Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos advokatūrai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant R. V. ir J. K. (J. K.), dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 2–6) atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos advokatūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų kontoros advokatui J. K. dėl 2014 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-5-14 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, nespręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu išspręsti klausimą dėl galimybės Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams nagrinėti administracinę bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nutartimi visi Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai nušalinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo, ją perduodant Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Panevėžio apygardos administracinis teismas, ginčijama nutartimi, sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskiriamą Panevėžio apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 1 str., 15 str., 17 str. 3 ir 4 d., 19 str. 1 d., 37 str. 2 d. 2 p.) (b. l. 19–20).

Nurodė, jog pareiškėja skundu reiškia reikalavimą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2014 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-5-14 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 7–9) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai, tai yra reikalavimas dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo yra reiškiami atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikos advokatūrai solidariai. Rėmėsi ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 3 ir 4 dalimis. Nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde yra suformulavusi reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo atsakovams: Lietuvos valstybei, kurią atstovauja centrinis administravimo subjektas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir centriniam administravimo subjektui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Šių centrinių administravimo subjektų buveinės yra Vilniuje. Pareiškėja yra pareiškusi reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas iš visų skunde nurodytų atsakovų, tame tarpe ir centrinių administravimo subjektų, solidariai.

Pareiškėjos skundui esant nepriimtam, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui nušalinus visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus ir bylą perdavus Panevėžio apygardos administraciniam teismui, šis teismas privalo išspręsti skundo priėmimo klausimą. Kadangi pagal ABTĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalis, 19 straipsnio 1 dalį, pareiškėjos skundu keliamas ginčas priskiriamas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskiriamą Panevėžio apygardos administracinio teismo kompetencijai bei išaiškino, kad ji turi teisę su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (2008 m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-199/2008).

Pareiškėja T. Ž. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nagrinėjamoje byloje jau yra išnagrinėjęs bylos teismingumo klausimą ir perdavė bylą Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjos skundą nenagrinėtina Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

ABTĮ 70 straipsnio, reglamentuojančio bylos perdavimą kitam teismui, 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima. Šį klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas atitinkamo teismo pirmininko teikimu (ABTĮ 70 str. 2 d.), o bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus – bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimo (ABTĮ 70 str. 4 d.). Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.

Nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas, gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu perduotą bylą, turėjo išspęsti skundo priėmimo klausimą, tame tarpe – ir skundo teismingumo klausimą, t. y. ar byla neturi būti nagrinėjama kitame, išskyrus Klaipėdos apygardos administracinį teismą, iš kurio ji perduota Panevėžio apygardos administraciniam teismui, teisme, atitinkamai – nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo teiginiais, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas ignoruoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patvarkymą šiuo klausimu.

Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas. Be to, pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti, ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardintiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Tik įvertinus minėtas aplinkybes, atsirastų įstatyminės sąlygos tinkamai išspręsti administracinės bylos priskirtinumo konkrečiam teismui klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-516/2009).

Kaip matyti iš pareiškėjos T. Ž. skundo, jos pagrindinis reikalavimas yra susijęs su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimu ir įpareigojimu priimti naują sprendimą, o išvestinis – dėl neturinės žalos, padarytos, kiek galima spręsti iš skundo turinio, neteisėtais valstybinės valdžios institucijų veismais (CK 6. 271 str.), atlyginimo. Kadangi valstybę bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, (CK 6. 273 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 932), todėl valstybę šioje byloje turėtų atstovauti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atitinkamai – skundas pagal ABTĮ 35 straipsnio nuostatas yra teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Bylą ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jau perdavus nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, ji ir turi būti nagrinėjama šiame teisme. Pažymėtina, kad nors skunde atsakovais dalyje dėl žalos atlyginimo yra nurodomi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Lietuvos advokatūra, iš kurių solidariai su atsakove Lietuvos valstybe prašoma priteisti neturtinę žalą, skunde visiškai nėra nurodoma, kaip šie asmenys prisidėjo prie prašomos atlyginti žalos atsiradimo, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, turėtų spręsti dėl šio trūkumo pašalinimo, t. y. nelaikyti minėtų asmenų atsakovais.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama nutartis yra naikintina, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti.

Perduoti pareiškėjos T. Ž. skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.