- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-813-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00140-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- G. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. A. nuteistas Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 2 dalį, 221 straipsnio 3 dalį, 285¹ straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 50 straipsniu, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Latvijos Respublikos Ludzos rajono teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartimi Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendis pripažintas Lietuvos Respublikoje – G. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2019 m. vasario 13 d.
1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).
2. Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog nors nuteistasis G. A. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis G. A. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas kaip pagrindinį motyvą nurodo nuteistojo nusikaltimo pobūdį, sunkumą ir kitas aplinkybes, susijusias su nusikalstamomis veikomis, paskirta bausme. Toks įstatymo taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatoms ir teismų praktikai. Teismas visai nekonstatuoja nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio pažangos, nors tai viena iš pagrindinių sąlygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismui netaikant lygtinio paleidimo esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai ir esant pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką (sumažėjo nuo 60 balų iki 54 balų), kelia pagrįstas abejones dėl teismo sprendinio teisėtumo. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą visai nepasisakė šiuo klausimu, aiškiai nukrypdamas į statinių byloje esančių aplinkybių dėstymą.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis anksčiau neteistas, todėl priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, negalėjo atlikti laisvės atėmimo bausmės antrą kartą. Teismas nepagrįstai rėmėsi statiniais nekintančiais kriminogeniniais veiksniais. Teismas vadovaudamasis apkaltinamojo nuosprendžio aplinkybių dėstymu, visai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismo teiginys, jog „per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo“ prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms, nes nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 4/5 bausmės. Vadovaujantis BVK 158 straipsnio 5 dalies nuostatomis jam nėra galimybės teikti pakartotiną prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą ir esant neginčijamai pažangai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismo nurodoma „pernelyg švelnaus baudžiamumo“ sąvoka pažeidžia lygtinio paleidimo taikymo materialiuosius kriterijus ir įstatymais įtvirtintas nuostatas.
4.3. Teismas nurodo, kad pastebimi nuteistojo nusikalstamojo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai: „informacija apie teisės pažeidimus; <...> ir elgesys - tai deklaratyvūs motyvai, nes pataisos įstaigoje vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas. Kriminogeninis veiksnys: „gyvenimo stilius ir draugai“ - tai statinis veiksnys, kuris remiasi buvusiais įvykiais ir faktais – dažniausiai užfiksuotais tik asmens byloje, o kriminogeninis veiksnys - mąstymas, fiksuojamas remiantis asmens mąstymu nelaisvės sąlygomis.
4.4. Nuteistasis skunde nurodo, kad vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose. Nors socialinio tyrimo išvadoje yra nustatomi artimi kriminogeniniai veiksniai, tačiau vertinant teismo nutarties argumentus, tai yra praeities dalykas, todėl neturėtų būti vertintini. Bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo teismų praktikos lygtinio paleidimo ir nuteistojo pokyčių vertinimo aspektu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad teismų laikoma, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis jos leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde pažymėta, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį vieną kartą paskatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba už pataisos įstaigos ribų, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose. Padarytas nusikalstamas veikas vertina kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. A. priklauso vidutinei rizikos grupei – 54 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 6 balais, t. y. minimaliai. Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę.
8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kriminogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo gyvenimo stiliumi ir draugais bei mąstymu ir elgesiu. Vertindamas G. A. pažangą šiais aspektais, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus įvertina ankstesnį patyrimą, bet elgiasi taip pat. Jis pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Socialines situacijas jis vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pažymėtina ir tai, jog atlikdamas bausmę G. A. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau nebuvo ir skatintas už gerą elgesį. Akivaizdu, kad nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai ir gaudamas paskatinimus mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu, kaip jau buvo minėta, yra vidutinė.
9. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog G. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis anksčiau neteistas, todėl priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, negalėjo atlikti laisvės atėmimo bausmės antrą kartą. Atmetant šį skundo argumentą, pažymėtina, jog iš Lietuvos informacinės teismų sistemos matyti, kad G. A. anksčiau buvo teistas. Paskutinis apkaltinamasis nuosprendis juo atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teisme 2011 m. birželio 30 d., tačiau teistumas išnykęs. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi įtakos teismo priimtam sprendimui ir nutarties esmės nekeičia. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.
11. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Apygardos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.