- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-339-174-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Nuteistasis
- I. G.
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Vytautas Kelpšas Baudž. byla Nr. 1A–339-174/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3; 2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro direktorės J. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-25 nuosprendžio, kuriuo I. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalį (UAB „Žolmedis“ turto sunaikinimas) - šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (A. Ž. , I. K. ir V. P. turto sunaikinimas) - vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-07-11 vagystė iš bažnyčios) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš T. O. sandėliuko) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (UAB „Rolada“ turto sunaikinimas) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2008-08-09 vagystė iš bažnyčios) – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus švelnesnes paskirtas bausmes ir I. G. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme, prie nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant 2009-01-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir I. G. nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Į bausmės laiką įskaitytas I. G. sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2008-07-11 iki 2008-07-13 imtinai, nuo 2008-08-12 iki 2009-01-28 imtinai ir bausmė, atlikta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendį.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą.
Patenkintas UAB „Žolmedis“ ieškinys ir priteista iš I. G. UAB „Žolmedis“ 1 000 litų žalos atlyginimo. I. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamos žalos dydį iki I. G. pilnametystės nuspręsta išieškoti iš (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro.
Patenkintas I. K. civilinis ieškinys ir priteista iš I. G. I. K. 20 000 litų žalos atlyginimo. I. G. neturint turto ar uždarbio, kurio užtektų padarytai žalai atlyginti, atitinkamos žalos dydį iki I. G. pilnametystės nuspręsta išieškoti iš (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro.
P. V. P. civilinis ieškinys ir priteista iš I. G. V. P. 6000 litų žalos atlyginimo. I. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį iki I. G. pilnametystės nuspręsta išieškoti iš (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro.
Žemesnės instancijos teismas
Patenkintas UAB „Rolada“ civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš I. G. ir M. R. UAB „Rolada“ 7 000 litų žalos atlyginimo.
Patenkintas Tauragės Švč. Trejybės parapijos civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš M. R. ir I. G. Tauragės Švč. Trejybės parapijai 5 860 litų žalos atlyginimo.
P. T. O. civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš I. G. ir M. R. T. O. 1 060 litų žalos atlyginimo.
I. G. ir M. R. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų UAB „Rolada“, Švč. Trejybės parapijai ir T. O. padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį iki I. G. ir M. R. pilnametystės nuspręsta išieškoti iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spyną, saugojamą Tauragės apskrities Vyriausiajame policijos komisariate (kvitas B 038647, 2008-12-15), nuspręsta sunaikinti; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), įkroviklį, garantinę pažymą nuspręsta konfiskuoti; juodą deimantinę piniginę, „Labas“ pildymo kortelę, kortelę su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta sunaikinti. Pinigus – 49,93 Lt – nuspręsta grąžinti Tauragės Švč. Trejybės parapijai, įskaitant juos į priteistos žalos dydį.
Mobiliojo ryšio telefoną „Vadafone“, IMEI (duomenys neskelbtini), įkroviklį „Sagem“, telefono garantinį taloną nuspręsta konfiskuoti. Metalinį peilį, juodos spalvos vyrišką piniginę su užtrauktuku, telefono kortelę su numeriu, „Labas“ papildymo kvitą nuspręsta sunaikinti. Metalinius tris raktus nuspręsta grąžinti M. R. . Pinigus – 15,10 Lt – nuspręsta grąžinti Tauragės Švč. Trejybės parapijai, įskaitant juos į priteistos žalos dydį.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. R. , bet dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. balandžio 22 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia uždegė UAB „Žolmedis“ priklausantį 60 litų vertės šiukšlių konteinerį, kilus gaisrui sudegė parduotuvės 875 litų vertės apsauginės lauko durų žaliuzės, 1 480 litų vertės plastikinės lauko durys, parduotuvės patalpų 233,53 litų vertės vidinės apdailos medžiagos. Taigi I. G. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą 2 648,53 litų vertės turtą.
Be to, I. G. 2008 m. balandžio 30 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra padegė A. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, padarydamas 2 000 litų turtinę žalą. Gaisro metu išplitusi ugnis sugadino I. K. priklausantį 20 000 litų vertės ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), V. P. priklausantį 6 000 litų vertės ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).
Be to, I. G. 2008 m. liepos 11 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupe su M. R. , išdaužę bažnyčios vitražinio lango 1 200 litų vertės stiklą, įsibrovė į Tauragės Švč. Trejybės parapijos bažnyčią, kur sulaužė tris 600 litų vertės aukų dėžutes, pagrobė jose buvusius 1 500 litų. Taigi padarė Švč. Trejybės parapijos bažnyčiai 1 500 litų turtinę žalą.
Be to, I. G. 2008 m. rugpjūčio 8 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) dvare, veikdamas bendrininkų grupe su M. R. , nupjovę pakabinamą spyną, įsibrovė į T. O. priklausantį sandėliuką ir pagrobė 400 litų vertės 18 pavarų dviratį, 300 litų vertės elektrinį grąžtą „Bosh“, 100 litų vertės akumuliatorinį grąžtą „Bosh“, 180 litų vertės kampinį šlifuoklį „Skill“, 80 litų vertės gulsčiuką. Taigi padarė T. O. 1 060 litų turtinę žalą.
Be to, I. G. 2008 m. rugpjūčio 9 d., apie 21.57 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su M. R. , tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra padegė UAB „Rolada“ priklausantį statybinį vagonėlį, taigi padarė UAB „Rolada“ 7 000 litų turtinę žalą.
