- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- e2-228-723/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04895-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. V. dėl 2016‑02-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo ir dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodytą pašalinti neteisėtos statybos padarinius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškiniu atsakovei E. V. prašo:
1. panaikinti atsakovės E. V. surašytos 2016-02-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą;
2. įpareigoti atsakovę E. V. savo lėšomis išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą, kurio unikalus Nr. 4400-4114-4038, įregistruotą deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu;
3. įpareigoti atsakovę E. V. savo lėšomis, per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087) esančiame (duomenys neskelbtini), Parapijoniškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., neteisėtai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę.
4. atsakovei E. V. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Inspekcijai pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087) esančiame (duomenys neskelbtini), Parapijoniškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., neteisėtai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
1.Ieškinyje nurodė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087), esančiame (duomenys neskelbtini), Parapijoniškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje neteisėtai pastatė pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Greta atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre įregistruotas Mažasis upelis (kodas minėtame kadastre – 12010519). Atsakovės pastatytas statinys neatitinka savavališkos statybos sąvokos, įtvirtintos Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, tačiau pastatytas statinys pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl laikytinas neteisėtu. Atsakovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kuriame pastatytas statinys, yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Atsakovės pastatytas statinys yra didesnio ploto nei leidžia teisės aktai, todėl pagrįstai laikytinas neteisėtu. Inspekcijos vyriausiasis specialistas atlikęs statybos patikrinimą nagrinėjant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos persiųstą skundą nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087), paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje neteisėtai pastatytas 11,98 m ilgio ir 5,6 m pločio su 2,39 m ilgio, 1,21 m pločio ir 2,78 m aukščio priestatu pagalbinio ūkio paskirties pastatas. 2016-03-29 statytojai buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-266, kuriuo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2016-09-29 nugriauti pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. 2016-11-10 faktinių aplinkybių konstatavimo aktu Nr. FAK-2842 buvo nustatyta, kad atsakovė nenugriovė ūkio paskirties pastato, kurio unikalus Nr. 4400-4114-4038, žemės sklype, kadastro Nr. 4177/0300:1087, t. y. neįvykdė Inspekcijos nurodymo, neteisėtos statybos padariniai pašalinti nebuvo.
Atsiliepimas
2.A. E. V. atsiliepimu (priešieškinys priimtas kaip atsiliepimas) su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad VĮ Registro centras centrinio duomenų banko 2016‑11‑25 išrašo duomenys, jog statinys buvo pradėtas statyti 2009 metais, nėra visai tikslūs tik dėl statybos pabaigos, nes 2010 m. N. M. atsakovė jau šventė šiose patalpose. Tuo metu tokiai statybai, kuri buvo padaryta, nereikėjo taikyti tokių reikalavimų, kuriuos ieškovas nurodo savo ieškinyje, nes paprasčiausiai tokių reikalavimų nebuvo. Nekilnojamojo turto registre yra įrašytas ne vandens telkinys, kaip kad ieškovas nurodo, o melioracijos telkiniai - žemės sklypo naudojimo apribojimai yra taikomi su specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (8 punktas) - žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai. Tai yra skirtingi daiktai. Tas skirtingumas pasireiškia tuo, kad krantas melioracijos grioviuose, kanaluose ir kitose užtvenkimo vietose yra skaičiuojamos nuo tos vietos, kur pasibaigia vanduo, o ne nuo kranto, nes pats melioracijos