kad kratoje turi dalyvauti kviestiniai. Kuomet subėgo kaimynai, tuomet šitie du pareigūnai iškvietė policiją, kaimynai iškvietė namo pirmininką, kuris atvažiavo per 10 minučių, iškvietė greitąją pagalbą, nes matė, jog jis kruvinas, laiptinėje pritaškyta jo kraujo. Greitoji irgi atvyko panašiai per 10 min. Tik tuomet, kai atvyko policijos patrulis, jį laiptinėje pakėlė bei leido eiti į kambarį. Atvykus policijos patruliui ir namo pirmininkui, dar vienai kitai kaimynei, visi kartu suėjo į butą, tada tie du pareigūnai elgėsi normaliai. Atvykusi greitoji aprišo ranką, paklausė, ar dar turi nusiskundimų, jis pasakė, kad turi, bet atvyks apžiūrai po kratos į greitąją pagalbą. Pareigūnai nugirdę, kad jis po kratos kreipsis į greitąją pagalbą, jį išvežė. Padarė kratą, kurios metu nerado nei ginklų, nei kontrabandos cigarečių, pasiėmė tris telefonus, vieną legalų cigarečių bloką, kurį parsivežė lėktuvu iš Minsko, jį nuvežė į policiją, į 1 skyrių, uždarė į narvelį. Po to jam grąžino šitą cigarečių bloką ir telefonus. Abu pareigūnai trumpai parodė savo pažymėjimus, jam rodė Tauragės kratos protokolą, bandė jį skaityti, bet neleido, jo kopijos nedavė. Praėjo 3-4 minutės nuo pareigūnų įėjimo momento iki momento, kai jis išėjo iš buto: jis apsirengė, prašė paskambinti, parodyti dokumentus. Jis prašė iškviesti policijos pareigūnus, nes jie dviese atrodė labai įtartinai: vienas prisistatė kurjeriu, kitas buvo pasislėpęs, pažymėjimai ir Tauragės prokuratūros raštas buvo parodyti trumpai, pareigūnai buvo neuniformuoti, įėję iš karto užrakino duris. Dokumentas kratai buvo faksinio popierius, ne originalas. Jį davė susipažinti labai trumpai ir iš karto paėmė. Jei negalima skambinti advokatui ir buto šeimininkui, norėjo, kad kratos metu dalyvautų policijos pareigūnai ar kviestiniai kaimynai. Teisės jam nebuvo paaiškintos, pasakė, kad skambinti negalima, kad jis neinformuotų savo bendrų. Jis visiškai jiems nesipriešino, maloniai kurjerį pakvietė užeiti į butą, prašė leisti užsidėti baltinius, klausė dėl skambinimo. Kai priėjo prie durų ir paprašė kaimynų kviestinių, pareigūnai neleido, jam pasidarė dėl to keista, jie buvo dviese, o jis vienas, butas ne jo, o draugės, bute daiktai sudėti, žiedai, papuošalai. Jis jokiu būdu nebūtų iš savo buto bėgęs, buvo basas, tik atsikėlęs iš miego, nebuvo jokio reikalo kažkur eiti. Krata įrodo, kad bute nieko nebuvo ir jis nieko bendro su ginklais ar su cigarečių kontrabanda neturi. Iš pradžių koridoriuje pareigūnai sudarė vaizdą, kad su juo nesusitvarko, todėl kiti pareigūnai, manydami, jog vyko pasipriešinimas, uždėjo jam antrankius. Pamačius, kad viskas normaliai, įėjus į butą, antrankiai buvo nuimti. Krata vyko maždaug valandą. Dalyvavo kviestiniais namo pirmininkas ir moteris kaimynė. Nebuvo jokio reikalavimo, jis sėdėjo šone ir stebėjo, kaip jie vykdo kratą, nė vienos pretenzijos nebuvo, viskas buvo vykdoma puikiai, nes dalyvavo policijos patrulis, ir kaimynai. Visi stebėjo, kaip vykdoma krata. Padarius kratą ir kviestinius išleidus namo, jam pasakė: „tu važiuosi, mes tave vežam į policijos komisariatą.“ Jį išvežė policijos ekipažas į pirmą policijos komisariatą ir pridavė Verkių g. Jam nepaaiškino šito veiksmo tikslo. Pagarsinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2017-10-13 rašytinį paaiškinimą (b.l. 9), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Viskas įvyko dėl to, kad jie nevykdė jo prašymo pakviesti kaimynus atliekant kratą. Jis nenorėjo, kad kratą darytų tik du įtartini pareigūnai. (b.l. 31-34, 56-57)