Be to, I. G. 2008 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupe su M. R. , per išdaužtą langą įsibrovė į Tauragės Švč. Trejybės parapijos bažnyčią ir iš aukų dėžučių pagrobė 1000 litų, taigi padarė Švč. Trejybės parapijos bažnyčiai 1 000 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro (toliau – Centras) direktorė J. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos 2009-03-25 nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo iš (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro priteisimo. Nurodo, kad teismas patenkinęs civilinių ieškovų UAB „Žolmedis“ 1 000 Lt civilinį ieškinį, I. K. 20 000 Lt civilinį ieškinį, V. P. 6 000 Lt civilinį ieškinį dėl jiems nepilnamečio I. G. nusikalstamais veiksmais padarytos materialinės žalos atlyginimo ir šias sumas nusprendęs priteisti iš nepilnamečio I. G. , be pagrindo nurodė Centro subsidiarinę atsakomybę, jeigu nuteistasis I. G. neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti. Aiškina, kad ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o civilinė atsakomybė dėl nepilnamečio I. G. nusikaltimu padarytos 1 000 Lt, 20 000 Lt ir 6 000 Lt turtinės žalos atlyginimo iš Centro išieškojimo turi būti nutraukta.
Nurodo, kad I. G. į Centrą atvyko 2006-02-06, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Tarpžinybinės komisijos siuntimu, neprieštaraujant (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai bei atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl nepilnamečio atsiuntimo. Į Centrą I. G. atsiųstas dėl nuolatinio bėgimo iš „(duomenys neskelbtini)“ vaikų globos namų, valkatavimo, mokyklos nelankymo, globos namų taisyklių nesilaikymo.
Apeliantė nurodo, kad Centre mokiniams nėra steigiama globa, Centre jie apgyvendinami laikinai, todėl jų institucija nėra nepilnamečio rūpintojas pagal įstatymą. Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-01-18 nutartimi (byla Nr. 2-111-377/2005) nepilnamečio I. G. rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, kurie per visą globotinio buvimo Centre laikotarpį turėjo pareigą rūpintis, kad vaikas dalyvautų vykdant jam paskirtą elgesio korekcijos programą, bendradarbiauti su Centro ir kitais asmenimis, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą, sprendžiant vaiko ugdymo, priežiūros, elgesio, sveikatos ir kitus klausimus, o už pareigų nevykdymą bei pažeidimus atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (Centro nuostatų, patvirtintų Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, V d. 37.1. p., 37.2. p., 37.4. p.)
Pažymi, kad nuteistasis I. G. į Centrą atvyko turėdamas asocialaus elgesio įpročių, aukštą pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesniuose amžiaus tarpsniuose I. G. ir jo aplinkai nebuvo taikyta elgesio korekcija (pagalba). Aiškina, kad kuo anksčiau pradedama vykdyti intervencija, tuo didesnė tikimybė, kad elgesio korekcija bus veiksmingesnė, vėluojant intervencijai (kaip šiuo konkrečiu atveju) elgesio korekcijos veiksmingumas silpnėja.
Nurodo, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymo metu atsirado turtinė žala, I. G. įvykdė savavališkai pasišalinęs iš Centro. Nepilnamečių tėvai ar rūpintojai už nepilnamečių nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, jei nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atsako tais atvejais, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnį kaltė preziumuojama, tai reiškia, kad Centras turi pareigą įrodinėti kaltės nebuvimą. Kaltė suprantama kaip nepakankamas rūpintojo (šiuo atveju institucijos, į kurią nepilnametis buvo atiduotas prižiūrėti) pareigų vykdymas, nepakankama jaunuolio priežiūra ir jo auklėjimas.
Teigia, kad Centras atliko viską, kad būtų užkirstas kelias neteisėtoms I. G. veikoms – savavališkiems pasišalinimams ir pasišalinimų metu įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, tai yra Centras atliko pedagoginį-psichologinį mokinio įvertinimą, parengė rekomendacijas dėl darbo su šiuo mokiniu ir individualiai dirbo, paskyrė psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijas, užtikrino visišką mokinio užimtumą (būreliai, ikiprofesinė ir kita popamokinė veikla), dirbo pagal socialinės reabilitacijos ir integracijos programas (I. G. buvo įtrauktas į „Nesmurto, neagresijos“ programą, kurią parengė ir veda nevyriausybinės organizacijos „Gyvenimo menas“ mokytojai, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programą, taip pat dalyvavo Centro bei Bernardinų jaunimo rengtuose projektiniuose renginiuose, socialinių įgūdžių programoje „Tiltai“, atsižvelgiant į I. G. asmenines savybes (probleminę situaciją) jis buvo įtrauktas į „Teatro studijos“ būrelio užsiėmimus, kuriuose dirbama pagal Forum teatro ir Proceso dramos metodikas, ir šių užsiėmimų metu stiprinami socialiniai įgūdžiai, saviraiška ir savianalizė, apžvelgiamos socialinės konvencijos, stiprinami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, konfliktų sprendimo įgūdžiai). Šie duomenys rodo, kad Centras tinkamai auklėjo ir prižiūrėjo nepilnametį I. G. ir pritaikė visas įmanomas pedagogines priemones, vykdydamas I. G. elgesio korekciją – atliko mokinio ištyrimą ir sudarė mokinio elgesio korekcijos programą, užtikrino visišką jo užimtumą, įtraukė į visuomenišką veiklą Centre ir už jo ribų, pateikdamas prosocialaus elgesio pavyzdžius, pasišalinimų atvejais pagalbos kreipėsi į policijos komisariatus ir ne kartą kvietėsi pareigūnus į individualius pokalbius.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, apeliantės teigimu, iš Centro pateiktų dokumentų padarė nepagrįstą išvadą, kad atliekamas Centro darbas su I. G. buvo neefektyvus, formalus ir nedavė rezultatų. Teigia, kad toks teismo aiškinimas yra spekuliatyvaus, spėjamojo pobūdžio ir nekompetentingas. Pažymi, kad įstatymas negali reikalauti neįmanomo (šiuo atveju – I. G. pataisymo), todėl pedagogų darbo rezultatai, kompetencija, kvalifikacija turi būti vertinama ne atsižvelgiant į galutinius rezultatus, o vertinant tai, ar Centro darbuotojai ėmėsi visų jiems teisės aktais suteiktų priemonių pozityviems rezultatams pasiekti konkretaus auklėtinio atveju. Be to, teismas vėliau pateikė visiškai priešingą aiškinimą, nurodydamas, kad I. G. , būdamas Centre pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendį paskirtą 6 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę, iš Centro buvo pabėgęs 10 kartų, taip pat bėgo iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ ir pabėgęs darė nusikaltimus.
Nurodo, kad I. G. , būdamas Centre, šiurkščiai pažeidinėjo šios institucijos Vidaus tvarkos taisykles – per buvimo Centre laikotarpį (nuo 2006-02-06 iki 2008-07-10) pasišalino iš Centro dešimt kartų: nuo 2006-06-22 iki 2006-07-09, nuo 2006-08-07 iki 2006-08-13, nuo 2006-09-15 iki 2006-09-28, nuo 2006-10-03 iki 2006-10-05, nuo 2007-02-21 iki 2007-02-23, nuo 2007-06-19 iki 2007-07-01 (šio pasišalinimo metu I. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, už kurią nuteistas Tauragės rajono apylinkės 2007-12-19 nuosprendžiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą 6 mėnesių laikotarpiui), nuo 2007-11-05 iki 2007-11-07, nuo 2008-04-15 iki 2008-05-01, nuo 2008-05-05 iki 2008-05-26, nuo 2008-05-29 iki 2008-07-02.
Aiškina, kad Centras reaguodavo į auklėtinio nepilnamečio I. G. nusižengimus ir apie visus jo pasišalinimus informuodavo Vilniaus rajono arba Tauragės rajono policijos komisariatus, skelbė ir vykdė jo paieškas. Policijos pareigūnai ne kartą buvo kviečiami dalyvauti individualiuose pokalbiuose; siekiant keisti auklėtinio asocialius įpročius, buvo sudaromos individualios programos (sutartys), mokinys buvo įtrauktas į visuomenišką veiklą Centre ir už jo ribų, jam buvo skiriamos individualios užduotys, susijusios su kūrybine arba darbine veikla, siekiant užtikrinti ramią aplinką ir bendradarbiavimą. Ištyrus I. G. pabėgimų iš Centro priežastis buvo pradėtas kompleksinis darbas dėl jo globos šeimoje atnaujinimo. Tačiau Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendžiu I. G. buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialiąją įstaigą šešių mėnesių laikotarpiui, nors iki to laiko I. G. iš Centro buvo pasišalinęs šešis kartus. Apeliantės teigimu, tokia praktika rodo paties teismo neteisingą požiūrį į susidariusią problemą. Aiškina, kad I. G. dalyvavo 2007-12-19 teismo posėdyje, dėl įvykdyto nusikaltimo gailėjosi ir pažadėjo nebėgti iš Centro, mokytis ir nevykdyti naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, kaip minėta, 2008-04-15, 2008-05-05 ir 2008-05-29 I. G. , ignoruodamas 2007-12-19 priimtą teismo nuosprendį, taip pat pažeisdamas Centro vidaus tvarkos taisykles, savavališkai pasišalino iš Centro. Aiškina, kad BK 89 straipsnis numato, kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai vykdo (kaip šiuo konkrečiu I. G. atveju) ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. BK 82 straipsnis numato auklėjamojo pobūdžio priemones nepilnamečiams, iš kurių griežčiausia – atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą. Taigi įstatymas draudžia nepilnamečiui paskirtą vieną auklėjamojo pobūdžio priemonę keisti į auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, tuo labiau, jei paskirta griežčiausia auklėjimo priemonė, nors nepilnametis jos nevykdo ar netinkamai vykdo, o Valstybė neužtikrina specialiųjų auklėjamojo įstaigų saugumo. Nurodo, kad humanizuojant procesą nuo Centro langų nuimtos apsauginės grotos, nėra apsaugos darbuotojų, pastatą juosia tik neaukšta tvora, visą Centro teritoriją sudaro 6 ha žemės, kurioje išdėstyti valgyklos, sporto salės, gamybos (kur vyksta darbų pamokos, ikiprofesinio mokymo užsiėmimai) pastatai, sporto aikštynas. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Centro darbuotojai dėl objektyvių priežasčių negalėjo išvengti I. G. pasišalinimų, nes Centras nėra griežto režimo institucija, jame nėra kambario-izoliatoriaus, nėra dirbančių policijos pareigūnų ar apsaugos darbuotojų, Centro darbuotojai neturi teisės jėga sulaikyti mokinio, jie atlieka pedagogo funkcijas, bet ne apsaugos darbuotojo funkcijas, todėl nebuvo įmanoma išvengti mokinio pasišalinimo. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad Centro darbuotojai I. G. pasišalinus nedelsdami patys bandydavo jo ieškoti. T. C. pedagogai šiuo atveju išnaudojo visas įmanomas pedagogines priemones. Be to, dėl apsaugos sistemos įvedimo Centras pagalbos kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ministeriją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją (Centro steigėjas) bei Narkotikų departamentą.
