- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- I-7783-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01641-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, susipažinęs su D. M. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015-02-17 sprendimą Nr. 17.2.-2001; 2) priteisti iš atsakovės neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 650,18 Eur (9 150,56 Lt) už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2012-09-01. Pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas. Skundą atsisakytina priimti.
Pareiškėja kelia ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jai laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2012-09-01 nebuvo išmokėta dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalies nuostatų taikymo.
Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 dalis) ir terminais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.
Nustatyta, kad pareiškėjai, pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalies nuostatas perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija, buvo mokama nuo 2010-05-01. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams valstybinės pensijos yra išmokamos sekantį mėnesį. Vadinasi, pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalies nuostatas, perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 2010 metų gegužės mėnesį pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų birželio mėnesį. Skundą teismui pareiškėja paštu išsiuntė 2015-03-10, t. y. praleidusi procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.
Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą trejų metų skundo padavimo teismui terminą ir paaiškina, kad vyravus teisiniam neaiškumui jai buvo sudarytos objektyvios kliūtys laiku paduoti skundą.
Pagal ABTĮ 34 str. 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją.
Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jai laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Laikinojo įstatymo bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai buvo priimtas 2012-02-06, oficialiai paskelbtas – 2012-09-21. Skundą teismui pareiškėja padavė tik 2015-03-10, t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos ir 2 metams nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos. Teismui nėra pateikti duomenys, kad egzistavo objektyvios kliūtys, trukdžiusios pareiškėjai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Aplinkybės, jog reikalavimui dėl pensijos nepriemokos priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, paaiškėjo LVAT priėmus 2013-03-12 nutartį (a. b. Nr. A552-519/2013), o tai, kad šis terminas skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos galutinai išaiškinta LVAT 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013). Nepaisant to, į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2015-03-10, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo 2013-11-07 nutarties paskelbimo dienos. Jokios aplinkybės, kurios sukliudė pareiškėjai nedelsiant po LVAT 2013-11-07 nutarties paskelbimo dienos ginti savo teises ir nepriklausė nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio būdo, teismui nėra nurodytos. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė jokių nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą.
ABTĮ 37 str. 2 d. 8 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Atsižvelgus į tai, kad teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2012-09-01 taikytų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalies nuostatų, atsisakytina priimti. Pareiškėja turėjo pakankamai ilgą laiką reikalavimui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareikšti, tačiau per nurodytą terminą to nepadarė.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2015-02-17 sprendimą Nr. 17.2-2001, kuria atsisakyta išmokėti neišmokėtos pensijos dalį.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b. Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. Generalinės prokuratūros sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, neprivalo būti ginčijamas, svarbu, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas. Vadinasi, atsisakius priimti skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2015-02-17 sprendimą Nr. 17.2.-2001 nagrinėjimas netenka prasmės, nes teismas pareiškėjos teisių realiai apginti negalėtų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 37 str. 1 dalimi, 37 str. 2 d. 8 punktu, 37 str. 3 dalimi, 57 str. 4 dalimi, 68, 72 , 149 straipsniais teisėjas
nutarė:
Netenkinti pareiškėjos D. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atsisakyti priimti D. M. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.