Liudytojas K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad datos neprisimena, jie gavo Tauragės VPK pavedimą atlikti sankcionuotą kratą pas P. P. nurodytu adresu, atrodo (duomenys neskelbtini). Tai daugiabutis namas, viena laiptinė, 4-5 aukštai. Pasirinktą dieną su kolega R. M. atvyko nurodytu adresu. Ten buvo domofonas su elektronine spyna, neatsimena, ar su vaizdo kamera. Iš pradžių paskambino kažkokiems kaimynams. Tiesiogiai neskambino P. P. iš laiptinės, nes iš praktikos žino, kad jei pasakai iš policijos, durys neatsidaro, tada apsunkinama krata. Kadangi buvo rytas, nieko namie rasti nepavyko, tada skambino į P. P. butą, bet nesakė, kad yra iš policijos, sakė iš pašto ar pan. Jis jų neįleido. Tada skambino kaimynui ir pasakė, kad iš policijos, ar gali įleisti, ir kaimynas, neatsimena iš kokio buto, įleido. Užlipo į 4 ar 5 aukštą, prie buto priėjo dviese, jie nesislapstė, stovėjo kartu. Nuo paskambinimo iki priėjimo prie P. P. buto praėjo 5 minutės. Tada jis paskambino į jo durų skambutį, kolega stovėjo šone, duris atidarė P. P.. Prisistatė, kad iš policijos, parodė pažymėjimus, paklausė, ar gali užeiti, paaiškins atvykimo priežastį. Jis pakvietė užeiti. Jie užėjo į koridorių, P. P. tuo metu buvo neapsirengęs, jam pasiūlė apsirengti, pasakė, kad viską paaiškins. Kol jis apsirengė, bendravo apie 10 minučių. P. P. atsisėdo koridoriuje, paprašė jų pažymėjimo, jie – tiek jis, tiek kolega, parodė pažymėjimus iš arčiau, jis pasižiūrėjo. Paaiškino jam, kad atvyko pagal sankcionuotą kratą. Į rankas jam davė teismo nutartį. Dokumentas buvo elektroninis iš EPP sistemos, paprastai atspausdintas A4 formato. P. P. jį paskaitė, tada jie pasakė, kad dabar paaiškins apie kratos eigą ir taisykles: kad bus vykdoma krata, kratos metu negalima naudotis telefonais, išeiti iš patalpų, reikia vykdyti visus nurodymus. P. P. kažką minėjo, kad jis paskambins advokatui, jis jam pasakė, jog šiuo metu advokato dalyvavimas nebūtinas, bet yra kviestiniai, pasiūlė jam kviestinius pakviesti. Čia taktiniai policijos veiksmai, jis negali leisti kratos metu kažkam skambinti ir kažką kviesti, nes nežino, kam asmuo skambins. P. P. pageidavo kviestinių. Jis pasakė, jog jo kolega nueis pas kaimynus bei atves kviestinius. P. P. sėdėjo, jo kolega jau ėjo prie durų, norėjo jas atidarinėti, kai P. P. staiga puolė prie durų, atstūmė kolegą ir bandė išeiti iš patalpų. Jie ėmė jį laikyti, sakyti, kad nesipriešintų ir vykdytų jų nurodymus, kviestinius pakvies jie patys, kad sėdėtų ramiai ir jie viską sutvarkys, kas priklauso. Tada įvyko grumtynės. P. P. nevykdė reikalavimų, aktyviais veiksmais priešinosi, jie jį bandė sulaikyti, bet vis dėlto jis išsirovė į koridorių, pradėjo rėkti, kad jį banditai užpuolė, spardėsi. Grumtynės prasidėjo buto viduje, o baigėsi koridoriuje. Jie stengėsi su minimaliomis pasekmėmis jį sutramdyti, pradžioje nenaudoti veiksmų. Prašė jo apsiraminti, elgtis žmoniškai, bet jis rėkė: „žmonės gelbėkit, užpuolė banditai, užmušinėja.“ Koridoriuje vyko grumtynės, asmuo bandė ištrūkti, jie jį laikė, jis muistėsi, jie prispaudė jį prie sienos, turėklų, jis bandė ištrūkti. Matė, kad nieko nebeišeina, jis pats tokiais veiksmais galėjo susižaloti krisdamas. Priėmė sprendimą užlaužti rankas, surakinti. Ne iš karto pavyko, nes P. P. aukštas ir stambus. Buvo ką veikti su juo. P. P. negalėjo daužyti kaimyno durų, nes jie jį laikė. Bute jį laikė tam, kad jis neištrūktų į koridorių, o jis rėkė bute ir toliau koridoriuje tęsė. Koviniai veiksmai buvo panaudoti dėl to, kad P. P. bandė pasišalinti, nors buvo nurodyta, jog kratos metu pasišalinti iš patalpų yra draudžiama. Galiausiai susirinko kaimynai. Kaimynai koridoriuje buvo mažiausiai du, po to dar viena moteris buvo išlindusi iš šoninio buto, pasižiūrėjo, po to atėjo namo pirmininkas, kuris dalyvavo kratoje. Kaimynai atėjo į koridorių, nes P. P. rėkė ant viso namo. Kolega P. P. buvo užspaudęs, laikė, jis buvo paguldytas ant žemės. Jie laikė P. P. 2-3 minutes, iki pareigūnų atvykimo, jis muistėsi. Kai pamatė, kad pavyko jį tinkamai sulaikyti, kolega laikė P. P., tada jis pats atsilaisvinęs parodė kaimynams pažymėjimus, paaiškino situaciją. Nuo to momento, kai jis nusprendė pasipriešinti, nevykdyti jų reikalavimo iki atvažiavo patruliai, P. P. rėkė, kad jį banditai užpuolė, koridoriuje muša, rėkė labai garsiai ir specialiai, kad visi girdėtų. Jis pats iš karto bandė nuraminti kaimynus, sakė, kad jie yra iš policijos, rodė pažymėjimus, kad nesijaudintų, sakė: „patys pažiūrėkit, ką čia jis išdarinėja“. P. P. rėkė: „banditai, banditai mane užpuolė“, kad kuo daugiau žmonių išgirstų, kad policiją iškviestų. Viena kaimynė buvo advokatė, ji sakė, kad viską supranta, pažiūrėjo jo pažymėjimą, bet vis tiek nurodė dėl visa ko iškviesianti policiją. Jis pasakė „kvieskit“. Tuo metu, kai koridoriuje rodė pažymėjimą kaimynams, jis jau pats buvo pranešęs kolegoms patruliams, kad atvažiuotų į pagalbą, nes situacija nevaldoma. Jam atrodo, kad policiją kvietė numeriu 112, kad greičiau būtų. Policija atvažiavo labai greitai, per minutę. Atvykę patruliai uždėjo P. P. antrankius. P. P. ir prie kaimynų, ir prie visų ant uniformuotų pareigūnų sakė, kad čia netikri policininkai, kad jį irgi kažkada buvo pagrobę, kad čia mafija apsirengusi pareigūnais. Patruliai sakė, kad jie su uniformoms, jie policija, jei jau pareigūnais netiki, rodė jam savo pažymėjimus, sakė: „pažiūrėkit, kuo skiriasi pažymėjimai“. Pažymėjimas jų ir tyrėjų visiškai nesiskiria, visiškai vienodas. P. P. vis tiek aiškino, kad tai banditai su uniformomis, kad čia visi meluoja. Po to, kai galiausiai šiek tiek apsiramino, kaip pasiteisinimą kaimynams pasakė, kad jis taip elgiasi dėl to, kad jį buvo pagrobę apsimetę policija asmenys. Niekas nepatikėjo, kaimynai juokėsi iš jo, sakė: „P., apsiramink“. Po to kai jis apsiramino, jie jam pasakė, jog kai jis aprims ir nekels pavojaus nei sau, nei pareigūnams, jam nuims antrankius. P. P. apsiramino, patruliai pasiūlė jam medikus iškviesti, jei reikia. P. P. nurodė, jog reikia. Iškvietė jam medikus, atvyko medikai, buvo nustatytas piršto nubrozdinimas, jam uždėjo pleistrą. Medikai atvyko iki kratos, kai jie ir patruliai užėjo į butą. Jie viską surašė į protokolą, uždėjo pleistrą, paklausė kokie nusiskundimai. P. P. pasakė, kad daugiau nieko, tik pirštas, ir medikai išvažiavo. Jie paprašė, kad patruliai pasiliktų. Prie kviestinių, prie patrulių jų akivaizdoje dar kartą davė P. P. tą pačią suglamžytą nutartį paskaityti, nes jis paskaitė ir ją išmetė. P. P. visos teisės buvo užtikrintos, kviestiniai iškviesti. Kviestinius atrinko kolega iš esančių kaimynų. Kai P. P. gulėjo koridoriuje su antrankiais, jau tada klausė, gal kas iš kaimynų sutiks dalyvauti kratoje, nes jis to pageidavo, prašė kieno nors kaimynų ateiti į butą. P. P. dar sykį pasiskaitė nutartį vietoje, tada viską suprato, jo paklausė, ar tuos nutartyje išvardintus daiktus turi. P. P. pasakė, kad nieko neturi. Pradėjo kratą, rado išvardintus daiktus, t. y. akcizines cigaretes, telefonus ir pan. Krata truko daugmaž valandą. Kratos metu P. P. jiems netrukdė, neturėjo pretenzijų. Po to P. P. pristatė į komisariatą už pasipriešinimą, surašė tarnybinį pranešimą. Prašė, kad būtų iškelta baudžiamoji byla, nes žmogus ne tik nevykdė reikalavimų, bet jis realiai priešinosi, buvo reikalavimų nevykdymas, bandė pasišalinti iš patalpos. P. P. pasipriešinimas pasireiškė tuo, kad jis aktyviais veiksmais stumdėsi, jis juto skausmą ir jam buvo nemalonu, kad asmuo vengia sulaikymo. Kai P. P. skaitė nutartį pačioje pradžioje, jis vaikščiojo ir ėmė burbuliuoti, kad rašys skundą. Jis yra įsitikinęs, kad asmuo suprato, kad jie pareigūnai. P. P. informavo, kad už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, pasipriešinimą pristatys jį į policijos komisariatą, surašys protokolą, o jau ten nuspręs. Jis priėmė sprendimą ir davė nurodymą patruliams išvesti P. P. iš buto, kad už pasipriešinimą jis būtų pristatytas į komisariatą pagal teritoriją, o pats savo ruožtu surašė tarnybinį pranešimą. Tokia yra įprasta praktika policijoje. Nebuvo reikalo jam pačiam jį konvojuoti. Visų pirma, jų automobilis ne specialiai pritaikytas, o patrulių buvo speciali mašina, pažymėta, su pertvaromis. Pagalvojo, kad bus saugiau, kad jie jį veš, o patruliai tai darys, kadangi buvo užregistruotas naujas įvykis - pasipriešinimas policijos pareigūnams. Kai kviestas patrulis atvyko, jie jį išsivežė. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l. 5), liudytojas patvirtino jame nurodytas aplinkybes. (b.l. 34-38)
