Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-08-14 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Kelių policijos biuras) 2014-08-14 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalį paskirta 100 Lt dydžio bauda už tai, kad jis, 2014-06-10 d. 18.42 val. vairuodamas transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 112 km/h greičiu ir viršijo leistiną maksimalų 90 km/h greitį 22 km/h.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį tiek V. V., tiek Kelių policijos biurui pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl V. V. skundas nagrinėtinas jiems nedalyvaujant.

V. V. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Byloje nustatyta, kad V. V. Kelių policijos biuro 2014-08-14 nutarimu buvo paskirta bauda už greičio viršijimą (ATPK 124 str. 3 d.), tačiau jis skundu nesutinka su jam paskirta bauda, nurodydamas, kad teisės pažeidimo jis nepadarė, nes administracinio teisės pažeidimo metu, t.y. 2014-06-10, automobilį Audi 100 jis buvo pardavęs. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius patvirtina ir byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 4), iš kurios matyti, kad V. V. automobilį Audi 100, 2012-09-23 pardavė F. K. (K.). Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole transporto priemonės savininkas nurodytas iš vis kitas asmuo - D. Š.. Administracinio teisės pažeidimo protokole matyti, kad pažeidimas buvo užfiksuotas mobilaus greičio matuoklio „MultaRadar C, 625-010/61285“ pagalba, tačiau jokių duomenų (greičio matuoklio fotolentelių ar policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų) apie tai, kokiu būdu buvo nustatyta, jog pažeidimo padarymo metu minėtą transporto priemonę vairavo būtent V. V., byloje nėra.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Šiuo atveju, skundą nagrinėjantis teismas, iš byloje esančių duomenų, negali daryti neginčijamos išvados, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo V. V., nes tam reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-802/2007).

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti Kelių policijos biuro 2014-08-14 priimtą nutarimą ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. V. skundą tenkinti iš dalies.

Kelių policijos biuro 2014-08-14 priimtą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Kelių policijos biurui papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.