Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį – 500 Eur dydžio bauda;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 25 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 14 d.,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2024 m. gruodžio 17 d. apie 12.40 val., „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios P. Š. rankinės neteisėtai pasikėsino pagrobti piniginę, kurioje buvo 86 Eur įvairiomis kupiūromis ir pensininko pažymėjimas, išduotas P. Š. vardu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimo vietoje jos daromą veiką nutraukė nukentėjusioji P. Š..

Tokiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamosios R. V. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

2025 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti apsaugos vadovas pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „D17_20241217123857.mp4“ matyti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpų vaizdas. Kairiajame viršutiniame kampe matyti užrašas „12-17-2024 Tue 12:38:57“. Apatiniame dešiniajame kampe matome užrašą „Kamera 17“. Matyti nukentėjusioji P. Š., kuri vilki juodomis kelnėmis, kreminės spalvos striuke, stumia prekių vežimėlį, į kurį yra įsidėjusi savo juodos spalvos rankinę ir žiūri į parduotuvės prekes. Įrašo laiku 13.39.29 prie P. Š. prieina įtariamoji R. V., kuri vilki tamsiai mėlynos spalvos striuke, ant kaklo užsirišusi rožinį šaliką, rankoje nešasi prekėms susidėti skirtą krepšelį. Įrašo laiku 12.40.14 įtariamoji R. V. įkiša ranką į P. Š. rankinę ir iš jos ištraukia piniginę. Įrašo laiku 12.40.21. Š. atsisuka į R. V. ir griebia iš jos savo piniginę, griebia R. V. už striukės gobtuvo ir laiko. Įrašo laiku 12.40.42 prie R. V. ir P. Š. prieina dvi parduotuvės darbuotojos, kurios dėvi džemperiais ir liemenėmis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Viena iš darbuotojų padeda laikyti R. V. ir kažką kalba per raciją. Įrašo laiku 12.41.16 prieina apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas su R. V. ir P. Š. nueina ir iš kameros matymo zonas dingsta.

Vaizdo įraše pavadinimu „D27_20241217123843.mp4“ matyti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpų vaizdas. Kairiajame viršutiniame kampe matyti užrašas „12-17-2024 Tue 12:38:42“. Apatiniame dešiniajame kampe matyti užrašas „Kamera 27“. Įrašo laiku 12.38.45 matyti nukentėjusioji P. Š., kuri stumia prekių vežimėlį. Vežimėlyje yra įsidėjusi juodą rankinę ir apžiūrinėja prekes. Įrašo laiku 12.39.29 prie P. Š. prieina įtariamoji R. V.. Įrašo laiku 12.40.14 įtariamoji R. V. įkišą ranką į P. Š. rankinę ir iš jos ištraukia piniginę. 12.40.21. Š. atsisuka į R. V. ir griebia iš jos savo piniginę, griebia R. V. už striukės gobtuvo ir laiko.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad svetimo turto užvaldymas padarytas pasisavinimo tikslu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnį kilti būtina nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, svetimas turtas, turi būti pagrobtas atvirai arba viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba įsibrovus į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-245-696/2015, 2K-136/2011). Pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamoji R. V. baudžiamojon atsakomybėn patraukta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamoji R. V. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Kaltinamosios kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, o kartu ir kaltinime nurodytas aplinkybes, patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios parodymai, kad 2024 m. gruodžio 17 d. apie 12.40 val., „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios P. Š. rankinės neteisėtai pasikėsino pagrobti piniginę, kurioje buvo 86 Eur įvairiomis kupiūromis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimo vietoje jos daromą veiką nutraukė nukentėjusioji P. Š.. Jo kaltę taip pat įrodomo ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – P. Š. parodymai, liudytojo D. Ž. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kitais baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. V. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ištirti ir aprašyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji veiką įvykdė viešoje vietoje pasikėsindama pagrobti svetimą turtą iš asmens rankinės (kišenvagystė). Pati kaltinamoji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, nurodė, jog visų aplinkybių pasakoti nenori, nes jai labai gėda dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamoji prisipažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvusi parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti P. Š. piniginę, kurioje buvo 86 Eur įvairiomis kupiūromis ir pensininko pažymėjimas, išduotas P. Š. vardu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimo vietoje jos daromą veiką nutraukė nukentėjusioji P. Š., tokiu būdu kaltinamoji R. V. pasikėsino pagrobti svetimą P. Š. turtą. Byloje esantis apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai, patvirtina, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent R. V.. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. V. suvokdama savo veiksmų tyčią, siekė užvaldyti svetimą turtą, tačiau veikos nebaigė nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamosios kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamosios kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, tai yra, liudytojos P. Š. parodymais, liudytojo D. Ž., įvykio vietos apžiūros protokolu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, be to, ji savo kaltę pripažino.

Kaltinamosios R. V. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kadangi R. V. 2024 m. gruodžio 17 d. apie 12.40 val., „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios P. Š. rankinės neteisėtai pasikėsino pagrobti piniginę, kurioje buvo 86 Eur įvairiomis kupiūromis ir pensininko pažymėjimas, išduotas P. Š. vardu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimo vietoje jos daromą veiką nutraukė nukentėjusioji P. Š.. Esant nuodytoms aplinkybėms, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Įvertinus tai konstatuojama, jog kaltinamojo veikose nustatyti ir įrodyti BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys objektyvieji požymiai.

Dėl R. V. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę R. V. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kaltinamoji padarė vieną nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Kaltinamosios R. V. 2024 m. gruodžio 17 d. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikyta nukentėjusiosios P. Š., veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino kalta padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę įvertinama ir tai, jog kaltinamoji anksčiau teista taip pat pagal BK 178 straipsnį, 2024 m. spalio 25 d. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 2024 m. gruodžio 30 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad kaltinamoji per paskutinius vienerius metus yra nėra bausta administracine tvarka. R. V. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikose Aleksoto skyriuje nesilankė/nesigydė, todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamąją charakterizuojamus duomenis, kaltinamoji anksčiau teista, per paskutinius vienerius metus nėra bausta administracine tvarka. Sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą už BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies veiką paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu. Ši bausmės rūšis ir dydis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 (vienerių) metų laivės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 17 d. 13.53 val. iki 2024 m. gruodžio 18 d. 13.23 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir R. V. paskirti 11 mėnesių 28 dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu.

Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinta, dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta galutine 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme ir 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur, bauda, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir visiškai pridedant neatliktą baudos 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur, bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 10 MGL, tai yra 500 Eur dydžio baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 25 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 14 d.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, proceso išlaidų nenustatyta. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti sumažintą – 1 (vienerių) metų laivės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 17 d. 13.53 val. iki 2024 m. gruodžio 18 d. 13.23 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir R. V. paskirti 11 mėnesių 28 dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir visiškai pridedant neatliktą baudos 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 10 MGL, tai yra 500 Eur dydžio (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti R. V., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 25 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 14 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą patvirtinantį baudos sumokėjimą, jis privalo pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kaltinamajai skirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.