Liudytojas R. M. teismo posėdyje paaiškino kad buvo gautas pavedimas atlikti kratą pas pilietį P. P.. Jis su kolega K. K. nuvyko į duotą adresą. Ten buvo daugiabutis, buto neprisimena, laiptinė greičiausiai iš gatvės pusės buvo viena. Krata toks veiksmas, kad negalima išvažiuojant paskambinti įtariamajam ir pasiklausti, ar jis namuose, informuoti, kad atvažiuoja kratos daryti. Kai būna daugiabutis, skambinama į bet kokį butą, prašoma įleisti. Kaip buvo konkrečiai šiuo atveju, neprisimena, kolega skambino, šnekėjo. Jis tuo metu buvo šalia, bet ne prie pat durų, tam tikru 2-3 metrų atstumu, gal telefonu kalbėjo, negirdėjo, kaip kolega prisistatė. Tai buvo taktikos sumanymas, nes turėjo informacijos apie P. P. kaip asmenį nelabai mėgstantį bendrauti su teisėsauga. Jie gavo pavedimą tiesiog nuvažiuoti ir atlikti kratą, nežinojo, kokia yra byla. Kolega kažkam prisiskambino, durys atsidarė, jis tiksliai neprisimena, gal tuo metu kažkas išeidinėjo. Jie užėjo, užlipo į antrą ar trečią aukštą, po kelių minučių priėjo prie durų. Lipant laiptais jis buvo atsilikęs nuo kolegos gal tik vienu laipteliu. Durys buvo dešinėje. Jie paskambino į buto duris, jas atidarė P. P.. Jis buvo su apatiniais, nebuvo apsirengęs, buvo nustebęs. Jie su kolega prisistatė, kad yra iš policijos, paklausė, ar gali užeiti, paaiškino, dėl ko atvyko. P. P. sutiko, įleido. Jie užėjo, pasiūlė jam apsirengti, šeimininkas ramiai surado aprangą, apsirengė marškiniais, kelnėmis, išėjo, tada konkrečiai pasiaiškino. P. P. dar kartą paprašė jų pažymėjimo. Jis iš labai arti pažiūrėjo pažymėjimus, patikslino, kad jie iš tikrųjų iš policijos. Jie pasakė, dėl ko atvažiavo, kad bus atliekama krata, kad jie turi pavedimą, kad yra kratos taisyklės, kaip turi elgtis kratomasis: kol kratą atliks, jis neturi išeiti iš patalpų, turės dalyvauti kviestiniai, kad kol kas neturi naudotis mobilaus ryšio telefonu, kadangi ir kviestinio kol kas nėra, iš esmės jie nežino, kam jis galėtų paskambinti. Viskas vyko buto koridoriuje. Tuo metu P. P. paėmė dokumentą, prisėdo ant ten buvusios kėdutės. Jie vyko nenusiteikę naudoti kažkokios jėgos, prievartos priemones, nesitikėjo tokių veiksmų, nes žmogus suaugęs, metuose, turėtų būti protingas, jie labai geranoriškai šnekėjo. Kai pasakė apie kratą, pilietis susinervino, jis pageidavo kviestinių. Arčiau P. P. stovėjo jo kolega, jis pats buvo trupučiuką toliau, kolega paaiškino, kad jis (liudytojas) nueis, pakvies kviestinius. Tuo metu, kai jis pasisuko eiti, nebuvo nieko tokio, kad galėtų įtarti, kad bus kažkoks veiksmas. Staiga pajuto triukšmą, kad vyksta grumtynės, pajuto stūmimą į nugarą, rėkimą. Jis (liudytojas) jau buvo prie pat durų, P. P. pastūmė jo kolegą. Dešinėje sienoje kabėjo kažkoks namukas, P. P. pats ranka numušė jį, (ten vinukas sienoje liko, galbūt tuo metu susižalojo), nustūmė jį, prispaudęs kairės sienos koridoriuje, atrakino duris, alkūne atidarė, šonu išbėgo į koridorių. Jie tuo metu prašė nusiraminti ir nesipriešinti, kadangi pats sau pridarys daugiau žalos. Sakė, kad jis neturi teisės nevykdyti jų teisėtų reikalavimų. Tas viskas vyko grumtynių metu, jie dar nenaudojo stiprių fizinių prievartos veiksmų, nes kiekvienas fizinis veiksmas prasideda nuo smūgiavimo, bandė sulaikyti geruoju, tiktai prilaikydami, dar tikėjosi, kad jis apsiramins, čia tik emocijos. Bet žmogus buvo fiziškai stiprus, jis buvo šiek tiek išlėkęs pirmas į laiptinę į priekį. Jis pats buvo kairiau. P. P. nubėgo, tokio ūgio žmogui tereikėjo du žingsnius nubėgti per laiptinę, ir jau durys. Jis jau ir bute pradėjo šaukti: „puola banditai, žulikai“. Kadangi P. P. pripažino, kad jie pareigūnai, jis tuo metu suprato, kad bute gal yra kažkokių neteisėtai laikomų daiktų, todėl pilietis nori pasišalinti, iškviesti visuomenę, sudaryti sumaištį ir taip išvengti kratos arba pabėgti, ar prisidengti kažkuo, apkaltinti, kad jie kažką pridėjo. Todėl jie turėjo suvaldyti pilietį dar koridoriuje. Pilietis daužė kaimynui į duris, kelis kartus galbūt norėjo bėgti į antrą aukštą, bet jis spėjo P. P. suvaldyti, jį sugriebė. P. P. bandė kaire ranka jį pastumti, ar smūgiuoti kelis kartus. Jis spėjo pagauti piliečio kairę ranką, prispaudė jį prie sienos, po padarė svertą, jį darydamas apsuko P. P. veidu į duris, paguldė ant žemės nenaudodamas smūgio, prašydamas nusiraminti, užlenkė ranką. Tas veiksmas pats savaime nėra skausmingas, nebent žmogus priešinasi, tada gali skaudėti. Tuo metu, kai paguldė, į