Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-647-265/2010 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui likviduojamam žemės ūkio kooperatyvui „Vytaučiai“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Geometra“, I. A., I. R., S. R., K. Ž., R. Š., dėl teisės gauti likviduojamo kooperatyvo turtą natūra pripažinimo ir visuotinio narių susirinkimo nutarimo dalių panaikinimo.

.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ pajininkas I. B. kreipėsi su pareiškimu į kooperatyvo valdybą dėl išstojimo iš kooperatyvo narių. Valdyba perdavė šį prašymą svarstyti visuotiniam kooperatyvo narių susirinkimui. 2009 m. vasario 7 d. visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas patenkino prašymą išstoti iš kooperatyvo narių. 2009 m. kovo 21 d. visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas nusprendė likviduoti kooperatyvą ir netenkino ieškovo prašymo atskirti jam turtą natūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Visuotinis narių susirinkimas nutarė parduoti likviduojamo kooperatyvo turtą, o gautus pinigus padalinti proporcingai pajiniams įnašams. Toks visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimas yra teisėtas, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Padalinti turtą kitu būdu proporcingai turimiems pajams negalima, nes ieškovas reikalauja perduoti 51,889 % kooperatyvo turto: statinių, transporto priemonių ir kita, o nė vienas kooperatyvo narys nesutinka tapti turto su ieškovu dalininku. Turtas įvertintas 4 kartus aukštesne nei balansine verte. Ieškovui siūlyta pačiam įsigyti likviduojamo kooperatyvo turtą, o atsiskaičius su kreditoriais likusi pinigų suma būtų paskirstyta proporcingai turimų pajų dydžiui. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl visuotinio kooperatyvo sprendimai neteisėti, nenurodė, kaip pardavus visą turtą nukentėtų ieškovo interesai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje pagal apeliacinio skundo suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro klausimai: dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo; dėl likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo pajininkų sprendimų parduoti kooperatyvo turtą ir netenkinti išstojusio iš kooperatyvo pajininko prašymo turimą kooperatyvo pajų grąžinti natūra teisėtumo.

Dėl teismo šališkumo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes apeliantas reiškė nepasitikėjimą bylą nagrinėjusiu teisėju, tačiau nuo bylos jis nebuvo nušalintas, tuo tarpu abejonės dėl teisėjo objektyvumo pasitvirtino priimtu sprendimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų vertinimo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Tuo tarpu pripažinus, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio vienas iš šio turinio elementų yra vykdančių teisingumą teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas (CPK 21 str.). Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Asmens teisė į nešališką teismą yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Teismas gali teisingai taikyti materialinės teisės normas ir užtikrinti sąžiningą procesą, jeigu jam nedarys įtakos nei šalys, nei kiti asmenys ar valstybės institucijos. Teisėjų nepriklausomumas yra būtina sąlyga užtikrinant, kad bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs teismų ir teisėjų nepriklausomumo sampratos dvejopą pobūdį. Pirma, nepriklausomumas reiškia funkcinį arba institucinį teismų sistemos nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Antra, šis principas reiškia asmeninį teisėjo nepriklausomumą sprendžiant ir nagrinėjant konkrečias bylas, t. y. teisėjo nepriklausomumas nuo bylos šalių, jų atstovų, kitų asmenų ar išorinių jėgų ir pan. Šiuo aspektu teismų ir teisėjų nepriklausomumas reiškia proceso sąžiningumą, kuris siejamas ir su teisėjų nešališkumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K., N. K. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-283/2009).

Asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-519/2006).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir nagrinėjamas dviem aspektais: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų; antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę; teisėjas, dėl kurio nešališkumo egzistuoja pagrįsta abejonė, privalo nusišalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., Nr. 3K-3-331/2009). Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. E.“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007).

Teismo nešališkumas užtikrinamas procesinėmis priemonėmis – nušalinimo (nusišalinimo) institutu (CPK 64-66 str.). CPK 65 straipsnyje reglamentuoti teisėjo nušalinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusiam teisėjui buvo pareikštas nušalinimas, motyvuojant tuo, kad jis yra artimai pažįstamas su ieškovu bei jo atstovu advokatu (t. 3, b. l. 29, 30). Nušalinimas teisėjui buvo atmestas, tokį sprendimą grindžiant tuo, kad teisėjų pažintys su bylose šalis atstovaujančiais advokatais nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjų šališkumą; kad teisėjas ankščiau nepažinojo ieškovo; kad nėra duomenų apie teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi (t. 3, b. l. 32). Apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų apie bylą nagrinėjusio teisėjo ir ieškovo bei jo atstovo tarpusavio santykius, kurių pobūdis leistų spręsti apie abejonių dėl teisėjo nešališkumo pagrįstumą. Vien tas faktas, kad ieškovo atstovas yra kontorą Gargžduose turintis advokatas, o bylą nagrinėjęs teisėjas ankščiau dirbo šiame mieste esančiame Klaipėdos rajono apylinkės teisme neteikia pagrindo konstatuoti teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Kai teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, vienos iš bylos šalių argumentus pripažįsta pagrįstais, tai nėra pagrindas teismą laikyti šališku. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizavo, tyrė ir vertino bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadas, kuriomis vienos šalies argumentus atmetė, kitos pripažino pagrįstais, ir ieškinį patenkino.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista bylos šalių konstitucinė teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą, todėl konstatuoja bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teismo sudėties neteisėtumo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nebuvimą.

Dėl likviduojamo kooperatyvo pajininko, išstojusio iš kooperatyvo narių, turtinių teisių

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar išstojęs iš žemės ūkio kooperatyvo pajininkas turi teisę į nepiniginių pajinių įnašų grąžinimą natūra, kai kooperatyvas yra likviduojamas ir nėra atsiskaitęs su kreditoriais.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, pripažino negaliojančiais visuotinio likviduojamo kooperatyvo narių 2009 m. kovo 21 d. nutarimus, kurie susiję su likviduojamo kooperatyvo turto pardavimu ir su ieškovo nepiniginių pajinių įnašų grąžinimu natūra, pripažino ieškovui teisę už pajų gauti likviduojamo kooperatyvo turtą natūra bei įpareigojo kooperatyvo likvidacinę komisiją po atsiskaitymo su kreditoriais padalinti kooperatyvo turtą tarp pajininkų natūra, ieškovui skiriant jo pageidaujamas viso kooperatyvo turto dalis. Sprendžiant dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pagal apeliacinio skundo argumentus būtina įvertinti, ar atsakovo teisinis statusas nėra kliūtis tenkinti ieškovo prašymą grąžinti nepiniginius pajinius įnašus natūra ir pagal tai spręsti dėl ginčijamų likviduojamo kooperatyvo narių susirinkimo nutarimų teisėtumo ar neteisėtumo, dėl ieškovo, atsakovo bei jo narių teisių pažeidimo.

Sprendimus dėl asmens narystės kooperatyve priima kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. Šiuos klausimus, išskyrus dėl nario pašalinimo, susirinkimas gali pavesti valdybai (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau –KBKĮ) 16 str. 1 d. 1 p.) Asmens narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia jam išstojus iš kooperatinės bendrovės narių, išstojimo tvarką nustato kooperatinės bendrovės įstatai (KBKĮ 9 str. 1 p., 10 str. 1 d., atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ įstatų (toliau – Įstatai) 41.1 p.). Pagal Įstatų 42 punktą prašymą išstoti iš kooperatyvo asmuo turi pateikti kooperatyvo valdybai, kuri šį prašymą turi apsvarstyti per tris mėnesius nuo gavimo dienos.

Iš kooperatyvo išstojęs narys turi teisę gauti už pajų įneštą pajinį įnašą, išmoką už nariui priskirtą turto dalį, apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą (KBKĮ 11 str. 1 d. 11 p., Įstatų 18.11 p.) Su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) ataskaitą (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (KBKĮ 10 str. 4 d., Įstatų 45 p.). Pagal KBKĮ 10 straipsnio 5 dalį ir Įstatų 46 punktą, asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Nepiniginiai pajiniai įnašai, jeigu šis asmuo pageidauja, grąžinami natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų neproporcingos žalos kooperatinei bendrovei ar asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ pajininkas, jo pajų sudaro 51,889 procentai visų bendrovės narių pajų, kooperatyvo pirmininkas ir valdybos pirmininkas. 2008 m. gruodžio 22 d. kooperatyvo valdybos posėdyje buvo nuspręsta dėl visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo 2009 m. vasario 7 d. sušaukimo, jo darbotvarkės, kurios vienu iš klausimų numatytas likvidacinės komisijos rinkimas, taip pat buvo nuspręsta valdybai adresuotą ieškovo prašymą dėl jo atleidimo iš kooperatyvo narių pateikti svarstyti visuotiniame narių susirinkime (t. 4, b. l. 9-10). 2009 m. vasario 7 d. visuotiniame kooperatyvų narių susirinkime (t. 1, b. l. 84-87) be kitų klausimų buvo svarstytas kooperatyvo pirmininko (ieškovo) prašymas atleisti jį iš kooperatyvo narių nuo 2008 m. gruodžio 18 d. ir nutarta šį prašymą patenkinti, tačiau nutarime nenurodyta atleidimo data. Šiame susirinkime taip pat buvo priimti nutarimai likviduoti kooperatyvą, išrinkta likvidacinė komisija kooperatyvui vadovauti, patvirtinta likvidacinės komisijos sudėtis ir jos pirmininkas (t. 1, b. l. 84-87).

Valdybos posėdžio protokolo dalyje, kurioje užfiksuotas sprendimas ieškovo prašymą dėl atleidimo iš kooperatyvo narių perduoti svarstyti kooperatyvo narių susirinkimui, yra padaryti neaptarti pataisymai ir kitokiu nei protokolą rašiusio asmens braižu bei kitos spalvos rašymo priemone įrašyta „pareiškimas“, „išstojimo“, „ir turto grąžinimo“. Ieškovas į bylą yra pateikęs 2008 m. gruodžio 16 d. valdybai adresuotą pareiškimą, kuriuo pareiškiama dėl išstojimo iš kooperatyvo narių ir prašoma grąžinti jam už pajų turtą natūra (t. 1, b. l. 5). Į pagal valdybos sudarytą 2009 m. vasario 7 d. kooperatyvo narių susirinkimo darbotvarkę nėra įtrauktas ieškovo prašymo grąžinti turtą natūra svarstymas, ieškovas nereiškė pretenzijų dėl šio klausimo neaptarimo, susirinkimo sprendimo, kuriuo išspręstas jo atleidimo iš kooperatyvo narių klausimas, teismine tvarka neginčijo. Įvertinus išdėstytas aplinkybėms bei atsižvelgus į atsakovo likvidacinės komisijos 2010 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolo Nr. 21 (t. 4, b. l. 5-8) turinį, tikėtina, kad valdybai nebuvo pateiktas svarstyti ieškovo prašymas dėl pajaus grąžinimo natūra, o šį klausimą ieškovas iškėlė po to, kai susirinkimas priėmė sprendimą, patenkinusį jo prašymą atleisti iš kooperatyvo narių (t. 1, b. l. 182-189). Iki 2009 m. vasario 7 d. susirinkimo ieškovas pasirašinėjo dokumentus, kaip kooperatyvo pirmininkas (t. 1, b. l. 6), šiame susirinkime dalyvavo kooperatyvo nario teisėmis. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovo išstojimas iš kooperatyvo narių sutapo su kooperatyvo narių sprendimu likviduoti kooperatyvą, todėl, kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl kooperatyvo turto likimo turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis likviduojamo kooperatyvo turto grąžinimo kooperatyvo nariams klausimus. Tokiu atveju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal KBKĮ 10 straipsnio 5 dalį ir Įstatų 46 punktą ieškovas turi teisę į pageidaujamą pajinių įnašų grąžinimą natūra, o atsakovas neįrodė, jog tai neįmanoma ar sukels neproporcingos žalos kooperatinei bendrovei. Tokią išvadą kolegija grindžia šiais argumentais.

Pagal KBKĮ 10 straipsnio 5 dalį ir Įstatų 46 punktą išstojusiam iš kooperatyvo narių asmeniui jo pageidavimu natūra grąžinami nepiniginiai pajiniai įnašai. Pagal KBKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, kooperatinės bendrovės nario pajaus dydis yra lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei; nepiniginio (daiktų, intelektinės veiklos rezultatų, taip pat kitokių turtinių ir neturtinių vertybių) pajinio įnašo įvertinimo tvarka turi būti nustatyta įstatuose. Atsakovo įstatai numato, kad kooperatyvo nario pajų sudaro piniginiai arba nepiniginiai įnašai, nepiniginiai pajiniai įnašai turi būti įvertinti nepriklausomo turto vertintojo ir patvirtinti pajininkų susirinkime (Įstatų 11, 13 p.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas sudaro ieškovo nepiniginius pajinius įnašus, kokia yra jų nepriklausomų turto vertintojų nustatyta ir kooperatyvo narių susirinkimo patvirtinta vertė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl 51,889 procentų dydžio ir 267 367 Lt vertės pajaus grąžinimo natūra, nes neįrodyta, jog šio dydžio pajinis įnašas yra nepiniginis ir jo vertė nustatyta pagal aptartus teisės aktų reikalavimus.

Nepiniginio pajinio įnašo grąžinimas natūra pagal KBKĮ 10 straipsnio 5 dalį ir Įstatų 46 punktą, nagrinėjamu atveju yra neįmanomas, nes kooperatyvas yra likviduojamas. Likviduojamo kooperatyvo valdymo organas (likvidatorius ar likvidacinė komisija) priima ir tenkina kreditorių reikalavimus, išieško debitorinius įsiskolinimus, o likusį turtą įstatuose nustatyta tvarka padalija kooperatyvo nariams, atsižvelgdamas į jų pajaus dydį. Tarp kooperatyvo narių kilus ginčams dėl likusio turto padalijimo, turto dalijimas sustabdomas, ginčai sprendžiami teisme (KBKĮ 21 str. 1 d. 6, 8 p.). Todėl visų pirma iš kooperatyvo turimo turto (lėšų, turtinių teisių, ilgalaikio ir trumpalaikio turto) turi būti atsiskaityta su kreditoriais, padengtos likvidavimo procedūrų išlaidos ir tik po to sprendžiamas likusio turto padalijimo tarp pajininkų klausimas. Ieškovo pageidaujamu ir teismo patvirtintu būdu turto natūra grąžinimas ieškovui pažeistų atsakovo kreditorių ir pajininkų interesus, sukeltų neproporcingos žalos atsakovui, nes pagal teismo patvirtintus ieškovo sudarytus ilgalaikio turto inventorizacijos aprašus (t. 1, b. l. 183-189) ieškovui tenka kiekvieno atsakovui priklausančio turtinio vieneto dalis. Tokiu atveju apsunkinamas kitos šio turto dalies realizavimas atsiskaitymui su kreditoriais arba šio turto padalijimas tarp pajininkų. Teismas įpareigojo atsakovo likvidacinę komisiją padalinti kooperatyvo turtą taip, kad ieškovas ir kiti kooperatyvo nariai tampa šio turto bendraturčiai, o tai neatitinka atsakovo narių interesų ir teisėto jų siekio išvengti bendro turto valdymo. Kita gi vertus, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovo pajinio įnašo grąžinimo natūra, o ne kooperatyvo narių tarpusavio ginčas ar ginčas su likvidatoriumi dėl likusio turto padalijimo. Bylos duomenys liudija, kad likviduojamas kooperatyvas nėra atsiskaitęs su kreditoriais, nėra žinoma, koks turtas, tame tarpe ir turimos turtinės teisės, lėšos, liks po atsiskaitymo, atsakovo likvidacinė komisija nesprendė turto padalijimo pajininkams klausimo, todėl teismo nurodytas padalinti tarp pajininkų turtą natūra ir priskirti ieškovui jo pageidaujamas viso atsakovo valdomo turto dalis, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo sprendimas šioje dalyje dėl netinkamo materialinės teismo normos taikymo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 330 str.).

2009 m. kovo 21 d. visuotiniame likviduojamo kooperatyvo narių susirinkime (t. 1, b. l. 118-122) be kitų klausimų buvo sprendžiama dėl likviduojamo kooperatyvo turto pardavimo ir dėl ieškovo 2009 m. kovo 12 d. prašymo (t. 1, b. l. 182-189) ir nutarta: 1) suteikti likvidacinei komisijai susirinkimo teisę parduoti kooperatyvo turtą visą arba dalimis visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo patvirtintomis kainomis (1.4 p.), nepardavus nutartą parduoti turtą visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo patvirtintomis kainomis, likvidacinei komisijai suteikta teisė turtą parduoti sutartine kaina, tačiau ne mažesne kaip 50 procentų visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo patvirtinta kaina (1.5 p.); 3) netenkinti ieškovo prašymo atskirti turimą bendrą 51,889 procentų pajaus 267 367 Lt sumą natūra pagal septyniuose lapuose ieškovo pageidavimu išdėstytą struktūrą, vadovaujantis 2009 m. vasario 1 d. inventorizacijos aprašais (3 p.); 4) įvertinti likviduojamo kooperatyvo turtą ir jį įkainoti pagal protokolo priede Nr. 1 nustatytas inventorizacijos aprašais vadovaujantis perkainoto turto kainas (4.1 p.); parduoti likviduojamo kooperatyvo turtą visą arba dalimis pagal visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo patvirtintas kainas (4.2 p.). Ieškovas ginčijo šių nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuodamas jo teisės gauti turtą natūra pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino visiškai. Apeliantas ginčija šią sprendimo dalį, motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrindė ieškovo teisių pažeidimo.

Kooperatyvo narių susirinkimas atmetė ieškovo prašymą atskirti jam priklausantį turtą natūra, motyvuodamas tuo, kad kooperatyve vyksta likvidavimo procedūra, kuriai pasibaigus su ieškovu, kaip ir su kitais pajininkais, bus atsiskaityta nustatyta tvarka. Aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija paneigė ieškovo teisę gauti nepiniginį pajinį įnašą natūra jo prašomu būdu kooperatyvui neatsiskaičius su kreditoriais ir neišsprendus likusio turto padalijimo, todėl kooperatyvo susirinkimo sprendimas netenkinti ieškovo prašymo yra teisėtas ir pagrįstas, nepažeidžia ieškovo teisės gauti jam priklausančią likusio turto dalį pagal pajaus dydį. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad susirinkime patvirtintos kooperatyvo turto pardavimo kainos neatitinka rinkos verčių, todėl šiuo klausimu priimtą susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu nebuvo pagrindo.

