Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Liaškovo pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuotas asmuo R. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB Atanoras (dabar suteiktas bendrovei bankrutuojančios statusas) buvusiai direktorei R. B. piniginę baudą.

Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, UAB „ATANORAS“ 2010-09-25 buvo įteiktas Patvarkymas dėl dokumentų pateikimo Nr. AN001886, kuriuo skolininkas įpareigotas nedelsiant pateikti bendrovės ilgalaikio bei trumpalaikio turto apskaitos žurnalų nuorašus, kasos knygos nuorašą ir debitorių sąrašą. Skolininkui nedelsiant nepateikus minėtų dokumentų, įteiktas ir Patvarkymas dėl lėšų, esančių bendrovės kasoje, arešto Nr. AN001887.

Iki 2010-09-27 skolininkui nepateikus atsakymo į minėtus patvarkymus, UAB „Atanoras“ direktoriaus pavaduotojui įteiktas Patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. AN001895, kuriuo skolininkas įpareigotas paaiškinti, kodėl nevykdo antstolio reikalavimų, suformuluotų ankstesniais patvarkymais bei informuoti, kaip yra vykdomas patvarkymas, kuriuo areštuotos lėšos, esančios bendrovės kasoje, nurodant kasoje esantį lėšų likutį.

Nurodė, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje iki šiol nėra gautas nei atsakymas į minėtus patvarkymus, nei duomenų apie tai, kaip yra vykdomi antstolio reikalavimai bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. L2-7901-251/2010.

Nevykdant antstolio reikalavimų yra kliudoma antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Todėl remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis teismo prašė, už jo reikalavimų nevykdymą, pinigine bauda nubausti, UAB „Atanoras“ vadovę direktorę R. B..

Antstolis teismo posėdžio metu pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.

Antstolis savo reikalavimą grindė į bylą teiktais rašytiniais įrodymais.

Suinteresuoto asmens UAB Atanoras buvusi vadovė R. B. per teismo nustatytą terminą savo nuomonės dėl antstolio pareiškimo motyvų nepateikė. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, kad tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo labai sunki ir dėl to ji jau buvo pateikusi Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jos vadovaujamai bendrovei iškėlimo. Teigė, kad antstolis turėjo žinoti apie tai, jog jos vadovaujamai bendrovei yra pradėta bankroto procedūra. Nurodė, kad skolą išieškotojui pripažįsta, nors jai nelabai buvo suprantami antstolio veiksmai, kuriuos jis atliko vykdydamas minėtą nutartį. Teigė, kad tuo metu ji nebuvo informuota apie antstolio priimtus patvarkymus, jie jai nebuvo perduoti, kadangi bendrovės administracija savaitgaliais nedirbo, o dirbo tik picerijos aptarnaujantis personalas kuomet bendrovei priklausančioje picerijoje lankėsi antstolis. Tuo pačiu pripažino, kad sunki ir jos asmeninė materialinė padėtis, nes su sutuoktiniu negyvena, viena išlaiko nepilnametį vaiką ir teikia parama kitiems dviem pilnamečiams vaikams. Dėl to prašė teismo skiriant jai baudą, atsižvelgti į tai, kad bendrovei jau iškelta bankroto byla, ji antstolio reikalavimų neįvykdė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių bei į sunkią jos asmeninę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra sutektos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis (b.l. 1-2).

Suinteresuotas asmuo nurodė argumentus – kad tik dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties ji neįvykdė antstolio teisėtų reikalavimų. Be to iš byloje esančių duomenų matosi, kad Šiaulių apygardos teisme 2010 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas UAB Atanoras direktorės R. B. pareiškimas iškelti jos vadovaujamai bendrovei bankroto bylą. Šis suinteresuoto asmens prašymas buvo patenkintas 2010-10-13 nutartimi iškeliant UAB Atanoras bankroto bylą. Taip pat į bylą pateikta ir Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-09-24 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko UAB Atanoras atžvilgiu pagal ieškovo UAB Apsaga prašymą. Ši nutartis įsigaliojo nuo 2010-09-24 dienos, tačiau per 7 dienas dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo skolininkas galėjo pateikti atskirąjį skundą. Tačiau skolininkas UAB Atanoras nesikreipė į teismą dėl šios nutarties pakeitimo ar panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka (CPK 151 str.). Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB Atanoras nustatyta tvarka būtų pranešęs antstoliui, dėl ko negali įvykdyti jo reikalavimo. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje irgi nebuvo skundžiami. Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-09-24 nutartis, kaip jau minėta įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir turėjo būti vykdoma (CPK 151 str. 3 d.). Tik įvykdžius minėtą teismo nutartį, įgyvendinamas teismo nutarties privalomumo principas, įsiteisėjusi teismo nutartis, yra privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Taigi nagrinėjamojoje byloje neturi reikšmės suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad ekonominė padėtis neleido laiku įvykdyti ne tik teismo nutarties, bet ir antstolio reikalavimų, neturi reikšmės taip pat ir kitos jos nurodytos aplinkybės. Šioje nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-09-24 teismo nutartimi kreditoriui pripažintos teisės į skolos išieškojimą realizavimo. Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi, todėl skolininko nurodyti argumentai negali būti pripažįstami antstolio reikalavimų nevykdymo pagrindu, tuo pačiu ir kaip atleidžiantys asmenį nuo atsakomybės teismo nutarties nevykdymo atveju (CPK 18 str.).

Vykdant teismo sprendimus, šiuo atveju ir teismo nutartį dėl skolos išieškojimo, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo 2010-09-24 nutartimi areštuotas skolininko turtas ir antstolio reikalavimai, yra įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus. Antstolis A. Liaškovas 2010-09-25 patvarkymais nustatė skolininkui įpareigojimus, kuriuos jis turėjo įvykdyti iki nurodyto termino (vykd. byla Nr. 0159/10/00531) (b.l. 5-7). Antstolio reikalavimai vykdyti patvarkymus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str. 1d.). Antstolis, nustatęs, kad neįvykdyti patvarkymai pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas (pvz. CPK) ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turėjo būti gerai žinomos ir UAB Atanoras tuometinei vadovei R. B. (teisėtumo samprata).

Antstolio priimtuose patvarkymuose vadovui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, gali būti skirta bauda atsakingam asmeniui (CPK 585, 618 str.). Antstolis skolininkui pagrįstai 2010-09-25 įteikė patvarkymus dėl duomenų pateikimo. Todėl antstolis teisėtai prašė skolininko vadovą pateikti jam išsamią informaciją apie pastarojo turtą ir jo vertę, bei pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Tais pačiais patvarkymais vadovui buvo išaiškintos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su išieškojimo tvarką, nurodant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skirtą piniginė bauda. Tačiau UAB Atanoras tuometinė vadovė direktorė R. B. ar jos įgalioti asmenys į šiuos antstolio patvarkymus neatsakė ir reikalaujamų duomenų pastarajam nepateikė. Tokie bendrovės akcininko ir konkrečiai tuo metu įmonės vadovės direktorės R. B. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų įstatymo nuostatų. Dėl to teismas konstatuoja, kad konkrečiai įmonės vadovė R. B. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir neatsakydama į antstolio patvarkymus dėl duomenų pateikimo apie turtą, jo vertę ir dėl pinigų pervedimo, nebuvo apdairi ir atsakinga bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio A. Liaškovo pateiktus patvarkymus.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi įmonės vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. administratorės ar dir. pavaduotojo neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t.t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad įmonės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. administratorės ar dir. pavaduotojo) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. R. B. ne tik neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo į antstolio pareiškimą, tačiau teismo posėdžio metu nuoširdus jo prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, leidžia teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi teisę atsižvelgti ir į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, turtinę padėtį (augina nepilnametį sūnų, teikia paramą kitiems pilnamečiams vaikams), gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei BUAB Atanoras, nei konkrečiai jos buvusi vadovė R. B.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo R. B. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jos atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Tuo pačiu atmestinas ir suinteresuoto asmens atsikirtimas, kad minėti antstolio priimti procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką juridiniam asmeniui reglamentuoja CPK 123 str. 2 d., nustatanti, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikimai šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. Taigi tik įteikimas vienam iš nurodytų asmenų būtų laikomas įteikimu adresatui juridiniam asmeniui. Asmenų ratą, kuriems gali būti įteikiami juridiniam asmeniui adresuoti dokumentai, kai nėra galimybės šiuos dokumentus įteikti pačiam adresatui, reglamentuoja CPK 124 str. 4 d. Tokiais asmenimis yra bet koks kitas juridinio asmens darbuotojas nei nurodyta CPK 123 str. 2 d., arba juridinių asmenų registre nurodytas administracijos vadovas, valdymo organo narys kaip fizinis asmuo ar pilnamečiai administracijos vadovo ar valdymo organo nario šeimos nariai. Šis asmenų ratas yra baigtinis. Remiantis paminėtu pripažintina, kad antstolio priimti procesiniai dokumentai skirti UAB Atanoras vadovams ar vadovei buvo įteikti tinkamai (b.l. 6-7).

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju A. Liaškovo patvarkymus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB Atanoras direktore nuo 1999-12-08 iki 2010-10-25 buvo paskirta R. B.. Taigi R. B. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio patvarkymų nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydama nurodyto antstolio patvarkymo R. B. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t.y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais R. B. skirtina 100 Lt bauda.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) dirbusiai nuo 1999-12-08 iki 2010-10-25 UAB Atanoras (į/k 145599491) direktore, 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.