triukšmą išėjo kaimynės iš antro aukšto. Kadangi jis perėmė asmens kontrolę, kolega joms prisistatė, parodė pažymėjimą, paaiškino kas čia vyksta. Kaimynai, kad ir nebuvo priėję artyn, per atstumą galėjo pamatyti pažymėjimą. Pažymėjimą rodė ir jis pats laikydamas pilietį. P. P. rėkė ne nuo to, kad jam skaudėtų, o nenorėdamas girdėti, kas jam sakoma. Jis tik kalbėjo savo, - kad jį muša, nori pagrobti. Jis pradėjo kontroliuoti asmens antrą ranką, kolega iškvietė pagalbą dėl bendros tvarkos, kad kaimynai būtų saugūs ir patikėtų, kad čia iš tikrųjų vyksta. Kiek žino, ir kaimynė skambino policijai. Kol atvyko patruliai, užtruko iki 10 min, gal mažiau. Toliau jis kontroliavo asmenį, kuris priešinosi, sakė jam, kad to nedarytų, kad už tai bus atsakomybė, kad jie privalo daryti kratą, jie yra pareigūnai ir atvyko daryti kratos. Kai atvyko patruliai, P. P. uždėjo antrankius. Net ir atvykus patruliams, P. P. vis tiek sakė, kad ir čia gal ne pareigūnai, persirengę. Jie visi užėjo į butą, paklausė jo, ar nesipriešins, P. P. apsiramino, ir dar kartą susipažino su dokumentais ir nutartimi. Tiksliai negali pasakyti, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą; patruliai ar kažkas per 112 numerį, atvažiavo greitoji pagalba. Jos atvykimo laikas, medicininės pagalbos suteikimo laikas tiksliai pažymėtas elektroniniu būdu. Matė P. P. sužeidimą. Kažkas su pirštu buvo. Tada jie atliko kratą nustatyta tvarka. Dalyvavo ir kaimynai kaip kviestiniai. Pareigūnų reikalavimai buvo nesipriešinti, vykdyti jų reikalavimus, kratos metu neišeiti iš buto, nesipriešinti, nesistumdyti, bute ir laiptinėje. P. P. priešinimasis pasireiškė stūmimais teisiai rankomis, į šoną, smūgiais alkūnėmis. Buvo reikalavimas nebėgti, nes buvo bandymas išsivaduoti. Kur buvo reiškiamas reikalavimas nebėgti, bute ar laiptinėje, negali pasakyti. Kratos metu P. P. buvo ramus. Krata buvo atlikta, bet pažeidimas jau buvo padarytas, po kratos jie turėjo apie tai surašyti tarnybinį pranešimą. Atliekant kratą buvo rastos akcizinės prekės, kas buvo ten nurodyta, jis tiksliai neprisimena, ir mobilaus ryšio telefonas su tam tikru SMS turiniu. Išimti daiktai pridėti prie įvykdyto pavedimo. Pareigūnų pažymėjimus P. P. rodė tris kartus: pirmą kartą, kai atidarė duris, antrą kartą, kai užėjo, trečią kartą, kai atvyko uniformuoti pareigūnai. Uniformuoti pareigūnai rodė taip pat savo pažymėjimus, buvo sakoma, kad nėra skirtumo pažymėjimuose, uniformuoti ar neuniformuoti pareigūnai. Pažymėjimai buvo rodomi ir kitiems asmenims. Abejonės jų, kaip pareigūnų statusu buvo pareikštos jau bute, po to kai P. P. padarė smūgį ir stūmimą kolegai ir jam. Prieš tai nesakė, kad jais nepasitiki, kad jie ne pareigūnai, kviestų ką nors. Dokumentą dėl kratos P. P. rodė du kartus. Kiek prisimena, jis jį skaitė, kiek spėjo perskaityti nežino. Jį laikė rankose ir suprato, nes kalbėjo, kad čia jam atkeršyti nori kažkas, čia reikalai pagal seną bylą. Kratos metu jau sakė, kad korumpuota policija atsiuntė pavedimą, rezga bylą prieš jį, tyčia kratas daro. Jei jis komentuoja tokius dalykus, reiškia, jį perskaitė, apie ką dokumentas. Rodė P. P. kratos dokumentą du kartus, nes jis to prašė. Nebuvo problemų, kad jie neduotų to dokumento, ar trumpalaikiai rodytų, ar neįsitikintų žmogus, kad čia tikrai sankcionuoti dokumentai. Siūlė jį ir kviestiniams paskaityti. Po to, kai grįžo į butą ir sėdo skaityti, nutarties lapas truputį suglamžytas ant žemės gulėjo. Prieš atliekant kratą P. P. prašymai buvo dėl dokumentų, kviestinių, norėjo paskambinti, tikriausiai advokatui. Jie pasakė, kad bus kviestiniai, leis paskambinti. Ten buvo trys kambariai, jie leido žmogui vaikščioti, rengtis, tuo metu jis laisvai galėjo prieiti prie telefono, paskambinti, niekas jo nelaikė, nedraudė ką nors daryti. Kai buvo kviestiniai, pareigūnai, kliūčių atlikti kratą nebuvo, buvo tik komentarai, kad čia viskas tyčia, kad su juo kažkokie priešininkai nori susidoroti. Asmuo priešintis baigė tik, kai buvo atvestas į butą, pasodintas į tą pačią vietą, iš kurios startavo. Tada dar kartą buvo ramiai kreiptasi, klausiant, ar jis priešinsis. Jis apsiramino, pasakė, kad