Ginčijami susirinkimo sprendimai, susiję su turto pardavimu, kolegijos vertinimu, teismo pripažinti negaliojančiais pagrįstai. Bylos duomenys liudija, kad ieškovas yra ūkininkas ir siekia tęsti žemės ūkio veiklą, todėl jo noras kooperatyvo turto padalijimo procese gauti jam priklausančią turto dalį natūra, yra pateisinamas. Tuo tarpu skundžiamais sprendimais susirinkimas nusprendė parduoti visą kooperatyvo turtą, neturėdamas galutinių duomenų apie kreditorinių reikalavimų dydį, neįvertinęs galimybių atsiskaityti su kreditoriais turimomis lėšomis, neišsprendęs reikalavimo teisių (debitorinių skolų) įgyvendinimo klausimo. Esant tokiai situacijai, kai atsiskaityti su kreditoriais likviduojamo kooperatyvo turto pakanka, o ieškovui priklausančią likusio turto dalį jis pageidauja gauti natūra, kreditorinių reikalavimų tenkinimo stadijoje turi būti sprendžiama ne dėl viso, o dėl atsiskaitymui su kreditoriais reikalingo turto pardavimo. Tuo tarpu po atsiskaitymo su kreditoriais likusio turto likimas turės būti sprendžiamas jo padalijimo tarp pajininkų procese. Šiuo atveju svarbu tai, kad dalijant likusį kooperatyvo turtą būtų paisoma visų asmenų, turinčių teisę į šio turto dalį, teisėtų interesų. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismo sprendimo dalis, kuria kooperatyvo narių susirinkimo nutarimai, susiję su turto pardavimu, pripažinti negaliojančiais, yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliktina galioti. Apelianto argumentai, susiję su ieškovo veiksmų, vadovaujant kooperatyvui, vertinimu, nagrinėjamam atvejui teisiškai nereikšmingi.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Iš pradžių bylą nagrinėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo visą atsakovui priklausantį turtą, lėšas, taikė šio turto atžvilgiu draudimus, taip pat keitė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį (t. 1, b. l. 14-15, 99-100). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį visiškai, nusprendė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo ieškinys, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės yra atmestas, tik pripažinti negaliojančiais atsakovo sprendimai dėl turto pardavimo, todėl atsakovas turės spręsti šį klausimą iš naujo. Atsakovas yra likviduojamas ūkio subjektas, kurio tikslas atsiskaityti su kreditoriais, padalinti pajininkams likusį turtą ir pabaigti savo veiklą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas yra pagrįstas (CPK 150 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinį ieškovas apmokėjo iš viso 555 Lt (127 Lt + 128 Lt + 300 Lt) žyminiu mokesčiu (t. 1, b. l. 12, 172; t. 2, b. l. 47). 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (t. 2, b. l. 193) Klaipėdos apygardos teismo sprendė, kad už 267 367 Lt sumos ieškinį ieškovas turėjo mokėti 6 475 Lt, konstatavo, kad yra sumokėti 555 Lt, ir atleido ieškovą nuo pareigos mokėti likusią 5 920 Lt žyminio mokesčio dalį. Skundžiamu sprendimu teismas grąžino ieškovui 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio, motyvuodamas tuo, kad ieškinys yra neturtinio pobūdžio. Apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti ieškovui palankų sprendimą ir ieškinį atmesti, atsakovas apmokėjo 264 Lt žyminiu mokesčiu (t. 4, b. l. 4). Apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas ir patenkintas tik ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovo sprendimus, susijusius su turto pardavimu, o kiti reikalavimai atmesti. Įvertinus tai, kad tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas yra patenkinti iš dalies, šalims vienai iš kitos turi būti priteista tokio paties dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalies suma, todėl jos įskaitomos ir šios išlaidos nepriteistinos.

Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 172). Apeliacinės instancijos teismui ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, aš atsakovo ieškovui priteistini 500 Lt šių išlaidų (CPK 98 str.). Ši suma, kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo principus ir neviršija patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio.

32,75 Lt (20,40 Lt + 12,35 Lt) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteistinos valstybei iš šalių lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.) (t. 1, b. l. 1; t. 4, b. l. 25).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„I. B. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais 2009 m. kovo 21 d. visuotinio likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ narių susirinkimo nutarimus, susijusius su likviduojamo kooperatyvo turto pardavimu, išdėstytus 1.4, 1.5 ir 4.2 punktuose.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ ieškovui I. B. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo I. B. ir atsakovo likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ po 16,37 Lt (šešiolika litų trisdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybei.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovui likviduojamam žemės ūkio kooperatyvui „Vytaučiai“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.