Nurodo, kad I. G. elgesio korekciją ir pedagoginių priemonių veiksmingumą sunkino tai, kad dėl nuolatinių mokinio pasišalinimų elgesio korekcijos programa buvo vykdoma nenuosekliai, tai yra nuolatos pertraukinėjama ir pradedama iš naujo. Be to, sudėtinga keisti susiformavusias kriminogenines vertybes prosocialiomis, kadangi I. G. nemotyvuotas, jo delinkventinis elgesys prasidėjo anksti (6–7 metų). Į Centrą I. G. atvyko turėdamas asocialaus elgesio įpročių, ankstesniuose amžiaus tarpsniuose jam nebuvo taikyta elgesio korekcija (pagalba). Kuo anksčiau pradedama vykdyti intervencija, tuo didesnė tikimybė, kad elgesio korekcija bus veiksmingesnė, vėluojant intervencijai elgesio korekcijos veiksmingumas silpnėja. Nurodo, kad I. G. asmenybė yra labai nebrandi ir yra priskirtina nepastoviam (silpnavališkam) psichologiniam tipui. I. G. yra būdingas aukštas nerimo lygis, jo nervų sistema pasižymi jautrumu, mokinį nuolatos persekioja įvairios baimės ir įkyrios mintys. Įkyrumų įtampos laipsnis yra toks aukštas, kad verčia mokinį fiziškai pasitraukti iš aplinkos ar situacijos, siekiant išstumti negatyvius psichikos reiškinius, tai yra elgesyje pasireiškia kaip impulsyvus potraukis nuolatos keisti gyvenamąją vietą, valkatauti (dromomanija). Tai sąlygoja labai menkas auklėjamojo poveikio galimybes, atsižvelgiant į tai elgesio korekcijos programos nenuoseklumas vyko ne dėl Centro kaltės.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“ per visą globotinio buvimo Centre laikotarpį turėjo pareigą rūpintis, kad I. G. dalyvautų vykdant jam paskirtą elgesio korekcijos programą, bendradarbiauti su Centro ir kitais asmenimis, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą, sprendžiant vaiko ugdymo, priežiūros, elgesio, sveikatos ir kitus klausimus ir būti visapusiškai už jį atsakingi, o už pareigų nevykdymą bei pažeidimus atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad per visą buvimo Centre laikotarpį I. G. rūpintojas pagal įstatymą – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“ – nesirūpino savo globotinio gyvenimu, mokymusi ir veikla, šios institucijos atstovai nė karto nebuvo atvažiavę jo aplankyti, neskambino ir nerašė laiškų. Šiuo atveju I. G. atstovai pagal įstatymą neprisiėmė jokios atsakomybės už savo auklėtinį, o paliko problemas spręsti Centrui ir, apeliantės teigimu, „atsikratė tokiu nepatogiu vaiku“. Todėl, Centro atstovės įsitikinimu, neatmestina ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė už I. G. nusikalstamais veiksmais padarytą materialinę žalą.
Nurodo, kad analogišką baudžiamąją bylą 2008-09-11 išnagrinėjo Utenos rajono apylinkės teismas (byla Nr. Nl-125-373/2008), ir civilinių ieškovų ieškiniai dėl išieškojimo iš Centro buvo atmesti priteisiant juos tik iš kaltinamojo, nenustačius Centro kaltės dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos (pagal CK 6.276 straipsnį tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės). Minėtame nuosprendyje teismas konstatavo, kad Centras įrodė, jog jo kaltės dėl auklėtinio padarytų nusikaltimų tuo metu, kai jis buvo pabėgęs iš Centro, nėra, nes kaltinamąjį prižiūrintis Centras pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Centras tinkamai auklėjo ir prižiūrėjo nepilnametį kaltinamąjį. Apeliantė pažymi, kad minėtas teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo proceso metu kilo daug neaiškumų dėl pateiktų civilinių ieškinių pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl UAB „Žolmedis“ civilinio ieškinio
UAB „Žolmedis“ ieškinyje nurodė, kad buvo sugadintas 60 Lt vertės konteineris, 875 Lt vertės durų apsauginės žaliuzės, 1 480 Lt vertės plastikinės durys, 233,53 Lt vertės vidaus apdaila, patalpų atstatomieji darbai kainavo 468,04 Lt, taigi iš viso bendrovei buvo padaryta 3 116,57 Lt žala. Bendrovės atstovas nurodė, kad draudimo kompanija atlygino dalį patirtos žalos – 2 116,57 Lt, todėl UAB „Žolmedis“ pareiškė 1 000 Lt civilinį ieškinį. Apeliantė teigia, jog pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo vertė yra atkuriamojo pobūdžio, tai yra draudimo kompanija, įvykus nelaimei, atstato pastatus iki pradinės jų būklės. Todėl apeliantei neaišku, kodėl neatlyginta dalis žalos ir kokiu teisiniu pagrindu yra reikalaujama ieškinio suma, kurios neatlygino draudimo kompanija. Teismui civilinio ieškovo UAB „Žolmedis“ atstovas nepateikė draudimo kompanijos sudaryto žalos įvertinimo akto bei draudimo kompanijos dokumentų, patvirtinančių, už ką konkrečiai buvo išmokėta draudimo išmoka, todėl nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti sumos, kurios neapmokėjo draudimas.
Dalį neapmokėtos žalos – 1 000 Lt – UAB „Žolmedis“ grindžia 2008-05-26 bendrovės direktoriaus įsakyme Nr. 477 dėl komandiruotės ir priedo prie atlyginimo nurodyta 525,44 Lt suma už remonto darbus. Tačiau, apeliantės teigimu, ši suma priskirtina atkuriamojo pobūdžio darbams, be to, ji nepagrįsta, nepateikti dokumentai, kokiu pagrindu darbdavys išmokėjo konkrečią sumą darbuotojui. Darbų atlikimo sąmatos nėra, nors ji turėjo būti sudaryta. Darbuotojui paskirto priedo suma apskaičiuota tikslia suma, todėl apeliantė mano, kad įsakymas rašytas atgaline tvarka, tai yra ieškovas jau vėliau, sukalkuliavęs konteinerio (60 Lt), frančizės 400 (Lt) ir kelionės išlaidų (14,56 Lt) sumas (beje, pastarosios dvi sumos nėra įtrauktos į ieškinį) pridėjo 525,44 Lt sumą iki ieškinyje nurodytos 1 000 Lt sumos. Be to, Centro atstovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi patalpų atstatomųjų darbų suma, nurodyta ieškinyje ir bendrovės direktoriaus įsakyme dėl priedo darbuotojui paskyrimo už šiuos darbus, tai yra ieškinyje nurodyta 468,04 Lt suma, o direktoriaus įsakyme nurodyta 525,44 Lt suma. Priedas prie atlyginimo skirtas 2008-05-26, o ieškinys pateiktas vėliau, tai yra 2008-11-10. Taigi ieškovas ieškinio padavimo metu turėjo tiksliai žinoti, kokią žalą – 468,04 Lt ar 525,44 Lt – jis patyrė už atstatomuosius darbus.
Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, rodo, kad UAB „Žolmedis“ pateiktas ieškinys dėl 1 000 Lt žalos atlyginimo yra nepakankamai pagrįstas, tai yra neaišku, kokiu teisiniu pagrindu yra reikalaujamas 1 000 Lt žalos atlyginimas, kadangi žalą atlygino draudimo kompanija, o pagal draudimo sutarties sąlygas draudimas yra atkuriamojo pobūdžio. Taip pat neaišku, už kokius patirtus nuostolius bendrovei buvo išmokėtos draudimo išmokos, nes tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra.
I. K. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad gaisro metu sudegė ūkinis pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, mediena, malkos, todėl jai buvo padaryta 20 000 Lt žala. Apeliantės teigimu, ši ieškinio suma nepagrįsta, nes nepateikti jokie dokumentai. Nurodo, kad 2008-05-08 Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas preliminariai patirtą žalą įvertino 10 000 Lt.
Apeliantė nurodo, kad ieškovė I. K. prie ieškinio nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, tai yra nebuvo pateikti pastato nuosavybės dokumentai, taip pat registro įmonės pažyma apie ūkinio pastato vertę, nors teismo proceso metu ieškovė patvirtino, kad pastatas, kuris sudegė, buvo inventorizuotas, namų byla yra. Teismui buvo pateiktas tik žemės sklypo planas, iš kurio sunku nustatyti gaisro metu sudegusio pastato vertę.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad žalą reikalauja atlyginti ne už pastato atstatymą, o už patį pastatą ir jame buvusius daiktus, tačiau nepateikė įrodymų apie pastato vertę, jame buvusių daiktų įsigijimo, jų vertę patvirtinančių dokumentų. Vėliau ieškovė teigė, kad reikalauja atlyginti žalą už pastato atstatymą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė, nurodė, kad juos sudegino. Naujai atstatytas pastatas nėra inventorizuotas, tačiau teismas atmetė prašymą atlikti I. K. priklausančio ūkinio pastato nepriklausomą ekspertizę. Iš pateiktos Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos matyti, kad gaisro metu apdegė namų apyvokos daiktai, tačiau iš šios pažymos neįmanoma nustatyti daiktų ir pastato vertės. Todėl, apeliantės teigimu, jie galėjo būti beverčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantės teigimu, I. K. ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Teismas žalą priteisė remdamasis tik ieškovės žodžiais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos negalima tiksliai nustatyti pastato ir jame buvusių daiktų vertės, juo labiau pastato atstatomųjų darbų vertės, kaip reikalaujama ieškinyje.
D. V. P. civilinio ieškinio
V. P. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jam padaryta 6 000 Lt žala, tačiau, apeliantės teigimu, ieškovas V. P. nepateikė teismui ieškinį pagrindžiančių įrodymų – pastato nuosavybės dokumentų, registro įmonės pažymos apie pastato vertę, pastate buvusių daiktų įsigijimo bei jų vertės dokumentų. Iš pateiktų pirkimo čekių nėra tiksliai aišku, kokios prekės buvo įsigytos, o ieškovo ranka rašytas raštas, kuriame nurodyti neva garaže buvę namų apyvokos daiktai, apeliantės teigimu, negali būti teisėtas ieškinį grindžiantis dokumentas. Iš Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos matyti, kad gaisro metu apdegė namų apyvokos daiktai, bet iš šios pažymos neįmanoma nustatyti pastato ir jame buvusių daiktų vertės, jie galėjo būti beverčiai.
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu Centro atstovas pareiškė prašymą skirti pakankamai laiko susipažinti su naujai pateiktais dokumentais, kad galėtų parengti atsikirtimus. Tačiau teismas skyrė tik kelias valandas susipažinti su naujais dokumentais, todėl Centro atstovas neturėjo tinkamų sąlygų išsamiai susipažinti su dokumentais ir parengti atsikirtimus, turėjo tai daryti teismo pastato koridoriuje. Taip pat pažymi, kad teismui ieškovai pateikė tik po vieną papildomų dokumentų egzempliorių, todėl buvo sugaišta laiko darant dokumentų kopijas.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad Centras yra biudžetinė įstaiga, žalos atlyginimo atveju netektų lėšų ir dėl to nukentėtų kiti Centro mokiniai, nes būtų sudėtinga pagerinti mokinių gyvenimo, mokymo bei ugdymo sąlygas, Centras neturėtų lėšų, skirtų mokinių edukacinėms išvykoms, ekskursijoms, įvairių socialinių programų vykdymui, naujų metodikų, psichologinių testų (licenzijų) įsigijimui, dėl to nukentėtų ugdomojo proceso veikla.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. bei civilinio ieškovo UAB „Žolmedis“ įgaliotas atstovas D. R. prašo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-25 nuosprendį.
Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis ir jo gynėjas palieka šį klausimą spręsti teismui.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro direktorės Julijonos Mažuolytės apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2003-07-03 sprendimu I. G. tėvams E. ir R. G. neterminuotai apribota tėvų valdžia. Iki 2004-12-11 I. G. gyveno pas globėją B. A. . Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-01-18 nutartimi B. A. buvo atleista iš globėjos pareigų ir I. G. globėju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, juose I. G. buvo apgyvendintas nuo 20004-12-11. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl I. G. išsiuntimo dėl nuolatinio nepilnamečio bėgimo iš „(duomenys neskelbtini)“, valkatavimo, mokyklos nelankymo, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo apsaugos tarpžinybinės komisijos siuntimu ir neprieštaraujant (duomenys neskelbtini) rajono vaiko teisių apsaugos tarnybai, I. G. 2006-02-06 buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, ir šios įstaigos priežiūroje buvo iki 2008-07-10 (t. 2, b. l. 202).