ne, viskas tvarkoj. Po kratos buvo pasakojimas, kad neva buvo atvejis, kad uniformuoti žmonės su policijos uniforma bandė jį pagrobti ir išvežti. Tą pasakojimą išklausė darydami savo darbą. Žmogus tiesiog norėjo paaiškinti kaip pasiteisinimą, bandė prisiminti seną istoriją suprasdamas, kad pridarė sau bėdos. P. P. prašė pakviesti kaimynus kviestiniais, jie su tuo visiškai sutiko, bet paaiškino, kad tai jie eis jų, o P. P. neturi teisės išeiti, kadangi krata. Toks yra reikalavimas. Atvykus yra nerašyta taisyklė, kad butas turi būti uždarytas, kadangi jie nežino, kas yra bute, ir kas dar gali įeiti į butą. Butas buvo užrakintas ne raktu. Kratos metu asmuo turi teisę naudotis teisine pagalba. Ji būtų užtikrinta, jei žmogus būtų nuėjęs į kambarį, pasiėmęs telefoną, pasakytų, kad nori advokato, bet žmogus šiuo atveju pats to išvengė - jis nėjo paimti telefono, paskambinti, o bėgo per duris. Neprisimena, kam tiksliai jis prašė paskambinti. Buvo paaiškinta, kad iškviesti advokato negalima, kol nėra susirinkę visi kratos dalyviai, kviestiniai. (b.l. 38-42)
Liudytoja L. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad neatsimena, ar 10.30 ar 11.00 val. išgirdo didelį triukšmą, šauksmą: „kaimynai gelbėkit, kvieskit tikrą policiją“, rėkimą. Jie gyvena ketvirtame aukšte, yra dvi durys, sienos, todėl nelabai girdisi, iš kur tas triukšmas sklinda. Ji prasidarė duris paklausyti, ar ji tikrai jį girdi, pasiėmė vaiką ant rankų ir leidosi žemyn, pamatyti kas kuriame aukšte čia rėkia. Nusileido iki antro aukšto. Stovėdama ant paskutinės pakopos ties turėklais pamatė du vyrus, vyras, kurio iš pradžių nepažino kaip P., buvo paguldytas veidu į priekį, buvo basas, užlaužtoms rankoms. Stambesnis vyras su barzda, raudona striuke, jį laikė, o P. P. rėkė: „kaimynai padėkit, kvieskit tikrą policiją“. Plonesnis vyras lipo link jos ir bandė jai rodyti pažymėjimą. Jai buvo baisu ir ji jo vardo ar pavardės nenuskaitė, traukėsi nuo jo, dėl to negali pasakyti, ar jis buvo tikras policininkas. Ji nesuprato, kad tai yra pareigūnai. Ji įsivaizdavo, kai jei pareigūnai, jie turi būti su atpažinimo ženklais, o jie buvo civiliai apsirengę, su striukėmis, kaip visi. Tas stambesnis su barzda užlaužęs rankas, kitas liesas su portfeliuku. Tie pareigūnai jai liepė nesikišti, bet ji pasakė, kad negali nereaguoti, kai asmuo šaukiasi pagalbos, ji eina kviesti policijos, nes tokių popierėlių gali turėti visi. Jį laikęs asmuo P. P. sakė ramintis, nes šis rėkė garsiai. Jis nesipriešino, nes buvo paguldytas, jo veidas buvo nusuktas į kitą pusę nuo jos. Tada ji bėgo į viršų paimti telefoną ir skambinti policijai. Ketvirtame aukšte išėjo kita kaimynė iš šono, paklausė, kas vyksta. Tada ji atsakė, kad eina kviesti policijos, nes dviejų vyrų paguldytas jų kaimynas P. užlaužtomis rankomis. Kaimynė paprašė palaukti, apsirengė, tada jos abi nusileido į apačią ir ta kaimynė paskambinusi iškvietė policiją. Jos laukė, atvažiavo policija, du jauni uniformuoti vaikinukai. Jie irgi parodė pažymėjimus. Uniformuoti pareigūnai užlipo į viršų, pasakė, kad viskas gerai, P. P. pastatė ir įsivedė į butą, o ji ten nėjo. Ji pati užlipo į viršų, nes jai reikėjo važiuoti į mokyklą, o liko stebėti kiti kaimynai, pirmininkas. Ji nemano, kad P. P. rėkė netikrai, vaidino, jis labai rėkė, gal iš baimės. P. P. visą laiką buvo laikomas iki policijos atvykimo. Ji neprašė tų vyrų kaimyno paleisti, neatsimena, ar tai sakė kaimynė Renata. Ji pati tikrai nesakė: „nemuškit, paleiskit“. P. P. nustojo rėkti pamatęs policijos pareigūnus. Ji negali pasakyti, ar kas nors iš kitų asmenų prašė neatlikti kokių nors veiksmų P. P. atžvilgiu. P. P. buvo vidury aikštelės, kurioje yra jo buto durys. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo policijos kvietimo iki jų atvykimo, policija atvažiavo greitai. (b.l. 54-56)
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10ANP-122958954-17, vyr. tyrėjo K. K. tarnybiniu pranešimu, pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu, liudytojų K. K. ir R. M. teismo posėdyje duotais parodymais, iš dalies paties pažeidėjo teismo posėdyje duotais paaiškinimais.
