Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-15 · Civilinė byla Nr. e2-204-178/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-02-15Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
e2-204-178/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02180-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
Z. V., V. K., R. K., N. Č.
Ieškovas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-204-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02180-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Z. V., V. K., R. K., N. Č. dėl netesybų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.Ieškovas G. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. 54 500 Eur netesybų bei 5 proc. procesines palūkanas. Netesybos kildinamos iš netinkamai vykdomos taikos sutarties sąlygų.Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises bei kitą turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 54 500 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys ir prašoma priteisti 54 500 Eur suma jiems yra didelė. Atsakovai 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. rugpjūčio 2 d. pardavė tris jiems priklausančius butus, taip ženkliai sumažindami savo turto masę. Taip pat tokie veiksmai duoda pagrindo manyti, kad atsakovai gali perleisti ir kitą jiems priklausantį turtą, kas kelia didelę grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesąžiningus veiksmus ir grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ir tai, kad atsakovai nevykdo dalies taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo jų pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu, naudoti jų sąskaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti. Bendra atsakovų areštuoto turto ir piniginių lėšų suma neturi viršyti 54 500 Eur ieškinio kainos.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado prašoma priteisti suma, nurodomi kaip atlikti nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, prašoma priteisti suma atsakovams yra didelė, atsakovai perleidžia jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, sprendė, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Vadovaujantis proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principais, teismas visų pirma areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir tik šio turto nepakakus, areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovai (toliau – apeliantai) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti, nes nėra nė vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma apeliantams yra didelė. Ieškovas reikalavimą reiškia keturiems solidariems apeliantams, kuriems nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, net kartais viršijantis ieškovo reikalaujamą priteisti sumą. Be to, V. K. yra J. G. turto paveldėtoja, yra pradėjusi palikimo priėmimo procedūrą, todėl visas turtas, kuris anksčiau jai priklausė bendrąja nuosavybe su J. G., bus jos asmeninė nuosavybė (vien sodo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudaro 128 555 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 36 782 Eur). Apeliantai, išskyrus šioje byloje taikytą areštą, daugiau neturi kreditorių, areštų ir pan. Ieškovo reikalaujama priteisti suma apeliantams (jiems veikiant kartu ar atskirai) nėra labai didelė. Todėl, jei ieškovo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, nėra rizikos, kad jis nebūtų realiai įvykdytas.Ieškovas ir teismas nepagrįstai trijų apeliantams priklausiusių butų pardavimą vertino kaip nesąžiningą elgesį ar siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nes apeliantai turi pakankamai turto, kad užtikrintų taikos sutarties vykdymą, nesiekė bei nesiekia jo slėpti. Apeliantai turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo apleistą, jį sutvarkė, įrengė keturis butus ir juos pardavė. Šis pardavimas nepablogino apeliantų turtinės padėties, nesumažino jų valdomo turto vertės, bet tik pakeitė jo struktūrą ir formą. Tai konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015. Už butus buvo gauti realūs pinigai, iš kurių esant būtinybei galės būti įvykdytas teismo sprendimas. Kito turimo nekilnojamojo turto nebuvo siekiama nei perleisti, nei paslėpti.Ieškovas nepateikė įrodymų, kad apeliantai gali geranoriškai nevykdyti teismo sprendimo, vengti prievolės ar bando (bandys) paslėpti savo turtą. Ieškovo argumentai – didelė ieškinio suma ir tariamas apeliantų taikos sutarties nevykdymas, negali būti pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovas neįrodė, kad jo reikalavimas dėl netesybų, išnagrinėjus civilinę bylą, galėtų būti tenkinamas. Ieškovas prima facie neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, o dėl likusių sąlygų ieškinyje nepasisakoma. Nėra įrodymų, kad ieškovas būtų patyręs 54 500 Eur nuostolius dėl nurodomo tariamo taikos sutarties pažeidimo, nėra įrodinėjamas priežastinis ryšys ir apeliantų kaltė. Ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami taikos sutarties vykdymo pažeidimui pagrįsti. Nėra pagrindo pripažinti, kad antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais konstatuotas netinkamai taikos sutarties vykdymas ar ji pažeista dėl aplinkybių, už kurias atsako apeliantai. Tas pats pasakytina ir apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį, kuria remiamasi ieškinyje. Todėl negalima tokio ieškinio vertinti kaip prima facie pagrįsto.Kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų, teismas nurodė aplinkybę, kad tariamai nevykdoma taikos sutartis. Tačiau aplinkybės (ne)įvykdyta taikos sutartis bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl teismas neturėtų spręsti bylos jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Be to, ieškovo teiginiai, kad buvo pažeisti taikos sutarties 1.1.2, 1.1.4 ir 1.1.5 punktai, yra nepagrįsti. Apeliantai atsakingai ir sąžiningai įvykdė taikos sutarties sąlygas, visapusiškai bendradarbiaudami su ieškovu ir vengdami nesibaigiančių ginčų. Tuo tarpu ieškovas piktnaudžiauja taikos sutarties sąlygomis ir tariamais ar neesminiais neatitikimais, ir siekia nesąžiningai iš apeliantų pasipelnyti.Ieškovo prašomas netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas, todėl apeliantai teismo prašys jį sumažinti, jeigu teismas tokias netesybas nuspręstų priteisti. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantai klaidina teismą teigdami, kad jiems priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas. Iš Turto arešto aktų registro išrašų matyti, kad vykdant skundžiamą nutartį buvo areštuotas visas apeliantų nekilnojamasis turtas, t. y. apeliantams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ne didesnė nei ieškinio suma. Dalis apeliantams priklausančio turto yra bendroji dalinė nuosavybės su kitais asmenimis, kita dalis turto yra įkeista, todėl išieškojimas iš šio turto yra neįmanomas arba itin sudėtingas. Atitinkamai, šis apeliantų turtas nepatvirtinta geros jų turtinės padėties. Turto arešto aktų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašai nepatvirtina, kad apeliantai neturi kitų kreditorių, kurie nėra įregistravę hipotekos arba nukreipę išieškojimo į apeliantų turtą. Apeliantai nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškinio suma jiems yra nedidelė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų atliktas trijų butų perleidimas patvirtina grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pinigai yra itin likvidus turtas, todėl, priešingai nei teigia apeliantai, nekilnojamojo turto pardavimas reiškia apeliantų turtinės padėties bloginimą, nes pinigai gali būti itin lengvai išleisti. Byloje nėra įrodymų apie už parduotus butus gautas lėšas bei šiuo metu turimas (likusias) lėšas. Nesąžiningus apeliantų veiksmus ir grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ir tai, kad apeliantai nevykdo dalies taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Apeliantų argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą.Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė solidarų reikalavimą keturiems atsakovams (apeliantams) dėl 54 500 Eur netesybų priteisimo bei šio reikalavimo užtikrinimui prašė apeliantų turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašoma priteisti suma apeliantams yra didelė, apeliantai yra perleidę jiems priklausantį turtą, todėl nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantai, kvestionuodami nutartį, teigia, kad nėra nė vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos: ieškinys prima facie nepagrįstas bei nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – apeliantams ieškinio suma nėra labai didelė, apeliantai turi pakankamai turto, kad užtikrintų taikos sutarties vykdymą, nesiekia turto perleisti ar paslėpti. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliantai atskirajame skunde nemažai dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, teigia, kad ieškinyje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. pateikti įrodymai nepatvirtina neteisėtų veiksmų – taikos sutarties 1.1.2, 1.1.4 ir 1.1.5 punktų pažeidimo - atlikimo. Tačiau daryti jau šiuo metu tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamo pagrindo nėra. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovo manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Apeliantų argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų neegzistavimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Todėl apeliantų argumentai dėl įrodymų civilinei atsakomybei jų atžvilgiu pagrįsti nepakankamumo negali ir neturi būti išsamiai patikrinti šioje proceso stadijoje, dėl ko apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą tik tikėtinumo aspektu, dėl atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo išsamiau nepasisako. Svarių argumentų, kurie teiktų pagrindą manymui, jog ieškovo teiginiai dėl taikos sutarties sąlygų pažeidimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, faktiškai nėra pateikę ir apeliantai. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas.Tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, ieškinio suma didelė. Teismų praktikoje preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ši prezumpcija nėra absoliuti ir priešinga šalis gali paneigti šią prezumpciją, pateikdama duomenis, įrodančius jos (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vertinti reikalavimo sumos dydį ir kitų bylos aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, aktualu yra ir tai, kad ieškovas turtinį solidarų reikalavimą reiškia keturiems atsakovams (apeliantams), todėl ieškinio sumos dydis vertintinas atsižvelgiant į jų visų finansines galimybes bendrai įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Dėl to sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo egzistavimui nagrinėtina visų apeliantų finansinė padėtis. Iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad šiuo metu skundžiamos nutarties pagrindu ieškovo reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės taikomas tik apeliantės V. K. turto atžvilgiu, t. y. areštuoti žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nurodyta bendra jų vertė 66 100 Eur. Kitų apeliantų atžvilgiu taikyti turto areštai išregistruoti. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad apeliantams nuosavybės teise be aukščiau nurodyto areštuoto turto taip pat priklauso: V. K. – du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini); N. Č. – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini); Z. V. – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), keturi žemės sklypai ir statiniai (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nors apeliantai nepateikė duomenų apie kitą jiems priklausantį turtą, taip pat apie gaunamas pajamas bei turimas pinigines lėšas, tačiau vien jau pateikti duomenys apie jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami pripažinti, jog apeliantų turtinė padėtis nesuponuoja išvados apie egzistuojančią padidintą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Kita vertus, gera turtinė padėtis taip pat nebūtinai reiškia, kad grėsmė teismo sprendimui įvykdymui dėl to savaime eliminuojama. Jei tam tikros aplinkybės leidžia daryti prielaidas apie galimus nesąžiningus asmens veiksmus turto atžvilgiu, grėsmė sprendimo įvykdymui vis tik išlieka. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu sprendė, kad apeliantams priklausiusių trijų butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimas lemia išvadą apie jų nesąžiningą elgesį ir/ar siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo. Tačiau apeliantai nurodo, kad jie šį turtą įsigijo apleistą, jį sutvarkė, įrengė keturis butus, iš kurių tris pardavė, o minėtas nekilnojamasis turtas ir buvo įsigytas būtent šiuo tikslu. Turto įgijimas, jo remontas rodo pakankamai geras apeliantų finansines galimybes. Iš esmės sutiktina su jų teiginiu, kad toks pardavimas jų esamos turtinės padėties faktiškai nepablogino bei nesumažino kito apeliantų valdomo turto vertės. Šios aplinkybės taip pat konstatuotos ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2016. Taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi konstatuota, kad informacija apie butų, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai (apeliantai) elgiasi nesąžiningai ir kelia grėsmę teismo nutarties vykdymui. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors tarp šalių ginčai jau vyksta dar nuo 2014 metų, nėra duomenų apie tai, kad apeliantai siekė/sieks perleisti ar paslėpti kitą pirmiau paminėtą jiems priklausantį turtą. Todėl galima manyti, kad apeliantų nesąžiningas elgesys šio turto atžvilgiu vien dėl ieškovo pareikšto ieškinio menkai tikėtinas. Pirmiau išdėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog keturi apeliantai, turintys nemažai vien tik nekilnojamojo turto, gali būti nepajėgūs (bent jau) bendrai įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą ar dirbtinai siektų bloginti savo turtinę padėtį arba perleisti savo turimą turtą dėl pareikšto jiems ieškinio. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Ieškovui išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta galimybės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas Alvydas Poškus