Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir subendrinta bausmė T. K. paskirta 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė T. K. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 5 (penkioms) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. K. prašymą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį, kadangi pareiškėjo bylos nagrinėjimas yra pasibaigęs, ir nurodė, kad teismas savo iniciatyva ar pagal nuteistojo prašymą negali priimti sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis T. K. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir, išsamiai išanalizavus jo nurodytas aplinkybes, sušvelninti paskirtą bausmę, o skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs didžiąją bausmės dalį ir beveik visą bausmės laiką buvo etapuojamas, todėl neturėjo galimybės dalyvauti pataisos programose. Nusikaltimo, už kurio padarymą jis nuteistas, pareiškėjas teigia nepadaręs ir siekia bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Skunde pažymima, kad visi teismo priimami sprendimai turi būti teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. skundas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Taigi įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijoje, numatydamas galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nagrinėdama BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėjo tai, kad įstatymo leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Numatant galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidos, nes teismai buvo netiesiogiai įpareigoti neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Tačiau baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą.

Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Kaip matyti iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų, T. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 25 d., taigi bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, tokiu atveju nėra pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybės. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi bendrosios kompetencijos teismai privalo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vadovautis ir jais remtis, taikant tuos pačius įstatymus ir teisės aktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino situaciją, išsprendė ją remdamasis kasacinio teismo praktika, kuri yra privaloma, ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl T. K. prašymo. Prašymams dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nagrinėti yra numatyta atskira tvarka, kurios taipogi privaloma laikytis, todėl nei apylinkės teismas, nei skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, neturi jokių procesinių galimybių taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde T. K. prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pažymėtina, jog rengti teismo posėdį nagrinėjant proceso dalyvio skundą yra teismo teisė, bet ne pareiga, ir būtent teismui priklauso prerogatyva spręsti dėl proceso formos, nepriklausomai nuo to, ar yra pareiškėjo prašymas. Šiuo atveju aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos medžiaga ir pateiktas skundas yra pakankamai išsamūs priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl pareiškėjo skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas nerengiant teismo posėdžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

Atmesti nuteistojo T. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.