Vyresniojo tyrėjo K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. spalio 13 d. apie 11:00 val. dirbant pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirą pavedimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje 01-1-10953-17, kartu su vyresn. tyrėju R. M. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas P. P. (gim. (duomenys neskelbtini).). Paskambinus į 6-o buto duris, jas atidarė P. P.. Pareigūnai prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, P. P. juos įleido į butą. Toliau jam buvo paaiškinta atvykimo priežastis t. y. perskaityta 2017 m. rugsėjo 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis (Nr. 1.24-46359) dėl kratos atlikimo, paklausė, ar jis norėtų, kad kratoje dalyvautu kviestiniai asmenys, jis atsakė teigiamai, toliau paaiškino kratos atlikimo eigą, jo teises ir pareigas, įspėjo, kad už policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. P. P. paaiškino, kad viską suprato. Staiga P. P. puolė prie išėjimo durų, jas atidarė ir išbėgo į bendrą koridorių, jam buvo garsiai pasakyta sustoti, tačiau jis toliau bandė pabėgti. Pasivijus P. P. koridoriuje, jis buvo sustabdytas, tuomet P. P. nereagavo į tyrėjų raginimą apsiraminti ir nesipriešinti, jis vis tiek toliau aktyviais savo veiksmais priešinosi sulaikomas, t. y. stumdėsi, bandė įspirti tyrėjui K. K., dešine ranka stūmė tyrėją R. M. į krūtinę, toliau nevykdė reikalavimo sustoti ir nesipriešinti. Jį sulaikius jis dar sykį buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Kai jis suprato, kad pabėgti neišeis, pradėjo garsiai šaukti ir daužytis, kelis kartus peties pagalba stūmė vyresnįjį tyrėją K. K., vyresnįjį tyrėją R. M.. Toliau buvo panaudoti savigynos veiksmai, P. P. buvo pargriautas koridoriuje ant grindinio, jam buvo užlaužtos rankos už nugaros, tuomet jis pradėjo šaukti, kad jį užpuolė banditai ir kvietėsi kaimynų pagalbos. Laiptinėje tuo metu susirinko kaimynai, vieni iš jų vėliau dalyvavo kratoje kaip kviestiniai. Be to, kaimynams taip pat buvo parodytas policijos pažymėjimas, netrukus atvyko kviestas į pagalbą policijos patrulis, P. P. buvo sutramdytas, naudotos policijos specialios priemonės antrankiai. (b.l. 5)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, jog jis 2017 m. spalio 13 d. buvo jo draugei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Apie 11.00 val. paskambino du vyrai į duris. Atidarius duris vyrai įėjo į butą, parodė pažymėjimą labai trumpai, nespėjo perskaityti pavardžių, pasakė, kad šitame bute darys kratą. Parodė popierių, pagal kurį sakė darys kratą. Popieriaus taip pat nespėjo perkaityti. Jis pasakė, kad jei darys kratą, tegul pakviečia kaimynus, ar kviesti policiją, leisti paskambinti ir informuoti advokatą ir buto šeimininkę. Tuo metu buvo pargriautas, bet pavyko išbėgti į koridorių ir pašaukti kaimynus, kad iškviestų policiją. Tuo metu jis koridoriuje buvo abiejų pareigūnų parverstas ant žemės. Kai atvyko pareigūnai ir atvyko policija, jo bute buvo padaryta krata. Nieko nerasta, tačiau vis vien policijos pareigūnams liepta jį nuvežti į policijos komisariatą, kad negalėtų kreiptis į Vilniaus greitąją pagalbą. Jį atvežė, uždarė, neleido paskambinti, tik po valandos leido rašyti pareiškimą. (b.l. 9)
LR Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
LR BPK 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darant kratą turi dalyvauti buto, namo kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys, ar artimasis giminaitis. Iš bendrojo pagalbos centre užfiksuoto buto savininkės V. S. pranešimo matyti, kad ji P. P. įvardijo kaip savo vyrą, pats pažeidėjas teismo posėdyje nurodė šį butą kaip savo gyvenamąją vietą, patvirtino, kad jis tame bute miegojo, kas leidžia teismui manyti, kad faktiškai jis yra savininkės šeimos narys, tuo metu buvęs kratomame bute. BPK 149 straipsnio 3 d. nustatyta, jog atliekant kratą pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje, ar vietoje, kur daroma krata ar poėmis, esantiems, taip pat į šią patalpą ar vietą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki kratos ar poėmio pabaigos. Taigi kratą atlikę tyrėjai turėjo teisę bute esančiam P. P. duoti privalomąjį reikalavimą, draudžiantį palikti patalpą, kurioje bus atliekama krata, neleisti jam telefonu susižinoti su kitais asmenimis. Įgyvendindami šią teisę, jie neleido P. P. išeiti iš buto, neleisdami pasišalinti sulaikinėjo jį fiziniais veiksmais, šiam priešinantis naudojo prievartą ir specialiąsias priemones – antrankius.