- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1281-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Skolininkas
- A. B.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės A. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-07-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070011506, A. B., užtikrindama 173772,01 Eur paskolos, suteiktos jai pagal 2007-07-17 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-443, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1984 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, plane lAlp, bendras plotas 147,64 kv.m, baigtumas 90 proc, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1 012 000 Lt.
2010-04-21 kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą, kadangi skolininkas tinkamai ir laiku nevykdė prievolės kreditoriui, kreditorius vienašališkai nutraukė su skolininku kreditavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo AB DnB NORD bankas pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo iš atsakovės A. B. tenkino, areštavo įkeistus daiktus ir įspėjo skolininkę, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė A. B. prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti, kreditoriaus prašymą dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkės atmesti.
Skolininkė nurodė, kad nuo pat sutarties sudarymo momento stengėsi tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau dėl visuotinai žinomos aplinkybės, t.y. itin sunkios pasaulinės ekonominės krizės, ir to sąlygotų ekonominių sunkumų ji susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, kurie neleido toliau tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Skolininkė kreipėsi į kreditorinių, prašydama peržiūrėti ir pakeisti sutarties sąlygas, tačiau kreditorius atsisakė derėtis dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Skolininkė taip pat nurodė, kad kreditoriaus veiklos standartai lemia ir Kreditoriaus pareigą atsižvelgti į skolininkus ištikusius finansinius sunkumus bei geranoriško bendradarbiavimo pagrindu sudaryti sąlygas tokiems asmenims tinkamai įvykdyti savo sutartines prievoles, o ne iškart inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, visiškai ignoruojant savo skolininkų interesus ir skolininkų sunkią padėtį nulėmusias objektyvias ir nuo skolininkų valios visiškai nepriklausomas aplinkybes. Skolininkės teigimu, kreditorius, inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūras, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise, o tai sudarė pagrindą, remiantis CK 1.137 str. 3 d., atsisakyti ginti tokią teisę, o tuo pačiu panaikinti nutartį. Kreditorius nesąžiningai siekė savo interesų patenkinimo (buvo nesąžiningai nutrauktos derybos, paneigti jos, kaip skolininkės, Kreditoriaus veiksmų pagrindu suformuoti teisėti lūkesčiai, pažeisti Kreditoriaus veiklos kriterijai, visiškai ignoruotos objektyvios aplinkybės ir kt.) ir tokiu būdu savo turimas teises įgyvendino priešingai jų paskirčiai. Skolininkės nuomone, kreditorius turėtų siekti derybomis išspręsti susidariusią situaciją, neįgyvendinant savo turimų teisių priešingai jų paskirčiai ir tuo pačiu nepiktnaudžiaujant savo privilegijuota padėtimi jos, kaip skolininkės, atžvilgiu.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skunde dėstomos aplinkybės dėl subjektyvių motyvų, sutrukdžiusių skolininkei bei įkeisto turto savininkei įvykdyti finansinius įsipareigojimus bankui įstatymų nenumatytas kaip pagrindas naikinti teisėtai priimtą hipotekos skyriaus nutartį. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės pasaulinės krizės įtakos pareiškėjos įsipareigojimų vykdymui, šalių bendradarbiavimo santykiai, esant pagrįstoms abejonėms, turi būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Šioje įstatymo normoje atsispindi bendrieji proporcingumo ir interesų derinimo teisiškai reglamentuojant civilinius santykius principai.
Vadovaujantis CPK 558 str. 1 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-07-17 kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-443 buvo nutraukta, skolininkei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų (b.l. 17-18). Apeliantė ir su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad prievolę bankui įvykdė tinkamai, sumokėdama 182 101,30 EUR skolą, todėl tiek kreditorius, tiek hipotekos teisėja laikėsi Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Jokių pažeidimų pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir hipotekos teisėjos veiksmų teisėjų kolegija nenustatė. Apeliantės nuostata dėl nesąžiningo kreditoriaus elgesio, bendradarbiavimo stokos, ar ekonominės krizės įtakos, jai vykdant sutartį, negali būti pagrindu pripažinti skundžiamą nutartį neteisėtą dėl tolimesnių argumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Todėl, nagrinėjant šį atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto, nėra sprendžiamas klausimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar kiti šalių ginčai, kylantys iš kreditavimo sutarties. Šios kategorijos bylose teismas paprastai formaliai patikrina, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos sprendimui priimti, o šalių ginčai dėl sutarties sąlygų pakeitimų, dėl kurių pareiškėja kreipėsi į kreditorių 2009-04-22 raštu (b.l. 35) bei atsisakymo jas pakeisti, sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo bei kt. nagrinėtini Lietuvos Respublikos CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.