Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-813-327/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
1S-813-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00140-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-813-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00140-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svet­lanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šy­tinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skun­dą dėl Kauno apy­lin­kės teis­mo Kai­šiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pa­taisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. A. lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. nuteistas Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuos­prendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 2 dalį, 130 straips­nio 2 dalį, 221 straipsnio 3 dalį, 285¹ straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 50 straipsniu, pas­kir­ta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Latvijos Respublikos Ludzos rajono teis­mo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių lais­vės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nu­tar­timi Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendis pripažintas Lie­tuvos Respublikoje – G. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straips­nio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2019 m. vasario 13 d.

1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

2. Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straips­nio 2 dalies 2 punktą.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos nu­ta­ri­mą. Teismas sprendė, jog nors nuteistasis G. A. ir daro pažangą mažindamas nusi­kals­tamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis G. A. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, patvirtinti Komisi­jos nutarimą ir taikyti jam lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas kaip pagrindinį motyvą nurodo nuteistojo nu­sikaltimo pobūdį, sunkumą ir kitas aplinkybes, susijusias su nusikalstamomis veikomis, paskirta bausme. Toks įstatymo taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos baus­mių vyk­dy­mo kodekso nuostatoms ir teismų prak­ti­kai. Teismas visai nekonstatuoja nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio pažangos, nors tai viena iš pagrindinių sąlygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstai­gos. Teismui netaikant lygtinio paleidimo esant vi­du­tinei nusikalstamo elgesio rizikai ir esant pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką (sumažėjo nuo 60 balų iki 54 balų), kelia pagrįstas abejones dėl teismo sprendinio teisė­tu­mo. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą visai nepasisakė šiuo klau­si­mu, aiškiai nukrypdamas į statinių byloje esančių aplinkybių dėstymą.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis anksčiau neteistas, todėl priešingai nei teigia­ma skundžiamoje nutartyje, negalėjo atlikti laisvės atėmimo bausmės antrą kartą. Teismas nepagrįstai rėmėsi statiniais nekintančiais kriminogeniniais veiksniais. Teismas vado­vau­da­masis apkaltinamojo nuosprendžio aplinkybių dėstymu, visai neįvertino aplinkybių, su­si­ju­sių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas nenu­rodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga vi­suomenei. Teismo teiginys, jog „per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali su­formuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo“ prieštarauja byloje esan­čioms faktinėms aplinkybėms, nes nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 4/5 bausmės. Va­dovaujantis BVK 158 straipsnio 5 dalies nuostatomis jam nėra galimybės teikti pakartotiną pra­šymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą ir esant neginčijamai pažangai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismo nu­ro­doma „pernelyg švelnaus baudžiamumo“ sąvoka pažeidžia lygtinio paleidimo taikymo ma­terialiuosius kriterijus ir įstatymais įtvirtintas nuostatas.

4.3. Teismas nurodo, kad pastebimi nuteistojo nusikalstamojo elgesio riziką didinantys krimi­no­ge­niniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai: „informacija apie teisės pažeidimus; <...> ir el­gesys - tai deklaratyvūs motyvai, nes pataisos įstaigoje vidaus tvarkos taisyk­lių nu­teis­ta­sis nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas. Kriminogeninis veiksnys: „gyve­ni­mo stilius ir draugai“ - tai statinis veiksnys, kuris remiasi buvusiais įvykiais ir faktais – daž­niausiai už­fiksuotais tik asmens byloje, o kriminogeninis veiksnys - mąstymas, fiksuo­jamas re­mian­tis asmens mąstymu nelaisvės sąlygomis.

4.4. Nuteistasis skunde nurodo, kad vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numa­ty­tas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose. Nors socialinio tyrimo išvadoje yra nustatomi artimi kriminogeniniai veiksniai, tačiau vertinant teismo nutarties argu­men­tus, tai yra praeities dalykas, todėl neturėtų būti vertintini. Bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo teismų praktikos lygtinio paleidimo ir nuteistojo pokyčių vertinimo aspektu, t. y. neat­si­žvelgė į tai, kad teismų laikoma, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svar­besnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis jos leidžia pagrįs­tai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde pažy­mė­ta, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį vieną kartą paskatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba už pataisos įstaigos ribų, palaiko gerus so­cia­linius ryšius su artimaisiais, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose. Pada­ry­tas nusikalstamas veikas vertina kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose at­lie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­tinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo el­ge­sio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidu­tinė arba aukš­ta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją maži­nant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. A. priklauso vidutinei rizikos gru­pei – 54 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo pas­ku­ti­nio vertinimo yra sumažėjusi 6 balais, t. y. minimaliai. Toks rizikos vertinimo balais suma­žė­ji­mas siejamas su tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numa­ty­tas priemones, t. y. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atė­mimo bausmę.

8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­minogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo gyvenimo stiliumi ir drau­gais bei mąstymu ir elgesiu. Vertindamas G. A. pažangą šiais aspektais, teismas at­sižvelgia į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis kartoja tas pačias klai­das, priimdamas sprendimus įvertina ankstesnį patyrimą, bet elgiasi taip pat. Jis pernelyg su­si­rū­pi­nęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Socialines situacijas jis vertina tei­sin­gai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pažymėtina ir tai, jog atlikdamas baus­mę G. A. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau nebuvo ir skatintas už gerą elgesį. Akivaizdu, kad nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai ir gaudamas paskatinimus ma­žinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu, kaip jau buvo minėta, yra vidutinė.

9. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti savarankišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet su­daro prielaidas griežčiau ver­tin­ti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įver­tinus šiuos nu­teis­tojo mąs­tymo ir elgesio as­pektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka ri­zika, jog nuteistasis, galimo lyg­tinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis prie­mo­nė­mis. Apeliacinės instancijos tei­sėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto tai­ky­mas, net ir atitinkant for­ma­liuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra impe­ra­ty­vus. Įvertinus aptartus nu­teis­tąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteis­tojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikals­ta­miems polinkiams pa­keisti. Aukštesnysis teismas pri­pažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau at­sižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pa­grindo teigti, jog G. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą ma­žin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elge­sio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis lai­kysis įs­tatymų ir nenu­si­kals.

10. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis anksčiau neteistas, todėl priešingai nei teigiama skun­džiamoje nutartyje, negalėjo atlikti laisvės atėmimo bausmės antrą kartą. Atmetant šį skun­do argumentą, pažymėtina, jog iš Lietuvos informacinės teismų sistemos matyti, kad G. A. anksčiau buvo teistas. Paskutinis apkaltinamasis nuosprendis juo atžvilgiu priimtas Vil­niaus apygardos teisme 2011 m. birželio 30 d., tačiau teistumas išnykęs. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi įtakos teis­mo priimtam sprendimui ir nutarties esmės nekeičia. Pirmosios ins­tan­cijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplin­ky­bes, ku­rio­mis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol by­loje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

11. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Apygardos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas