- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2-20626-465/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07411-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Elektros tinklų statyba“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „MERCELL LITHUANIA“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Elektros tinklų statyba“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „MERCELL LITHUANIA“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. kovo 13 d. priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinys ir iš atsakovei akcinės bendrovės (toliau – AB) „Elektros tinklų statyba“ priteista 508,20 Eur skola, 3,56 Eur delspinigiai, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo kuriuose nurodė, kad 508,20 Eur skolą 2019 m. vasario 7 d. sumokėjo pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MERCELL LITHUANIA“.
Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė atkreipė dėmesį, kad su ieškiniu į bylą yra pateiktas ieškovo 2019 m. vasario 6 d. el. laiškas, įrodantis, kad būtent nurodytą dieną atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą. Atsakovė skolą apmokėjo pradiniam kreditoriui, tačiau toks atsiskaitymas negali būti laikomas tinkamu ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 daliai. Ieškovė, kaip naujasis kreditorius, nėra gavusi jokio apmokėjimo iš atsakovės, dėl ko palaiko ieškinį pilna apimtimi. Apmokėjimas pradiniam kreditoriui nėra laikomas tinkamu prievolė įvykdymu nuo momento, kuomet atsakovė sužinojo apie reikalavimo perleidimą ir jai buvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis t.y. 2019 m. vasario 6 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje įtraukta UAB „MERCELL LITHUANIA“, kuriai išsiųsti patikslinto ieškinio, atsakovės prieštaravimų ir ieškovės rašytinių paaiškinimų kopijos, nustatant 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, atsiliepimui pateikti.
Per teismo nustatytą terminą UAB „MERCELL LITHUANIA“ atsiliepimo nepateikė, pratęsti terminą atsiliepimui pateikti neprašė.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį bylos nagrinėjimą šalys informuotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka .
Preliminarus teismo sprendimas pakeistinas.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „Elektros tinklų statyba“ ir pradinės kreditorės UAB „MERCELL LITHUANIA“ 2018 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta Licencinė sutartis Nr. MR-18/11/98, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktos licencinės paslaugos ir už suteiktas paslaugas 2019 m. sausio 25 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. MR19/134, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2019 m. sausio 31 d. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė pretenzijų dėl licencijos ar duomenų bazės kokybės, o taip pat kitų pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos – faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau minėtos sąskaitos neapmokėjo. 2019 m. vasario 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „MERCELL LITHUANIA“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Elektros tinklų statyba“ įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – UAB „Juris LT“.
Atsakovė su ieškovės jai pareikštais reikalavimais nesutinka, nurodydama, kad 508,20 Eur skolą pradiniam kreditoriui UAB „MERCELL LITHUANIA“ sumokėjo dar 2019 vasario 7 d.
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinė byloje Nr. 3K-7-168/2010 pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatuoja, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „MERCELL LITHUANIA“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Elektros tinklų statyba“ įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – UAB „Juris LT“ (e. b. l. 6-8). Kartu su ieškiniu į bylą yra pateiktas ieškovės 2019 m. vasario 6 d. el. laiškas, įrodantis, kad būtent nurodytą dieną atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą (e. b. l. 10). Be to, pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo atsakovei buvo išsiųstas ir registruota pašto siunta (e. b. l. 5, 11-12).
Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota tinkamai ir laiku, todėl ieškovės reikalavimas dėl 508,20 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties sąlygų 4.1. punktu atsakovė už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Įvertinus tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį bei išrašyta PVM sąskaitą faktūrą mokėtinos sumos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3,56 Eur delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, priteisti iš atsakovės 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, dėl kurių priimdamas preliminarų sprendimą teismas nepasisakė.
Mokėjimų , atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Pažymėtina, kad šis dydis yra neįrodinėtinas, t.y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. R. M., atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8 procento metines procesines palūkanas. Ieškovės reikalavimai dėl palūkanų priteisimo pagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini pilnai, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (551,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 363 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 371 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės AB „Elektros tinklų statyba“, juridinio asmens kodas 111728584, 508,20 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų ir 20 euro centų) skolą, 3,56 Eur (trijų eurų ir 56 euro centų) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (551,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.