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmus teisina tuo, kad jis nesuvokė, jog į jo butą atvykę du civiliai apsirengę asmenys yra policijos pareigūnai, įtarė, kad tai gali būti apsimetėliai, ketinantys padaryti ką nors bloga jo turtui ar jam pačiam, nes praeityje buvo nukentėjęs panašioje situacijoje, pateikė tai patvirtinantį Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į įvykio eigą, vertina jo parodymus kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Kaip nurodyta tyrėjo K. K. tarnybiniame pranešime, ką pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tyrėjai jam prisistatė, parodė savo tarnybinius pažymėjimus, jam buvo paskelbtas dokumentas, kuriuo teismo leidžiama atlikti kratą bute. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, jog P. P. buvo prisistatyta ir rodomi tarnybiniai pažymėjimai mažiausiai du kartus, jam buvo duotas susipažinti kratą leidžiantis dokumentas – teismo nutartis, jis buvo duotas P. P. į rankas, šis atsisėdęs šią nutartį skaitė ir komentavo, dėl ko pareigūnai gali atlikinėti kratą jo namuose, aiškinosi dėl kratos atlikimo tvarkos: kviestinių dalyvavimo, galimybės skambinti. Nors P. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam dokumentai buvo parodyti labai trumpai, jis jų nespėjo perskaityti, vienok nei jis pats, nei tyrėjai nurodė teismui, jog jis būtų prašęs pareigūnų parodyti pažymėjimus ar teismo nutartį ilgiau, leisti perskaityti, puolė bėgti, kas buvo pareigūnų vertinama kaip trukdymas atlikti kratą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jo išėjimo iš buto tikslas buvo ne pasišalinti, o pakviesti kviestiniais kaimynus į kratos procedūrą, tačiau šią versiją paneigė liudytojai policijos pareigūnai K. K. bei R. M., kurie nurodė, jog aiškinant P. P. kratos atlikimo tvarką, ir šiam išreiškus pageidavimą dėl kviestinių dalyvavimo, jie jam nurodė, kad kviestinius jie suras patys, o jis privalo likti bute. Taigi, P. P. nebuvo tikslo pačiam eiti į laiptinę jų ieškoti.
Teismo vertinimu tyrėjų veiksmai, net jei jie buvo apsirengę civiliais rūbais, iki fizinio P. P. sulaikymo niekuo nesuteikė pagrindo abejoti jų tapatybe, nesudarė regimybės, kad jie gali sukelti grėsmę buto gyventojo fizinei sveikatai, saugumui, turtui. Priešingai, jie rodė savo policijos pareigūnų pažymėjimus, davė susipažinti su teismo dokumentu, sankcionuojančiu kratą, aiškino kratos atlikimo tvarką ir eigą, kviestinių dalyvavimo klausimą, kas teismo vertinimu, niekaip negalėjo būti elgesiu, būdingu apsimetusiems pareigūnais asmenims, siekiantiems tik patekti į butą kitais tikslais. Ir P. P., ir pareigūnai nurodė, kad jie tarpusavyje bendravo, asmenys leido jam nueiti apsirengti, vaikščioti po butą, fiziniai veiksmai prieš jį buvo panaudoti, tik bandant jam išbėgti iš buto. Kaip matyti iš pažeidėjo pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, situacijoje, kurią P. P. vertina kaip praeityje patirtą analogišką, asmenys, prisistatę policininkais, iš karto panaudojo prieš asmenį fizinį smurtą, nieko neaiškindami, taigi jų elgesio modelis buvo visai kitas ir niekuo nepanašus į šioje byloje kratą atlikusių pareigūnų elgesį.
Be to, kaip matyti iš pateikto nutarimo turinio, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas iš dalies dėl to, kad nukentėjusieji, tarp jų ir P. P. tyrimo metu buvo nenuoširdūs, davė nenuoseklius bei prieštaringus parodymus, tyrimui kaskart pateikinėjo vis naują informaciją, klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus, tame tarpe net ir dėl esminių užpuolimo aplinkybių.
Kaip matyti iš liudytojų K. K. ir R. M. parodymų, iki bandymo išeiti iš buto P. P. su jais bendravo ramiai, laisvai, buvo šiek tiek susinervinęs tik dėl paties kratos fakto, kuris nemalonus, bet neišsakė pretenzijų jiems, kad abejoja jų kaip pareigūnų tapatybe, nereikalavo įrodyti tapatybę kitais būdais, pvz. reikalaujant susisiekti su ikiteisminio tyrimo įstaiga, kad pavedimas kratai yra tikras. Jis pradėjo rėkti, kad jie netikri pareigūnai tik jau bandydamas išsiveržti iš buto, ir triukšmu siekdamas atkreipti kaimynų dėmesį.
Vertindamas šių aplinkybių visumą teismas laiko, kad P. P. turėjo suvokti, kad jis bendrauja su statutiniais valstybės tarnautojais – policijos pareigūnais. Be to, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo ankstesnę patirtį tiriant bylą, kurioje buvo priimtas jo pateiktas 2015 m. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ta prasme, kad byloje atliekant daug ikiteisminio tyrimo veiksmų (atpažinimų, apklausų, įvykio vietos apžiūrų) jis turėjo matyti ir patirti, kad šiuos veiksmus atliekantys policijos įstaigų tyrėjai nevilki policijos pareigūnų uniformos.
Kadangi P. P. nevykdė statutinių valstybės tarnautojų - policijos pareigūnų reikalavimo nepalikti kratomos patalpos, nesipriešinti jo sulaikymui, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą kratomoje patalpoje, jo veika kvalifikuotina kaip LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 629 str., 636 str., 646 str., 674 str., teismas
nutarė:
pripažinti P. P., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A18.-5-576/2018 ir ROIK Nr. 17073624318).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.