Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, per Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-02-12 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-06-17 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirta 9 MGL dydžio – 338,94 eurų bauda. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė 6 MGL dydžio – 225,96 eurų bauda, 2015-09-04 baudą sumokėjo, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2023-09-03 apie 17-19 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieangyje, tyčia, vieną kartą delnu sudavė į veidą, rankomis suėmęs už pažastų sodino ant naktipuodžio bei rankos pirštais spaudė skruostus mažamečiui J. G. gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas odos nubrozdinimą kairiojo smilkinio-skruosto srityje, t.y. padarė nukentėjusiajam J. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju M. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį, dienos tiksliai neprisiminė, jis buvo svečiuose pas A. Š.. A. ir R. buvo antrame namo aukšte, nes jie ten dėjo grindis. Vaikas sėdėjo pirmo aukšto prieangyje ant naktipuodžio ir šaukė, kad padarė „kaku“. Jis nuėjo tualetinio popieriaus, o kai atnešė vaikui, jis nenorėjo valytis užpakalio. Vaikui (duomenys neskelbtini) metai, bet jis nenorėjo valytis užpakalio. Vaikas žaidė telefonu ir sakė, kad užpakalio nesivalys. Tada jis atėmė iš jo telefoną. Vaikas telefoną buvo prisispaudęs prie veido, prie kairės ausies. Vaikas buvo įsikibęs į telefoną ir nenorėjo jo paleisti. Atimdamas telefoną jis nubrozdinimų jam negalėjo padaryti. Po to vaikas nubėgo į savo kambarį, jis tikrai neverkė, nekukčiojo. Maždaug po pusvalandžio jis išvažiavo. Išvažiuodamas su visais atsisveikino, jokių piktumų nebuvo. Vėliau posėdžio metu savo kaltę pripažino. Galėjo taip būti, kad atimant telefoną iš J., jis galėjo nubrėžti jo žandą, o suimant už skruostų, jautė skausmą. Mano, kad sodinimas ant naktipuodžio J. buvo nemalonus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jis atlygino žalą, per įstatyminę atstovę nukentėjusiojo atsiprašė.

Liudytoja I. Z. parodė, kad ji yra pradinių klasių mokytoja ir nuo pirmos klasės moko J. G.. 2023-09-04 ryte ji pastebėjo, kad ant J. žando paraudimas, o jis verkia. Ji nusivedė J. į kitą patalpą ir paklausė kas nutiko. J. papasakojo, kad vakar namuose jį sumušė mamos draugas M.. Jis sėdėjo ant puoduko, o M. sudavė jam iš rankos į veido kairę pusę. Jam skaudėjo. Tada ji paskambino mamai A. Š.. Ji papasakojo, kad vaikui žandą įbrėžė šuniukas. Tada ji mamą iškvietė į mokyklą, nes vaikas pasakojo visai kitas aplinkybes. Ji ir šiemet moko J. G., jis yra antrokas. Jis neturi polinkio meluoti ir šiuo metu apie M. nieko nepasakoja.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2023-09-04 ryte ji gavo informaciją, kad galimai sužalotas pirmokas J. G.. Ji nuėjo pabendrauti su J.. Ant jo veido matėsi kraujosruva. J. pasakė, kad vakar jį sumušė M.. Jis sėdėjo ant puoduko ir žaidė telefonu, o M. iš jo atėmė telefoną, trenkė į veidą.

Liudytoja Viktorija Jarašė parodė, kad 2023-09-04 tarnyboje gavo pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą (duomenys neskelbtini) mokykloje. Skambino socialinė darbuotoja ir pranešė, kad sumuštas nepilnametis. Nuvykus į mokyklą, bendrauta su nukentėjusiu vaiku, nors ne viską lengvai suprato dėl vaiko kalbos sutrikimo. Ant vaiko žando buvo mėlynė. Į užduodamą klausimą vaikas atsakė, kad mušė M.. Vaikas paaiškino, kad jis sėdėjo ant puoduko. Atėjo M. ir atėmė iš jo telefoną ir sudavė į veidą. Po to su vaiku jos vyko į gydymo įstaigą, kur vaikas buvo apžiūrėtas.

Liudytoja Simona Žilinskienė parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) VVTAĮT. 2023-09-04 tarnyboje gavo pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą (duomenys neskelbtini) mokykloje. Į mokyklą ji vyko su kolege. Socialinės pedagogės kabinete jos bendravo su vaiku. Ant vaiko žando buvo mėlynė. Vaikas papasakojo, kad jis sėdėjo ant puoduko, kvietė mamą, bet atėjo M.. Jis atėmė iš jo telefoną ir trenkė su ranka į veidą. Mama to nematė. Vėliau apie tai papasakojo ir mamai. Po to su vaiku vyko į gydymo įstaigą.

Ekspertas Tomas Šavyrovas paaiškino, kad iš tyrimui pateiktos (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matosi, kad 2023-09-04 nukentėjusysis atvyko į gydymo įstaigą ir buvo apžiūrėtas chirurgo: sumuštas namuose, be sąmonės nebuvo, sąmoningas, orientuotas, kontaktui prieinamas, kairio smilkinio srityje patinimas, paviršinis odos nubrozdinimas, jokios neurologinės simptomatikos nestebima, kitur sužalojimų nematyti; diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Kontaktuojant su telefonu ir ranka galėjo atsirasti nubrozdinimas ant vaiko veido.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas namas su ūkiniais pastatais. (duomenys neskelbtini). Pieš viryklę yra pastatytas žydros spalvos vaikiškas naktipuodis. (I t. b.l. 14-15)

Fotolentelėse užfiksuotas bendras gyvenamojo namo vaizdas, prieangis.( I t. b.l. 17-20)???

Specialisto išvadoje Nr. G1518/2023(04) nurodyta, kad J. G. nustatytas odos nubrozdinimas kairiojo smilkinio-skruosto srityje. Nustatytas kūno sužalojimas gali būti padaromas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar galimai paviršių. Sužalojimo padarymo galimybė griuvimo metu nėra atmetama. J. G. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu Sužalojimo, nustatymo J. G., padarymo metu, įprastomis sąlygomis yra jaučiamas fizinis skausmas.( I t. b.l. 36)

PRĮR įvykio suvestinėje nurodyta, kad iš valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyriaus (toliau - skyrius) patarėjos E. P. buvo gautas raštas, kuriame nurodė, kad 2023-09-04 su Šiaulių VTAS (duomenys neskelbtini) specialiste telefonu susisiekė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinė darbuotoja ir informavo, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), į ugdymo įstaigą atėjo galimai sumuštas. Vaiko žandas raudonas, susidariusi kraujosruva. Vaiko teigimu, jį mušė mamos sugyventinis M.. J. G., kuris nurodė, kad M. jį mušė, su ranka stipriai davė į kairės pusės žandą. Teigė, kad tas įvyko vakar. Berniukas rodė kur jam skauda, kairį žanduką, ir kairį šoną. Vaikas buvo nuvežtas medicininei apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubiosios medicinos pagalbos skyrių. (I t. b.l. 5-8).

Nepilnamečio J. G. 2023-10-11 apklausos protokole paaiškino, kaip jį nuskriaudė M. M. ( 1 t. b.l.125-126).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir tai padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mažamečio mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą pilnai atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė. Jis patvirtino, kad 2023-09-03, jis norėjo, kad nepilnametis, atlikęs gamtinius reikalus, pats valytųsi užpakalį ir nežaistų telefonu ir tokiu būdu smurtavo prieš mažametį J. G..

Ištirtų įrodymų visetu: kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, teismui nekyla abejonių, kad M. M. 2023-09-03 smurtavo prieš mažametį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. M. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 3 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertina M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai prieš mažametį, sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad M. M. teistas, teistumas išnykęs. Paskutinį kartą teistas 2015-06-17 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 225,96 eurų bauda, bauda sumokėta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.

Susitaikymo sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje. 1 dalyje nurodyta – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmuose teismo posėdžiuose savo kaltės nepripažino. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, jog yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tai yra pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Vertinant šiuo aspektu M. M. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats nuosekliai ir aiškiai paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, bet teisinį vertinimą atliko savo nuožiūra. Tai sąlygoja tai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo ir mažamečio drausminimą jis nelaikė nusikalstamu. Byloje atstovaujantis advokatas M. M. veiksmus įvertino kylančios baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu ir jam tai išaiškino. Tai nelaikytina spaudinimu ar lengvinančių aplinkybių ieškojimu. Dėl šių priežasčių laikytina, kad M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. 2 dalyje nurodyta – savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Posėdžio metu M. M. sužinojo kokią žalą reikia atlyginti nukentėjusiam J. G. ir Valstybinei ligonių kasai. 2024-12-10 posėdžio metu M. M. pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad 2024-12-02 Valstybinei ligonių kasai prie SAM pilnai atlygino žalą, sumokėdamas 23,02 Eur; 2024-11-30 nepilnamečio J. G. įstatyminei atstovei A. Š. pilnai atlygino neturtinę žalą, pervesdamas 500,00 Eur. Visa žala šioje baudžiamojoje byloje atlyginta. 3 dalyje nurodyta – susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Byloje pateiktas 2024-12-02 susitaikymo protokolas. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. Š. patvirtino, kad nukentėjęs per įstatyminę atstovę atsiprašymą priėmė ir M. M. atleido. Įstatyminė atstovė A. Š. šias aplinkybes nurodė byloje nepilnametį atstovaujančiam advokatui Genadijui Lukminui. Dėl šių priežasčių nepilnametį atstovaujantys asmenys prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. 4 dalyje numatyta – yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. M. M. teistumas išnykęs, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad M. M. suprato savo veiksmų neteisėtumą, padarė išvadas ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Dėl šių priežasčių yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra panaikintina.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, nes M. M. buvo suimtas ir advokatas jam priklausė pagal įstatymą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (LR BK 38 straipsnio pagrindu) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.