Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svet­lanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šy­tinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skun­dą dėl Kauno apy­lin­kės teis­mo Kai­šiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pa­taisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. A. lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. nuteistas Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuos­prendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 2 dalį, 130 straips­nio 2 dalį, 221 straipsnio 3 dalį, 285¹ straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 50 straipsniu, pas­kir­ta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Latvijos Respublikos Ludzos rajono teis­mo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių lais­vės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nu­tar­timi Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendis pripažintas Lie­tuvos Respublikoje – G. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straips­nio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2019 m. vasario 13 d.

1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

2. Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straips­nio 2 dalies 2 punktą.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos nu­ta­ri­mą. Teismas sprendė, jog nors nuteistasis G. A. ir daro pažangą mažindamas nusi­kals­tamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose at­lie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­tinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo el­ge­sio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidu­tinė arba aukš­ta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją maži­nant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. A. priklauso vidutinei rizikos gru­pei – 54 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo pas­ku­ti­nio vertinimo yra sumažėjusi 6 balais, t. y. minimaliai. Toks rizikos vertinimo balais suma­žė­ji­mas siejamas su tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numa­ty­tas priemones, t. y. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atė­mimo bausmę.

8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­minogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo gyvenimo stiliumi ir drau­gais bei mąstymu ir elgesiu. Vertindamas G. A. pažangą šiais aspektais, teismas at­sižvelgia į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis kartoja tas pačias klai­das, priimdamas sprendimus įvertina ankstesnį patyrimą, bet elgiasi taip pat. Jis pernelyg su­si­rū­pi­nęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Socialines situacijas jis vertina tei­sin­gai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pažymėtina ir tai, jog atlikdamas baus­mę G. A. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau nebuvo ir skatintas už gerą elgesį. Akivaizdu, kad nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai ir gaudamas paskatinimus ma­žinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu, kaip jau buvo minėta, yra vidutinė.

9. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti savarankišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet su­daro prielaidas griežčiau ver­tin­ti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įver­tinus šiuos nu­teis­tojo mąs­tymo ir elgesio as­pektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka ri­zika, jog nuteistasis, galimo lyg­tinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis prie­mo­nė­mis. Apeliacinės instancijos tei­sėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto tai­ky­mas, net ir atitinkant for­ma­liuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra impe­ra­ty­vus. Įvertinus aptartus nu­teis­tąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteis­tojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikals­ta­miems polinkiams pa­keisti. Aukštesnysis teismas pri­pažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau at­sižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pa­grindo teigti, jog G. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą ma­žin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elge­sio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis lai­kysis įs­tatymų ir nenu­si­kals.

10. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis anksčiau neteistas, todėl priešingai nei teigiama skun­džiamoje nutartyje, negalėjo atlikti laisvės atėmimo bausmės antrą kartą. Atmetant šį skun­do argumentą, pažymėtina, jog iš Lietuvos informacinės teismų sistemos matyti, kad G. A. anksčiau buvo teistas. Paskutinis apkaltinamasis nuosprendis juo atžvilgiu priimtas Vil­niaus apygardos teisme 2011 m. birželio 30 d., tačiau teistumas išnykęs. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi įtakos teis­mo priimtam sprendimui ir nutarties esmės nekeičia. Pirmosios ins­tan­cijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplin­ky­bes, ku­rio­mis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol by­loje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

11. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Apygardos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.