Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos skundą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK, Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Šukienės 2024 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5710-2024 (toliau – ir nutarimas) J. D. nubausta už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 1200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 36 mėnesiams.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. D. 2024 m. birželio 21 d. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, prašydama pakeisti nutarimą iš dalies ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nutartimi J. D. skundas tenkintas iš dalies, Institucijos nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo pakeistas, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės, tai yra specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas sutrumpintas iki 1 metų.

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2024 m. gruodžio 3 d. gautas J. D. skundas dėl 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5710-2024 pakeitimo, tai yra paskirtos administracinio poveikio transporto priemonės sutrumpinimo.

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi J. D. skundą dėl Šiaulių AVPK 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo atsisakyta priimti, nustačius, kad pareiškėja iš esmės pakartotinai pateikė skundą dėl to paties nutarimo, praleidusi terminą skundui paduoti ir neprašydama jo atnaujinti.

II. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

6. 2024 m. gruodžio 27 d. J. D. pateikė atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei sutrumpinti Šiaulių AVPK 2024 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5710-2024, iš dalies pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 1 metams terminą, atleidžiant ją nuo likusio termino.

6.1. J. D. atskirajame skunde nurodo, kad anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 329 straipsnyje buvo numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat ir gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Nors įsigaliojus naujajam ANK šios nuostatos buvo pakeistos, tačiau, J. D. įsitikinimu, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, numatantys, kad asmuo, kuriam už vairavimą esant neblaiviam paskirta ir vykdoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram terminui, nuo 2020 m. sausio 1 d. galės kreiptis dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo. Vadovaudamasi, be kita ko, ANK 3 straipsnio 2 dalimi, J. D. prašo taikyti paminėtas nuostatas kaip jos atsakomybę švelninančias.

6.2. Dėstydama su padarytu administraciniu nusižengimu bei jos asmenine padėtimi susijusias aplinkybes, analogiškas jos 2024 m. birželio 21 d. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismui pateiktoms, J. D. teigia Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nutarties neskundusi, nes ją vykdo – moka jai paskirtą baudą, nevairuoja transporto priemonių. Atsižvelgdama į tai, kad anksčiau ji nebuvo bausta už grubių KET pažeidimų padarymą, atliko pusę jai paskirtos administracinio nusižengimo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, mano, kad atleidus ją nuo likusio specialiosios teisės atėmimo termino, nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, būtų pasiekti, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

7. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo J. D. atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 329 straipsnyje buvo numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Remiantis nurodytomis teisės normomis, daroma išvada, kad nagrinėti J. D. prašymą jos nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atskirasis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). J. D. skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmetant jos prašymą sušvelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą – vykdymo procese. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo turiniu, skundžiama nutartimi, atsiliepimu į skundą ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

9. Pažymėtina, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas (ANK 623 straipsnis). O apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismo atnaujinti praleistą terminą (ANK 646 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Procesinis terminas – įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, teismo procesas bus greitas, taip pat įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis, tam, kad ginčas teisme būtų išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. Praleistas terminas skundui paduoti laikytinas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu. Įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. D. žemesnės instancijos teismui iš esmės pakartotinai pateikė skundą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, praleidusi terminą skundui paduoti ir neprašydama jo atnaujinti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartyje, nesutikdama su teismo nutartimi, kuria pareiškėjos skundas buvo tekintas iš dalies, J. D. turėjo teisę reikšti apeliacinį skundą dėl teismo nutarties, o ne teikti skundą pakartotinai, praleidusi įstatyme nustatytą terminą. Todėl apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atskirajame skunde išdėstytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

12. Iš J. D. skundo turinio, be kita ko, matyti, kad prašymas atleisti nuo likusio administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) – atėmimo termino grindžiamas anksčiau galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatomis bei galimai 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuobaudos vykdymo procese numatė specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo galimybę praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, tačiau 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK teisena vykdymo procese tokios galimybės nebenumato (ANK XL skyrius).

13. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja administracinį nusižengimą padarė ir administracinė atsakomybė už jo padarymą jai taikyta galiojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, tai yra pagal ANK teiseną. J. D. atžvilgiu priimtas Šiaulių AVPK 2024 m. gegužės 31 d. nutarimas ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nutartis yra įsiteisėję ir vykdomi. Taigi pagal šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos (tai yra baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomi) išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir nėra taikoma nuobaudos vykdymo procese. Sistemiškai aiškinant ANK normas matyti, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies normas įstatymų leidėjas nurodė ANK VI skyriuje, numatančiame administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą. Tuo tarpu administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių vykdymo proceso normos yra aptartos ANK XL skyriuje, kuriame, kaip minėta, nėra numatyta galimybė sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Be to, priešingai atskirojo skundo argumentams, nuo 2020 m. sausio 1 d. nebuvo priimtas ir J. D. atsakomybę švelninantis ar panaikinantis arba kitaip lengvinantis asmens teisinę padėtį įstatymas. Todėl J. D. prašymas vykdymo procese sušvelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę ir atleisti nuo likusio specialiosios teisės atėmimo termino atlikimo iš esmės yra teisiškai nepagrįstas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytus motyvus, konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.