Apeliacinio skundo argumentai rodo, kad apeliantė ginčija ir nesutinka su teismo sprendimu, kad (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centras yra kaltas dėl žalos atsiradimo ir privalo, nuteistajam I. G. neturint lėšų, ją atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams UAB „Žolmedis“, I. K. ir V. P. . Taip pat ginčijamas civilinių ieškovų UAB „Žolmedis“, I. K. ir V. P. pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumas. Apeliantė tvirtina, kad šioje byloje nustatyta žala atsirado ne dėl (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro kaltės, nes nepilnametis I. G. nusikalstamas veikas padarė tuomet, kai buvo iš vaikų socializacijos centro pabėgęs, todėl atsakomybę turėtų prisiimti pats nepilnametis I. G. . Be to, apeliantė nurodo, kad teismas turėjo spręsti klausimą dėl nepilnamečio I. G. rūpintojo pagal įstatymą – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ - subsidiarios atsakomybės už jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nes (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centras nėra nepilnamečio globėjas pagal įstatymą, šioje įstaigoje mokiniai apgyvendinami laikinai, todėl laikinoji rūpyba nėra pakankamas pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas. Aiškina, kad jų institucija nėra įstaiga, kurioje steigiama valstybės globa, kad šios įstaigos veikla nėra orientuota į bausmės ir izoliacijos paradigmą, kad I. G. pasišalinus iš vaikų socializacijos centro visada buvo imamasi atitinkamų priemonių per trumpą laikotarpį pozityviai ugdyti nepilnamečio asmenybę, tačiau resocializuoti yra labai sunku, kad nepilnamečio I. G. globėju Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-01-18 nutartimi paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, kurie turėjo pareigą rūpintis savo globojamuoju, domėtis jo gyvenimu, mokymusi ir veikla, tačiau per visą I. G. buvimo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre laikotarpį „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nesirūpino savo globotinio gyvenimu, nesidomėjo, kad jis dalyvautų vykdant jam paskirtą elgesio korekcijos programą, nebendradarbiavo su Centro ir kitais asmenimis, teikiančiais kvalifikuotą pagalbą, sprendžiant vaiko ugdymo, priežiūros, elgesio, sveikatos ir kitus klausimus.
Nurodyti apeliantės skundo argumentai nepagrįsti todėl, kad jų nepatvirtina nei bylos medžiaga, nei ginčijamus santykius reguliuojančių normų turinys.
Pagal BPK 113 straipsnį, jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, turi būti taikomos atitinkamos Civilinio ar Civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
CK 6.276 straipsnyje pasakyta, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo 14 iki 18 metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šiuo atveju esminę reikšmę turi laikas, kada padaryta žala ir kokių institucijų prižiūrimas nepilnametis padarė tą žalą. Minėtoje normoje nurodytų asmenų civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nepilnametis neturi turto, iš kurio būtų atlyginta žala, ir yra jų kaltė dėl to, kad nepilnametis žalą padarė. Šių asmenų kaltė yra preziumuojama, tačiau jie turi teisę įrodyti nesą kalti dėl žalos atsiradimo.
Byloje nustatyta, kad nepilnametis I. G. nusikalstimus, įvykdytus 2008 m. balandžio 22, 30 dienomis, kurių metu buvo padaryta turtinė žala UAB „Žolmedis“, I. K. , V. P. ir A. Ž. , padarė pabėgęs iš (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro, kurio priežiūroje jis buvo nuo 2006-02-06 iki 2008-07-10. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.276 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nurodė (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro subsidiarią atsakomybę už nepilnamečio I. G. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nes tuo metu I. G. gyveno ir mokėsi šiame Centre ir už jo elgesio kontrolę buvo atsakinga tik ši įstaiga. Todėl priešingai, nei teigia apeliantė, Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos jai buvo pritaikytos pagrįstai.
Teismas tyrė ir (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro kaltės klausimą ir padarė motyvuotą išvadą, kad ši įstaiga neįrodė, jog žala atsirado ne dėl jos kaltės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuos nusikaltimus I. G. padarė pabėgęs iš (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro, kuris ėmėsi visų būtinų priemonių dėl nuolatinių mokinio pasišalinimų iš Centro ir I. G. socializavimo, todėl nėra jų kaltės dėl žalos atsiradimo. Tačiau su šiuo skundo argumentu sutikti negalima. Kaip minėta, I. G. 2006-02-06 buvo pasiųstas į (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą, čia gyveno ir mokėsi iki 2008-07-10. Ši institucija, priimdama nepilnametį, įsipareigojo, kad globos tikslai ir uždaviniai bus pasiekti tinkamai vykdant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų globos institucijai nustatytus įpareigojimus ir sudariusi I. G. elgesio korekcijos programą bei planą, privalėjo užtikrinti, kad nepilnamečio socializacijos darbas būtų efektyvus, bei imtis tinkamų priemonių, kad nepilnametis iš šios institucijos negalėtų išvykti, tačiau to nepadarė, taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl netinkamos šio nepilnamečio priežiūros. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centras neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo spręsti nepilnamečio I. G. rūpintojo pagal įstatymą – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ – atsakomybės klausimą už globotinio nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, tačiau Civilinis kodeksas numato tik įstaigos, kurioje laikinai buvo prižiūrimas nepilnametis, subsidiarią atsakomybę, jei ši įstaiga neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Teismas už nepilnamečio I. G. nusikaltimais 2008 m. balandžio 22, 30 dienomis padarytą žalą pagrįstai nurodė (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro subsidiarią atsakomybę, nes tuo metu I. G. buvo šios įstaigos priežiūroje. Kaip minėta, šiuo atveju esminę reikšmę turi laikas, kada padaryta žala ir kokių institucijų prižiūrimas nepilnametis padarė tą žalą. 2008 m. balandžio 22, 30 dienomis I. G. buvo prižiūrimas (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, todėl pagal įstatymą subsidiari atsakomybė už tuo metu I. G. nusikaltimais padarytą žalą tenka šiai įstaigai. Nustačius, kad už žalą yra visiškai atsakinga įstaiga, kurios priežiūroje buvo nepilnametis, nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centras, materialinėn atsakomybėn traukti dar ir nepilnamečio rūpintoją pagal įstatymą nėra pagrindo. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centras yra nepelno organizacija, kuri neturi savų lėšų, kad ji naudoja valstybės biudžeto lėšas, nėra pagrindas atleisti šią organizaciją nuo įstatyme numatytos materialinės atsakomybės.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nepilnamečio I. G. rūpintojas pagal įstatymą – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“ - per visą I. G. buvimo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre laikotarpį nesirūpino savo globotiniu, nesidomėjo jo gyvenimu, mokymusi ir veikla, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atsikirtimuose į apeliacinį skundą nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ administracija domėjosi globotiniu I. G. jo buvimo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre metu, taip pat palaikė ryšį su buvusia jo globėja teta B. A. , kuri perduodavo naujienas apie tai, kaip sekasi I. G. .