įrenginys yra dirbtinis daiktas. Taikant šį faktą atstumas nuo atsakovės statinio iki melioracijos telkinio vandens pradžios yra leistinas. Dėl melioracijos įrenginių įrašas nenuginčytas. Visos įstaigos, su kuriomis reikėjo derinti statybos įforminimą, sutiko su jos pateikta pastato dokumentacija, su faktu, kad statyba istoriniuose kanaluose pasirodė 2009 metais, kad jokių pažeidimų neužfiksuota, kitaip nebūtų suderinta su vietine valdžia ir jos kompetentingomis įstaigomis. Ieškovas, kalbantis apie vandens telkinių apsaugą (jei sutikti su išlyga vien todėl, kad jis taip rašo), privalėjo nurodyti, kuo atsakovės statinio dalis trukdo tai vandens telkinio apsaugai – ar pastatas užgožia saulės šviesą vandeniui, ar kokios tai nešvarios nuotekos teršia taip vadinamą vandens telkinį, ar dar kokios tai priežastys. Tas dalykas yra svarbus tuo, kad atsakovei atima galimybę be griovimo pašalinti vandens apsaugos trūkumus, pvz., įrengti vandens nutekėjimą į kitą pusę, o ne į tą, kuri neturi būti vandeniu teršiama, ar taikyti kitas vandens apsaugos priemones. Ieškovas neskiria net vandens susitelkimo apibrėžimų ir ribų. Pripažįsta, jog truputėlį yra kalta, kad, galbūt, laiku ko nors ir nepadarė, bet nesudėtingiems statiniams nereikėjo jokių derinimų ir specialių projektų. Ieškovo prašymui, kad ji savo lėšomis išregistruotų jai priklausančius pastatus, nėra jokio pagrindo. Pagaliau, jei kas nors būtų buvę netvarkoje, tai nekilnojamojo turto registras nebūtų atsakovei įregistravęs jos nuosavybės pastatui. Ir jis tą padarė dėl to, kad net ir mažų upių ir ežerų atsakovės žemės sklype neaptikta.
3.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė A. J. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad prašo panaikinti Registrų centre užregistruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Prie deklaracijos pridėtuose dokumentuose nurodytas 91 proc. baigtumas. Tai negali būti užbaigta statyba. Teoriškai šitas trūkumas galėtų būti šalinamas, tačiau yra kitas trūkumas. Toje vietoje negali būti statomas statinys didesnis nei 25 kv.m. bendrojo ploto. Šis statinys yra didesnis. Inspekcija gauto skundo pagrindu patikrino ūkinį pastatą, kuris pastatytas atsakovei priklausančiame žemės sklype. Po patikrinimo buvo surašytas 2016-03-29 privalomasis nurodymas atsakovei. Jis buvo įteiktas atsakovei, apskundimo tvarka išaiškinta. Nebuvo skundžiama. Buvo užfiksuoti pažeidimai. Tam žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos zonos. Palei tą sklypą eina Mažasis upelis, užregistruotas upių kadastre. Tie duomenys yra aktualus, situacija nepasikeitusi. Arčiau nei už 50 m pakrantės apsaugos juostos negali būti statomi statiniai, nebent iki 25 kv.m. bendrojo ploto ir ne aukštesni nei 4,5 m., o paskirtis turi būti pirtis be rūsio. Pastatytas statinys yra akivaizdžiai didesnis su priestatu. Atstumas nuo apsaugos zonos yra ženkliai mažesnis, tik apie 10-20 m. Atsakovei buvo nurodytas terminas iki kada turi pašalinti neteisėtai pastatytą statinį, tačiau per tą laiką atsakovė parengusi dokumentus pateikė deklaraciją apie ūkinio pastato užbaigimą Registrų centrui. Registrų centras užregistravo, suformavo naują daiktą, įrašas galioja nuo 2016-09-22. Deklaracija tokiam statiniu, II nesudėtingam statiniui, neprivalomos tvirtinti ir registruti Inspekcijoje. Pastatas nelabai panašus į pagalbinį ūkio. Aukštis galimai neteisingai nurodytas. Ten yra upelis, remiantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė J. D. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad deklaracija yra neteisėta dėl kelių argumentų. Vadovaujantis STR „Statybos užbaigimas“ deklaracija apie statybos užbaigimą paskelbiama, kad statyba užbaigta arba paskirtis pakeista. Atsakovė šia neteisėta deklaracija deklaravo 91 proc. statybos baigtumą ir deklaracijos pagrindu įregistravo duomenis Nekilnojamojo turto registre. Deklaracija apie statybos užbaigimą gali būti skelbiama tik apie 100 proc. statinio baigtumą. Tačiau ginčo statinio yra pastatyta tik 91 proc. Taip pat deklaracija ir jos duomenys neteisėti ir dėl to, kad nurodyta, jog pastatytas gyvenamasis pastatas, kai iš tikrųjų yra pastatytas pagalbinio ūkio paskirties statinys. Deklaracija neteisėta ir todėl, kad pati statyba ginčo žemės sklype yra neteisėta. Duomenys apie neteisėtą statyba yra užfiksuoti privalomajame nurodyme, kuris teisėtas, nepanaikintas, galiojantis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540, paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos ruožas, kuriame yra ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį, o paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatomos su paviršinio vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos vandens telkiniui arba riboti jų naudojimą visuomenės poreikiams galimybės, todėl joje yra draudžiama tam tikra ūkinė veikla. Atsakovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kuriame yra pastatytas ginčo statinys yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, paviršinio vandens telkinio apsaugos zona bei pakrantės apsaugos juosta. Vadovaujantis 1992-05-12 LRV nutarimu Nr. 343 patvirtintomis specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų 127 punkto 9 papunkčiu vandens telkinių apsaugos zonoje draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo bei Miškų įstatymo nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ir jų bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimo teritorijose. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. reglamentuoja paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas bei veiklą jose, o šio straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad sodybose už pakrantės apsaugos juosto ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnė kaip 25 kv.m. bendrojo ploto ir ne aukštesnį kaip 4,5 metrų aukščio asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Atsakovės pastatytas statinys yra didesnio ploto nei leidžia teisės aktai, todėl pagrįstai laikytinas neteisėtu statiniu. 2016-03-29 atsakovei buvo surašytas privalomais nurodymas. Tokio statinio statyba neatitinka ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre 2016-12-12 registruoto leidimo kaimo plėtros žemėtvarkinio projekto. Ginčo žemės sklypas yra prie upelio, kuris yra registruotas LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, kurio Nr. 12010512, t.y. Mažasis upelis. Šie duomenys yra vieši ir visiems asmenims prieinami. Upelio pasaugos zonos riba yra 50 m.
4.Atsakovė E. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pastatą statė 2009 metais. Kai statė, buvo savivaldybėje ir paaiškino, kad nieko nereikia, jokių leidimų. Savivaldybė aiškino, kad ten melioracijos griovys. Buvo pasakyta, kad nuo to vandens krašto 15 metrų, atstumas išlaikytas. Čia buvo nuvažiavęs vyras. Nežino, ar sakė kažką dėl dydžio. Pastatė daugiau nei 25 kv.m., aukštesnis nei 2,80 m. Kai atvažiavo komisija, buvo paaiškinta, kad čia upelis ir šioje zonoje nieko negalima statyti. Plėtros planas sudarytas 2016 m., jau pastatas buvo. Pripažįsta, kad yra nusižengusi, nes kai pastatė, gal reikėjo kažką daryti. Prie statybų tvarkėsi vyras. Statybas vykdant reikia laikytis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. Supranta, kad nežinojimas leistinos kvadratūros, neatleidžia nuo atsakomybės. 2016-03-29 privalomojo nurodymo neskundė, nes gulėjo ligoninėje. Grįžusi iš ligoninės taip pat neskundė. Ūkininkės pažymėjimą gavo neseniai, tačiau ūkininkavo visą gyvenimą. Visais šitais dokumentais pradėjo rūpintis, kai atvažiavo komisija ir pasakė, kad jiems reikia tvarkyti. Nesakė, kad reikia nutraukti, tačiau dokumentų nesutvarkė. Pasakė, kad viskas gerai tvarkykitės, tačiau už poros savaičių gavo nurodymą nugriauti. Manė, kad tik teismas gali nugriauti. Kaip įregistravo 91 proc. baigtumo statybą įregistravo kaip baigtą statybą negali pasakyti. Tie žmonės, kurie registravo, gal žino, kad galima. Jei būtų negalima, būtų neregistravę. Visus planus registrui ji su vyru nešė. Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinyje gal ir teisingai nurodyta, kad ginčo statinys pažymėtas kaip griaunamas statinys. Namas su stogu gal 4 m su kažkiek. Pradžioje turėjo būti gal kažkiek mažesnis, bet vyras paskui pagalvojo. Į šį pastatą atvažiuoja vasarą, atvažiuoja anūkai, viduje iš plytų kaminas padarytas iš plytų. Namas negyvenamasis, neapšiltintas. Deklaracijoje nurodė, kad nebaigta statyba.
