Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2010-12-06 · Civilinė byla Nr. 2-8462-772/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
2-8462-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
R. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. Š.
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8462-772/2010Procesinio sprendimo kategorija: 128.19. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 06 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,dalyvaujant pareiškėjai R. Š. ir suinteresuotam asmeniui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. Š.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. Š. su pareiškimu 2010-10-21 kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po jos motinos J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėja teigė, kad jos sesuo V. Š. į jai priklausančią motinos palikimo dalį nepretenduoja. Atskirai nurodė, kad po velionės motinos J. S. mirties turėjo daug rūpesčių, o be to tiksliai nežinojo, kad motina nėra pardavusi žemės sklypo po tėvo mirties, nors apie tai ne kartą buvo kalbėta. Apie motinos nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ji sužinojo tik tvarkydama pastarosios palikimą ir tarp dokumentų radusi 2005-03-31 pažymėjimą. Kadangi motina testamento nepaliko, todėl ji per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą ir paveldėjimo teisės byla nebuvo pradėta.

Pareiškėja R. Š. paaiškino teismui, kad tik po daugiau nei trijų mėnesių radusi minėtą dokumentą, ji suprato, jog dėl motinos J. S. vardu atsiradusio palikimo ji privalo kreiptis į vietos notaro biurą. Tačiau šį įstatymo nustatytą terminą ji jau buvo praleidusi, todėl kreiptis į vietos notaro biurą ji nebegalėjo. Papildomai pareiškėja R. Š. paaiškino teismui, kad iki motinos mirties reikalų susijusių su palikimo priėmimu ji neturėjo. Kadangi ji jau nebegali kreiptis į vietos notarą, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą, todėl prašė teismo jį atnaujinti. Be to prašė teismo pripažinti, kad terminą kreiptis į vietos notaro biurą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Prašė pareiškimą tenkinti, nes nori užbaigti su paveldėjimu susijusių dokumentų tvarkymą. Pareiškėja nurodė, kad jokie kiti suinteresuoti asmenys nepretenduoja į jos motinos palikimą ir jie palikimo nėra priėmę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. Š. paaiškino teismui ir nurodė, kad neprieštarauja sesers prašymui atnaujinti terminą atsiradusiam palikimui priimti. Tuo pačiu nurodė, kad į motinos vardu atsiradusį palikimą, tai yra į jai priklausančią palikimo dalį ji nepretenduoja, nes dar 2010-10-15 Radviliškio raj. 1 - ojo notaro biurui pateikė pareiškimą, kad į palikimo dalies atsisako (CK 5. 60 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, palikėjai J. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Nekilnojamojo daikto 1/2 dalį velionė J. S. paveldėjo po velionio vyro E. S. mirties ir jis nuo 2005-03-31 Nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotas palikėjos vardu (b.l.12). Turto palikėja J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Vietos notaro biure iki pareiškėjos pareiškimo teisme, nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionės J. S. palikimą kitiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėja R. Š. yra velionės J. S. dukra (b.l. 4-5), o kitas įpėdinis palikimo dalies atsisako (b.l. 7).

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Kaip jau minėta velionės J. S. vardu nuosavybės teisės į palikimą sudarantį nekilnojamąjį daiktą viešajame registre įregistruotos 2005-03-31 (b.l. 11). Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), tai yra būdama teisėta jai priklausančio turto savininke (b.l.6). Tačiau įpėdinė ir pareiškėja R. Š. apie velionės motinos J. S. vardu įregistruotas nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą sužinojo tik 2010 metų spalio mėnesį, tai yra praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po velionės motinos mirties. Šios aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinė R. Š. apie paveldėjimo teisę į atsiradusį palikimą sužinojo tik po motinos J. S. mirties, tačiau dėl praleisto įstatymo nustatyto termino ji nebegali realizuoti savo teisės ir kreiptis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Dėl to šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja R. Š. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėja R. Š. būdama mirusios motinos vaiku (CK 5.11 str. 1 d.1 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjos J. S. vardu atsiradusį palikimą (b.l. 4-5). Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjai R. Š. priklauso paveldėjimo teisę į velionės motinos J. S. palikimą, kuri sudaro žemės sklypas (b.l.11). Palikimo atsiradimo dieną įpėdinė R. Š. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę ir šį jos teisė turi būti ginama atnaujinant jai įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notaro biurą. Kadangi tik viena iš pretendenčių į palikimą, tai yra pareiškėja išreiškė valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, tuo pačių pripažintina, kad tik ji turi paveldėjimo teisę.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis nuo tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjai R. Š. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jos mirusios motinos J. S. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai R. Š. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270, 576- 578 str.,

n utaria:

Atnaujinti pareiškėjai R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notaro biurą, atsiradusiam palikimui po jos motinos J. S. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys