- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 1-138-504/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18816-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis individualioje įmonėje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Vento, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, tai yra vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,58 promilės alkoholio.
L. K. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 61–62).
Kaltinimas L. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:
Įtariamojo L. K. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) jis savo svainio A. K. paprašė paskolinti jam savo automobilį. Kai skolinosi automobilį, jis buvo blaivus. Vėliau jis išgėrė alkoholio ir apie (duomenys neskelbtini) val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), norėjo grąžinti automobilį. Jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. Jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, nes neturi įgijęs teisės vairuoti automobilius. Pareigūnai jį paprašė pasitikrinti girtumą, jis sutiko. Į alkotesterį pripūtė 2,76 promilės, sutiko su alkotesterio parodymais, sutiko duoti kraujo mėginį. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (b. l. 66).
Liudytojo A. K. parodymais, kuris parodė, kad jo vardu registruotas automobilis VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) jis buvo nuvažiavęs pas savo svainį L. K.. Pabuvęs pas L. K., šiam paliko automobilį ir raktelius, kad jis (A. K.) pats išgėręs nevažiuotų, o pats nuėjo susitikti su draugais. Pats su draugais išgėrė ir vėliau jį namo parvežė draugai, o jo automobilis liko pas L. K.. (duomenys neskelbtini) iš L. K. sužinojo, kad šis (duomenys neskelbtini) vakare, būdamas išgėręs, neturėdamas teisės vairuoti, nusprendė atvaryti jam į namus paliktą automobilį. Ten nuo (duomenys neskelbtini) iki vietos, kur jis gyvena, yra 3 km. L. K. jam sakė, kad ties (duomenys neskelbtini) kaimu jį sustabdė pareigūnai ir, kadangi jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo girtas, automobilį nuvežė į automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 21).
Liudytojo T. K. parodymais, kuris parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo su vyr. patruliu M. S.. Apie (duomenys neskelbtini) val. jie gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pavojingai manevruodamas automobilis VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo šį automobilį ir sustabdė jį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., Automobilį vairavo L. K.. Jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, sakė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Nuo L. K. sklido alkoholio kvapas, todėl jie paprašė pasitikrinti girtumą. L. K. pripūtė 2,76 promilių etilo alkoholio, sutiko duoti kraujo mėginį (b. l. 23).
Liudytojo M. S. parodymais, kuris parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo su vyr. tyrėju T. K.. Apie (duomenys neskelbtini) val. jie gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pavojingai manevruodamas automobilis VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. jie šį automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., patikrinimui. Automobilį vairavo L. K.. Jis aiškino, kad automobilis priklauso jo svainiui A. K., o vairuotojo pažymėjimo jis neturi, neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Patikrinus L. K. girtumą, jis pripūtė 2,76 promiles, sutiko duoti kraujo mėginį. L. K. pareigūnai nušalino nuo vairavimo ir automobilį priverstinai nuvežė į automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 25).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad automobilis VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. (b. l. 9–17).
Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio (b. l. 32).
Asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad alkotesteriu Dräger Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) L. K. nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 26).
Daiktų apžiūros protokolu su priedais – fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota, kad automobilis VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, 1995 m laidos. Automobiliui sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, apgadintas priekinis bamperis. Galinio bamperio nėra, jis įdėtas į automobilio saloną. Priekinėje salono panelėje nėra magnetolos (b. l. 33–36).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamajame įsakyme aprašant veiką, dėl kurios padarymo L. K. turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (kaltinime), jam yra inkriminuojamas ne tik transporto priemonės vairavimas neblaiviam, bet dar vienas KET 14 punkto pažeidimas – transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti.
KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, [...].
Iš BK 281 straipsnio 7 dalies matyti, kad joje yra numatyta atsakomybė tik už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsakomybė už vairavimą neturint teisės vairuoti joje nėra numatyta, tad ši aplinkybė iš kaltinimo išjungtina.
Išdėstyti įrodymai, teismo manymu, pilnai įrodo, kad L. K. (duomenys neskelbtini) d., apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas automobilį VW Vento, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 14 punktą, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,58 promilės alkoholio. Todėl L. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Nors specialisto išvadoje ir alkotesterio parodymuose užfiksuota alkoholio koncentracija kraujyje skiriasi, šis skirtumas veikos kvalifikavimo nekeičia ir veika kvalifikuotina pagal BK 287 straipsnio 7 dalį, kadangi L. K. kraujyje ir alkotesterio parodymais, ir specialisto išvados duomenimis, buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama baudos bausmė.
Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti L. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam bausmę – 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val. (vieną parą). Nustatyti 6 mėnesių laisvanorišką baudos sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tai yra uždrausti jam trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės nuosavybėn.
Kaltinamasis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 71–73).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį L. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, L. K. teistas: (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalį, skirta subendrinta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, teistumas neišnykęs (b. l. 44–52); tris kartus baustas už KET pažeidimus ir turi galiojančių administracinių nuobaudų: (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, paskirta 1448 Eur (5000 Lt) bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 5 dalį, paskirtas 20 dienų administracinis areštas ir daiktų konfiskavimas, areštas atliktas; (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 131 straipsnio 6 dalį, paskirta 86 Eur bauda, bauda sumokėta (b. l. 53–55). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami.
Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, L. K. savo kaltę pripažįsta, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Iš bylos medžiagos (b. l. 56) matyti, kad L. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones (jos nėra įgijęs). BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamu atveju, L. K., padarydamas nusikalstamą veiką (vairuodamas automobilį neblaivus) nebuvo įgijęs teisės vairuoti, ši teisė iš jo nebuvo laikinai atimta. Be to, teismų praktikoje ( Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 2K–178/2008) yra pasisakyta, kad teismas pagrįstai motyvavo baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – netaikymą tuo, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį, neturėjo teisės vairuoti, nes tokios teisės nebuvo įgijęs, nes pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tik tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis šiomis teisėmis. BK taip pat nenumato galimybės uždrausti įsigyti specialią teisę ateityje, tačiau tai nereiškia, kad neturintis jos įgyja pranašumą turinčiojo atžvilgiu, nes teismas kiekvieną kartą, įvertinęs veikos bei asmens pavojingumą, skiria tinkamiausias nubaudimui bei pataisymui įstatymo nustatytas bausmes, leidžiamas baudžiamojo poveikio priemones. (Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-185/2009).
Kadangi nagrinėjamu atveju, nusikalstama veika padaryta nesinaudojant specialia teise - L. K., vairuodamas automobilį neblaivus, nebuvo įgijęs teisės vairuoti, BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise netaikytina.
L. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, sunkaus girtumo laipsnio, neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko darytina išvada, kad automobilis VW Vento, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Transporto priemonės konfiskavimo prasmingumą pagrindžia ir tai, kad L. K. praeityje net tris kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kai vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, jam buvo skirtos baudos ir daiktų konfiskavimas. Akivaizdu, kad šios priemonės – nei baudos, nei daiktų konfiskavimas, jokios įtakos L. K. elgesiui neturėjo, jis teigiamų išvadų nepadarė, vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, konfiskuotina A. K. vardu registruota transporto priemonė – automobilis VW Vento, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2, 6 dalys).
L. K. ikiteisminio tyrimo metu nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 67) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 68) buvo laikinai sulaikytas (vieną parą), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis.
Kaltinamajam L. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69–70) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam bausmę – 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Į L. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi bausmės dalis yra 48 MLG (1807,68 Eur) bauda.
Nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvanorišką baudos sumokėjimo terminą.
L. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 6 dalimis, L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruoto automobilio VW Vento, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės nuosavybėn.
Išaiškinti L. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.