5.Atsakovės atstovas adv. Š. V. nurodė, kad ieškinys pateiktas neįgalioto asmens. Kadastro įstatyme aiškiai parašyta, kad kas parašyta galioja, kol nenuginčyta. Tuo metu, kai statė, pats ieškovas nurodo, kad nebuvo įstatymo pažeidimų, tik dėl vandens telkinio paskui. Registre įrašas nuo 2009-06-08 specialiosios miško ir žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypai, kuriose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Tokių vandens telkinių, kokių nori, nėra. Nėra jokių duomenų, kur tas upelis, kokioje vietoje. Pastatas nebuvo statybos įstatyme nustatytu terminu įregistruotas dėl ligos. Tačiau tai nėra pasekmė nugriauti. Deklaracijos forminimas yra teisėtas veiksmas. 2009 m. statybos pradžia ir 2009 m. viskas buvo pabaigta. Visi dokumentai buvo suderinti, pasirašyta, kad ten melioracija. 2016-07-21 Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos derinimo protokolas, brėžiniai, NT išrašas. Pastatas nuo melioracijos įrenginių yra 15 m atstumu. Prašymas įpareigoti išregistruoti savo lėšomis deklaraciją iš registro be registro spręsti negalima. Atsakovė nėra kalta, ji elgėsi normaliai. Įstatymas nedraudžia pateikti deklaraciją ir apie nebaigtą statybą.
6.L. N. V. parodė, kad pastatas yra nuo kranto 15 metrų. 91 proc. baigtumą nustatė firma, kuri darė projektą. Jis buvo ūkininkas, savo rankomis viską statė. Jokių priekaištų iki praėjusių metų kovo mėnesio dėl ginčo pastato nebuvo. Kai nusprendė statyti pastatą, kreipėsi į privačią firmą Lukiškių gatvėje. Jie paaiškino, kad kai pastatysi, parašys projektą. Kai kreipėsi į firmą, jam pasakė, kad nežino, kas čia yra – ar upelis, ar griovys. Jie kreipėsi į savivaldybę. Jam atsakė, kad čia yra griovys melioracinis ir galima viską tvarkyti. Tai patvirtinančių įrodymų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovei E. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1863-2849, kadastro Nr. 4177/0300:1087, esantis Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Parapijoniškių k., (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra pastatytas ir atsakovės nuosavybės teise įregistruotas 2016-02-26 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4400-4114-4038.
8.Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011). Remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.
Lietuvos A. T. praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005 ir kt.).
9.Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį, o paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla.
Bylos duomenimis nustatyta, kad greta atsakovei nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre įregistruotas Mažasis upelis (kodas šiame kadastre – 12010519).Šį upelį Parapijoniškių kaime galima pamatyti internetinėje svetainėje maps.lt įvedus duomenis-„Parapijoniškių kaimas,Vilnaisu rajonas“.Šie duomenys yra viešai prieinami. Tai gi, atsakovės žemės sklypui, kuriame pastatytas ginčo statinys, taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Nors atsakovė teigė, kad ginčo vietoje yra ne upelis, o melioracijos griovys, tačiau šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintomis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktu, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir veiklą jose, o 6 dalyje numatyta, kad sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.
