Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. L. 2020 m. kovo 29 d. apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė sugyventinės R. B. mažamečiui sūnui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), į kairę ranką, po to už kojos nutempė nuo lovos ant grindų ir suėmęs ranka spaudė kaklą, tuo nukentėjusiajam J. B. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat kaltinamasis V. L. 2020 m. kovo 29 d. apie 21 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei R. B. į veidą, tuo nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad daugiau kaip penkerius metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su R. B., augina jos nepilnamečius vaikus, gyvena jo mamai priklausančioje sodyboje. 2020 m. balandžio 29 d. kartu su sugyventine svečiavosi pas kaimynus, vartojo alkoholį, jis buvo stipriai pasvaigęs, todėl kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena, beveik neprisimena konflikto su J. B.. Prisimena, kad liepė J., eiti padėti mamai atlikti ūkio darbus, tačiau J., nepakluso jo paliepimui, toliau žaidė kompiuteriu. Jis dėl to supyko. Neprisimena, kas tarp jo ir J., įvyko. Pripažįsta, kad sudavė jam, ištempė iš lovos ir spaudė kaklą, nors tokių savo veiksmų jis nepamena. Kai sugyventinė grįžo į kambarį, konfliktas kilo tarp jo ir R. B.. Tuo metu jis gulėjo lovoje. R. B., sugriebusi jam už plaukų, tempė jį iš lovos, dėl ko jis labai supyko. Atsikėlęs prispaudė jai ties krūtine ranka prie sienos ir kumščiu sudavė vieną kartą į veidą. Kur tiksliai pataikė, neprisimena, kraujo ant jos veido nematė. Jis neprisimena, ar smūgį į veidą sugyventinei sudavė kieme ar namuose, bet neneigia, kad tai galėjo padaryti ir lauke. Jis suvokia, kad padarė nusikalstamas veikas, pergyvena dėl savo tokio elgesio, sugyventinės ir jos vaikų atsiprašė, jie nori sugrįžti į jo namus, ruošiasi vėl kartu gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2020 m. kovo 29 d. kartu su V. L. svečiavosi pas kaimyną, gėrė alų, ji taip pat išgėrė stiklinę alaus. Į namus grįžo apie 17 val. Namuose sugyventinis dar gėrė alų ir pradėjo šaukti ant jos nepilnamečių vaikų J. B. ir D. B., užsipuolė, kad vaikai nepašėrė gyvulių. Ji prašė sugyventinio nusiraminti ir nešaukti ant vaikų, liepė jam eiti miegoti, o pati nuėjo melžti karvių. Apie 21 val. pas ją į tvartą, kur ji šėrė gyvulius, atbėgo verkdamas ir išsigandęs jos sūnus J. B., kuriam yra 13 metų. Sūnus pasakė, kad jos sugyventinis namuose jį smaugė rankomis, o sesuo, kuriai yra 11 metų, sugyventinį atitraukė nuo jo. Ji su sūnumi parėjo į namus. Sugyventinis tuo metu gulėjo lovoje. Tada ji V. L. papešė už plaukų ir pasakė, kad nelystų prie jos sūnaus. V. L. supyko, atsikėlęs iš lovos pradėjo mėtyti daiktus, ištraukė televizoriaus laidus iš rozetės, ėmė spardyti plastikinę dėžę, kurioje buvo jūros kiaulytė. Vaikams ji liepė pasiimti jūros kiaulytę ir bėgti į kitą namą, kuriame gyvena jos sugyventinio mama. V. L. bėgo paskui vaikus, ji supykusi du kartus pastūmė V. L., ji pastūmė savo sugyventinį, jis nenugriuvo ir tuomet jai vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Nuo smūgio jautė fizinį skausmą, jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Kitą dieną, t. y. 2020 m. kovo 30 d., jai ant veido kraujosruvų ar sužalojimų nebuvo, tik ties akimi buvo nežymus patinimas. 2020 m. kovo 29 d. policijos pareigūnai siūlė iškviesti medikus, tačiau ji atsisakė. Dėl nežymaus patinimo į medikus nesikreipė, atsisakė vykti pas medicinos ekspertus (b. l. 7, 44, 46).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7 klasėje, jam 13 metų, gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama, patėviu, sese ir močiute. Patėvis yra V. L.. Tą dieną jis sėdėjo ant lovos, žaidė su planšete, o patėvis, eidamas pro šalį, pasakė nežaisti su planšete ir nuėjo į savo kambarį. Vėliau sugrįžo, paėmė planšetę ir norėjo suduoti per galvą, bet jis kaire ranka užsidengęs apsisaugojo, jis įspyrė patėviui. Patėvis ištempė jį už kojos ant grindų ir sugriebęs viena ranka už kaklo smaugė jį. Sesuo bandė patraukti patėvį. Kai smaugė, jautė skausmą, kurį įvertintų 4-5 balais. Žymės ant kaklo buvo, bet greitai išnyko. Mama su patėviu sukonfliktavo, jis matė, kaip patėvis mamai sudavė. Konfliktas įvyko kambaryje. Su patėviu susitaikė (b. l. 65-66).

Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 21) matyti, kad 2020 m. kovo 29 d. 21 val. 32 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinusi R. B. pranešė, kad ji konfliktuoja su sugyventiniu, kuris muša ją ir jos vaikus.

Iš policijos duomenų bazėje užfiksuotos informacijos (b. l. 21-24), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 6-8), tarnybinio pranešimo dėl blaivumų patikrinimo (b. l. 19) matyti, kad po R. B. telefoninio pranešimo BPC į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) - vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams R. B. nurodė, kad neblaivus sugyventinis V. L., suėmęs už kaklo, smaugė jos mažametį sūnų J. B., vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą, dėl ko ji pajutusi skausmą. Įvykio vietoje alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0210 V. L. 21 val. 54 min nustatytas 2,92 promilių girtumas, R. B. 22 val. 02 min – 0,36 promilių girtumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo sugyventinę R. B. ir jos mažametį sūnų J. B.. Smūgio sudavimas į veidą sugyventinei, smaugimas nepilnamečio, jo ištempimas iš lovos ir sudavimas į ranką, kuria nepilnametis dengėsi galvą nuo galimo kaltinamojo smūgio, neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Kad kaltinamojo smūgių sudavimas sukėlė fizinį skausmą, patvirtina ir tokios nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės – nukentėjusiajai patinimas veide buvo matomas ir kitą dieną, J. B. matė ant savo kaklo suspaudimo žymes, kurios jam po kurio laiko pranykusios. Teismas abejoti nukentėjusiųjų parodymais neturi pagrindo. Iš karto po įvykio kaltinamajam nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, todėl akivaizdu, kad alkoholio poveikyje kaltinamasis galėjo ir neprisiminti įvykio aplinkybių, jas atgaminti netiksliai, nors iš esmės jis kaltę pripažįsta, neigia apkabėjimo galimybę.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas smūgį į veidą R. B., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, suduodamas jos mažamečiui sūnui, smaugdamas jį, sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą, todėl jo veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtys.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmams – smurto panaudojimui sugyventinės ir jos mažamečio vaiko atžvilgiu - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 55 straipsnyje yra numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti. Taigi, ši įstatymo nuostata nepaneigia teismo teisės pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau BK 55 straipsnio turinys įpareigoja teismą pirmiausia apsvarstyti galimybę skirti švelnesnę, negu laisvės atėmimas, bausmę, o priėmus sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, jį atitinkamai motyvuotai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015). Sutinkamai su BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnis), kaltinamasis V. L. padarė būdamas neteistas (b. l. 109). Administracine tvarka už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu ar neteisėtus veiksmus prieš vaikus, nebaustas, turi galiojančių nuobaudų tik už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 115-116). Šiuo metu jis niekur nedirba, tačiau iki 2020 m. sausio 31 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 118). Kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems nebuvo padaryti kūno sužalojimai, suduoti smūgiai sukėlė tik fizinį skausmą, jo neteisėtos veikos buvo trumpalaikės, nukentėjusiųjų jis atsiprašė, neigiamai vertina savo elgesį, kas rodo jo neteisėtų veikų nedidelį pavojingumo laipsnį. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistojo asmenybė, faktinis padaryto nusikaltimo bei paties nuteistojo pavojingumas leidžia pasiekti bausmės tikslus paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kaltinamasis V. L. šiuo metu niekur nedirba, iš jo paaiškinimų matyti, kad jis gyvena kartu su pensinio amžiaus mama, kaime, jo mamai priklausančioje sodyboje, pragyvena iš namų ūkio ir atsitiktinių darbų kaime. Esant tokioms aplinkybėms, baudos, kuri yra vienintelė bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje, skyrimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, nes pastovių pajamų neturinčiam asmeniui net ir minimalios baudos (2 500 Eur) paskyrimas realiai būtų neįgyvendinamas. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis kaltu prisipažino, kas laikytina jo prisidėjimu prie nusikalstamos veikos išaiškinimo, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, turėdamas galimybę, nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusieji jam jokių turtinių pretenzijų nereiškia. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą V. L. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įvertinus visumą nusikalstamą veiką padarymo ir kaltinamąjį V. L. charakterizuojančių aplinkybių, darytina išvada, kad kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, kurie skiriami kartu su šia bausme, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, už vieną iš jų skiriama švelnesnė bausmė rūšis, todėl laisvės apribojimas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtinas ilgesnės nei vidutinės trukmės, numatytos BK 48 straipsnio 2 dalyje, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, - vidutinės trukmės. Kadangi abi veikos padarytos tuo pačiu metu, vieno konflikto metu, todėl bausmės bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskiriant ilgiausios trukmės laisvės apribojimo bausmę, numatytą įstatymo.

Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nenusikalstų, kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini įpareigojimai, galintys turėti teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. Kadangi jie niekur nedirba, skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 5 punktas). Kadangi nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narius, apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamasis V. L. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės (1 metų 6 mėnesių) bausmės pridėti dalį (6 mėnesius) švelnesnės bausmės, subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 5 punktu, 7 dalimi, 72² straipsniu, V. L. įpareigoti:

per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 29 d. 21 val. 55 min. iki 2020 m. kovo 30 d. 14 val. 40 min., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.