Be to, teismas pagrįstai sprendė ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ papildomos atsakomybės už nepilnamečių I. G. ir M. R. nusikalstamais veiksmais 2008 m. liepos 11 d., 2008 m. rugpjūčio 8, 9 dienomis padarytą žalą klausimą ir nurodė „(duomenys neskelbtini)“ subsidiarią atsakomybę, nes tuo metu nepilnamečiai nusikaltimų bendrininkai I. G. ir M. R. buvo būtent šios įstaigos prižiūrimi. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ šios nuosprendžio dalies apeliacine tvarka neskundė.
Taip pat nepagrįsti (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „Žolmedis“, I. K. ir V. P. pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo.
Dėl UAB „Žolmedis“ civilinio ieškinio
Civilinio ieškovo UAB „Žolmedis“ atstovas nurodė, kad dėl gaisro metu bendrovei buvo padaryta 3 116,57 Lt žala, tačiau ieškinį pareiškė 1 000 Lt, nes dalį žalos atlygino draudimo kompanija.
Apeliantė teigia, kad pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo vertė yra atkuriamojo pobūdžio, vadinasi, įvykus nelaimei, draudimo kompanija turėjo atstatyti pastatus iki pradinės jų būklės. UAB „Žolmedis“ atstovas nurodė, kad draudimo kompanija atlygino tik dalį žalos, tačiau teismui nepateikė draudimo kompanijos sudaryto žalos įvertinimo akto bei draudimo išmoką patvirtinančių dokumentų. Todėl apeliantei neaišku, kokiu teisiniu pagrindu yra reikalaujama ieškinio suma, kurios neatlygino draudimo kompanija.
Iš byloje esančios draudimo sutarties matyti, kad buvo apdrausti bendrovės pastatai, taip pat dėl UAB „Žolmedis“ numatyta 400 litų besąlyginė išskaita (t. 2, b. l. 239). Byloje pateiktas UAB „Žolmedis“ materialinės žalos įvertinimo aktas rodo, kad draudimo kompanija dėl gaisro bendrovei atlygino 2 116,57 Lt žalos (t. 1, b. l. 21). Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, kad „Žolmedžiui“ buvo išmokėta būtent tokia draudimo išmoka, kurią nurodė bendrovės atstovas.
UAB „Žolmedis“ atstovas taip pat nurodė, kad gaisro metu sudegė 60 Lt vertės konteineris (t. 2, b. l. 241), kurio vertės draudimo kompanija neatlygino. Iš UAB „Žolmedis“ direktoriaus R. G. 2008-05-26 įsakymo (t. 2, b. l. 245) matyti, kad dėl gaisro metu suveikusios signalizacijos bendrovės darbuotojas vyko į įvykio vietą ir dėl to UAB „Žolmedis“ patyrė 14,56 Lt kuro išlaidų. Šiame bendrovės direktoriaus įsakyme taip pat nurodyta, kad už apdegusių patalpų valymą ir dažymą „Žolmedžio“ darbuotojui buvo išmokėta 525,44 Lt suma. Paminėtų bendrovės išlaidų – konteinerio vertės, franšizės, kuro, patalpų valymo bei dažymo išlaidų - draudimo kompanija neatlygino, todėl nurodytas sumas bendrovės atstovas prašė priteisti iš kaltinamojo I. G. , pateikdamas 1 000 Lt civilinį ieškinį, jį pagrindė minėtais rašytiniais įrodymais, todėl teismas pagrįstai visiškai tenkino UAB „Žolmedis“ civilinį ieškinį.
Apeliantė teigia, kad „Žolmedžio“ ieškinyje ir bendrovės direktoriaus įsakyme nurodyta skirtinga patalpų atstatomųjų darbų suma, tai yra ieškinyje nurodyta 468,04 Lt suma, o direktoriaus įsakyme nurodyta 525,44 Lt suma. Tačiau pažymėtina, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktas bendrovei padarytos materialinės žalos įvertinimo aktas, surašytas tą pačią dieną kaip ir ieškinys – 2008-11-10. Šiame akte nurodyta, kad patalpų, lauko apdailos atstatomieji darbai, transporto išlaidos sudaro 540 Lt. Kaip minėta, UAB „Žolmedis“ patyrė 14,56 Lt kuro išlaidų, šią sumą išminusavus iš 540 Lt sumos, gaunasi 525,44 Lt suma, tai yra ta suma, kuri nurodyta UAB „Žolmedis“ pateiktame 2008-05-26 direktoriaus įsakyme Nr. 477 dėl komandiruotės ir priedo prie atlyginimo kaip išlaidos už patalpų valymą ir dažymą. Sudėjus civilinio ieškovo UAB „Žolmedis“ nurodytas dėl gaisro patirtas išlaidas, kurių bendrovei neatlygino draudimo kompanija, susidaro 1 000 Lt suma. Taigi apeliantė nepagrįstai nurodo, kad neaišku, kokią žalą patyrė „Žolmedis“ už patalpų atstatomuosius darbus. Teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Žolmedis“ ieškinys pagrįstas.