10.I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrinęs atsakovei priklausančiame žemės sklype atliktą ūkinio pastato statybos aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 6 d., Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p., 6 d., Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 127.9 punktu, nurodė atsakovei nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087) Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Parapijoniškių k., paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje pastatytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą 11,97 m ilgio, 5,6 m pločio su priestatu 2,39 m x 1,21 m ir 2,78 m aukščio (iki sienos susikirtimo su stogu) ir sutvarkyti statybvietę iki 2016-09-29. Privalomasis nurodymas buvo įteiktas atsakovei, jame išaiškina jos teisė jį per vieną mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka skųsti teismui. Atsakovė privalomojo nurodymo neskundė, jis nėra panaikintas ir yra galiojantis. 2016-11-10 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, kad atsakovė įpareigojimo nėra įvykdžiusi ir neteisėtos statybos padariniai nėra pašalinti.
Taigi, byloje pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimas nustatyta, kad atsakovės pastatytas statinys yra didesnio ploto nei leidžia teisės aktai (25 kv.m.). Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pastatas yra didesnio nei 25 kv.m. ploto. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad pastatytas statinys pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai laikytinas neteisėtu.
11.Kaip jau nurodytą aukščiau, atsakovė 2016-09-22 VĮ „Registrų centre“ Nekilnojamojo turto registre įregistravo ginčo ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-4114-4038, pateikdama registro tvarkytojui 2016-01-20 Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą bei 2016-02-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus specialistai 2016-11-21 Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo akte Nr. DTA‑69 nurodė, kad duomenys apie statinio statybą deklaracijoje pateikti ne pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, reikalavimus, t.y. neatitinka 8.3 punkto, nes statinio baigtumas - 91 % ir deklaracijos duomenyse apie pastatytų naujų pastatų rodiklius nurodoma, kad pastatyti gyvenamieji pastatai ir butai pagal: sienų medžiagas ir aukštų skaičių, nors deklaruojama, kad pastatytas pagalbinio ūkio paskirties pastatas; tokios paskirties naujo statinio statyba buvo negalima arba tokie statinio rekonstravimo darbai buvo galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus – naujo statinio statyba negalima pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre 2016-09-12 registruotą (TPD registracijos Nr. T00079054) kaimo plėtros žemėtvarkos projektą „Žemės sklypo (kadastro Nr.4177/0300:1087), esančio Parapijoniškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskr., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti, žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti“; taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 6 dalis, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 127.9 punktas.
CK 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, 8.3 punktas, apibrėžiantis deklaracijos apie statybos užbaigimą sąvoką, nurodo, kad tai yra statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) (toliau - Statytojas) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.
Atsakovė E. V. pateiktoje deklaracijoje nurodė duomenis, kad pastato baigtumas 91 proc. Teismas sutinka, kad šie duomenys neatitinka tikrovės, nes deklaruojant užbaigtą statybą, ji ir turi būti užbaigta, t.y. 100 proc. baigtumo. Deklaracijoje nurodytoje vietoje, kurioje pagal 2016-01-20 nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenis pastatytas statinys, yra negalima, nes pažeisti aukščiau minėti teisės aktų reikalavimai - atsakovės pastatytas statinys yra didesnio nei leidžiamo 25 kv.m. bendrojo ploto, toje vietoje galima statyti tik pirtis be rūsio. Kadangi statinys jau įregistruotas nekilnojamojo turto registre, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti tik teismas, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes deklaracijos galiojimas panaikintinas šiuo teismo sprendimu.
12.Patenkinus ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį iš atsakovės E. V. valstybei priteisiamas už ieškinį mokėtinas 62,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 93, 96 str.)(kaip už du reikalavimus skaičiuoju 31 x 2 – dėl padariniu pasalinimo ir deklaracijos).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 178, 182, 185, 259-260, 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) surašytos 2016-02-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą.
Įpareigoti atsakovę E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 10 dienų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą, kurio unikalus Nr. 4400-4114-4038, įregistruotą 2016-02-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu.
Įpareigoti atsakovę E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis, per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087) esančiame Pievų g. 7, Parapijoniškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., neteisėtai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę.
A. E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (kodas 288600210) pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087) esančiame (duomenys neskelbtini), Parapijoniškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., neteisėtai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Priteisti iš atsakovės E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.