Apeliantės teigimu, I. K. pareikšto 20 000 Lt civilinio ieškinio suma nepagrįsta, nes nepateikti žalą patvirtinantys dokumentai, be to, 2008-05-08 Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas preliminariai patirtą žalą įvertino 10 000 Lt.
I. K. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad gaisro metu sudegė ūkinis pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, mediena, malkos, todėl jai buvo padaryta 20 000 Lt žala. Teisminio bylos nagrinėjimo metu I. K. paaiškino, kad ūkinį pastatą ji atstatė iš keraminių blokelių, tačiau kasos čekių bei kitų žalą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo, nes manė, kad jų neprireiks. Dėl gaisro patirtą žalą I. K. įvertino bendrai dėl sudegusio ūkinio pastato ir jame sudegusios medienos, trejų durų, namų apyvokos daiktų.
Iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros po gaisro duomenų matyti, kad gaisro metu sudegė I. K. priklausančio ūkinio pastato stogas, medinės konstrukcijos (t. 1, b. l. 32). Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2008-05-06 pažymoje nurodyta, kad gaisro metu apdegė namų apyvokos daiktai (t. 2, b. l. 223).
Nors I. K. neišsaugojo ūkinio pastato atstatymo išlaidas patvirtinančių dokumentų ir ūkiniame pastate buvusių daiktų vertės dokumentų, tačiau netenkinti ieškinio tik dėl to, kad nėra galimas konkretus ir tikslus ieškovės patirtų išlaidų dydžio nustatymas, nėra teisinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Taikant žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atsižvelgti į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės turinį. Šioje teisės normoje suformuluota žalos ir nuostolių definicija. Pagal šią normą piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jei nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, jų dydį gali nustatyti teismas. Ši norma savo esme yra susieta su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios I. K. nurodytas aplinkybes, byloje esančius įvykio vietos apžiūros po gaisro duomenis, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą bei remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, padarė teisingą išvadą, kad I. K. prašoma priteisti žalos dydžio suma yra reali ir pagrįsta, atitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl I. K. ieškinį patenkino visiškai. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Apeliantė nurodo, kad V. P. pateikė 6 000 Lt civilinį ieškinį bei pridėjo čekius ir ranka rašytą raštą, kuriame nurodė dėl gaisro patirtas išlaidas. Tačiau, kaip teigia apeliantė, iš pateiktų pirkimo čekių nėra tiksliai aišku, kokios prekės buvo įsigytos, o ieškovo ranka rašytas raštas, kuriame nurodyti neva garaže buvę namų apyvokos daiktai negali būti teisėtas ieškinį grindžiantis dokumentas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjęs V. P. pareiškė 6 000 Lt civilinį ieškinį bei pateikė teismui dalį patirtos žalos – 1 664,44 Lt – pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b. l. 226–228). Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. P. paaiškino, kad už šiuos pinigus pirko šiferį, plėvelę bei kitą statybinę medžiagą. Taip pat nurodė, kad pastato stogo uždengimas kainavo 600 Lt, už degėsių iš gaisravietės išvežimą sumokėjo 180 Lt, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. V. P. taip pat nurodė, kad gaisro metu sudegė bendros 720 Lt vertės kiliminiai takai, 600 Lt vertės kilimas bei du bendros 1 600 Lt vertės kilimai, 300 Lt vertės veidrodis, 200 Lt vertės stalas, trejos 900 litų vertės durys, 900 litų vertės malkos, 1 200 Lt vertės malkos. Tai patvirtinančių dokumentų V. P. taip pat teismui nepateikė.
Iš byloje esančių po gaisro atliktos įvykio vietos apžiūros duomenų matyti, kad nudegė V. P. ūkinio pastato stogas, įvykio vietoje matosi degėsiai (t. 1, b. l. 29). Iš Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad V. P. ūkiniame pastate buvo namų apyvokos daiktai (t. 2, b. l. 225).
Nors V. P. nepateikė stogo uždengimo ir degėsių išvežimo išlaidas patvirtinančių dokumentų bei įrodymų dėl V. P. ūkiniame pastate buvusių daiktų kiekio ir vertės, tačiau, kaip minėta, netenkinti ieškinio tik dėl to, kad nėra galimas konkretus ir tikslus ieškovės patirtų išlaidų dydžio nustatymas, nėra teisinga ir sąžininga. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo V. P. nurodytas aplinkybes, teismui pateiktus dalį V. P. patirtos žalos pagrindžiančius dokumentus, byloje esančius įvykio vietos apžiūros po gaisro duomenis, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, bei remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nustatė, kad stogo uždengimo ir degėsių išvežimo išlaidos buvo būtinos siekiant pašalinti gaisro padarinius, ir padarė teisingą išvadą, kad V. P. prašoma priteisti suma yra reali ir pagrįsta, taip pat pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. P. nurodytų sudegusių daiktų kiekiu ir verte, nes aplinkybę, kad V. P. ūkiniame pastate buvo namų apyvokos daiktai, patvirtina byloje esanti Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma. Esant šiems duomenims, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. ieškinys pagrįstas ir įrodytas.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netenkino (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimybės išsamiai susipažinti su naujai pateiktais dokumentais ir paruošti atsikirtimus, paskelbė tik pertrauką. Be to, teismui ieškovai pateikė tik po vieną papildomų dokumentų egzempliorių, todėl buvo sugaišta laiko darant dokumentų kopijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad buvo pažeistos (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro procesinės teisės nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ar būtų padaryta kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro direktorės J. M. apeliacinį skundą atmesti.