Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2088-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
1-2088-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58667-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2088-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58667-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.6.1; 1.2.29.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Neringai Dargytei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajai V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, administracine tvarka bausta, teista: 2016 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. suklastodama tikrus dokumentus pasisavino svetimą, jai patikėtą turtą, t. y. ji, pagal darbo sutartį dirbdama kasininke – pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą pasisavinti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, parduotuvės darbo metu, 2017 m. spalio 11 d., 11.14 val. – 21.15 val. laikotarpiu, dirbdama kasoje, suklastodama tikrus dokumentus – kasos kvitus, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis esą parduotuvėje apsipirkusiems asmenims grąžinti 277,33 Eur už pirkėjų parduotuvei grąžintas prekes, po to pateikusi tuos suklastotus kvitus vyriausiajai kasininkei, taip neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 277,33 Eur.

Be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, tebedirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, tebeturėdama tikslą pasisavinti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, parduotuvės darbo metu, 2017 m. spalio 12 d., 15.44 val. – 20.52 val. laikotarpiu, dirbdama kasoje, suklastodama tikrus dokumentus – kasos kvitus, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis, esą parduotuvėje apsipirkusiems asmenims grąžinti 347,77 Eur už pirkėjų parduotuvei grąžintas prekes, po to pateikusi tuos suklastotus kvitus vyriausiajai kasininkei, taip neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 347,77 Eur.

Be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, tebedirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, tebeturėdama tikslą pasisavinti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, parduotuvės darbo metu, 2017 m. spalio 13 d., 11.57 val. – 21.42 val. laikotarpiu, dirbdama kasoje, suklastodama tikrus dokumentus – kasos kvitus, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis, esą parduotuvėje apsipirkusiems asmenims grąžinti pinigai 300,87 Eur už pirkėjų parduotuvei grąžintas prekes, po to pateikusi tuos suklastotus kvitus vyriausiajai kasininkei, taip neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 300,87 Eur.

Be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, tebedirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, tebeturėdama tikslą pasisavinti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, parduotuvės darbo metu 2017 m. spalio 14 d., 9.22 val. –20.50 val. laikotarpiu, dirbdama kasoje, suklastodama tikrus dokumentus – kasos kvitus, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis, esą parduotuvėje apsipirkusiems asmenims grąžinti 381,98 Eur už pirkėjų parduotuvei grąžintas prekes, po to pateikusi tuos suklastotus kvitus vyriausiajai kasininkei, taip neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą –381,98 Eur.

Be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, tebedirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, tebeturėdama tikslą pasisavinti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, parduotuvės darbo metu 2017 m. spalio 15 d., 11.29 val. – 16.48 val. laikotarpyje, dirbdama kasoje, suklastodama tikrus dokumentus – kasos kvitus, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis, esą parduotuvėje apsipirkusiems asmenims grąžinti 122,14 Eur už pirkėjų parduotuvei grąžintas prekes, po to pateikusi tuos suklastotus kvitus vyriausiajai kasininkei, taip neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 122,14 Eur.

Be to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, tebedirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, tebeturėdama tikslą pasisavinti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, parduotuvės darbo metu 2017 m. spalio 19 d., 10.35 val. – 11.16 val. laikotarpyje, dirbdama kasoje, suklastodama tikrus dokumentus – kasos kvitus, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis, esą parduotuvėje apsipirkusiems asmenims grąžinti 16,32 Eur už pirkėjų parduotuvei grąžintas prekes, po to pateikusi tuos suklastotus kvitus vyriausiajai kasininkei, taip neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 16,32 Eur.

Taip veikdama V. T. pasisavino svetimą, jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 1 446,41 Eur žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. T. teigė, kad prisipažįsta visiškai. Viskas vyko padieniui. Dirbdama kasininke – pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), dirbdama kasoje, vyriausiajai kasininkei davė fiktyvius prekių gražinimų kvitus. Pirmą kartą tai buvo 2017 m. spalio 11 d. Klientai ateidavo apsipirkti, kaltinamoji nuskanuodavo prekes, kai šie sumokėdavo grynaisiais, jų čekius pasilikdavo ir iškart padarydavo prekių gražinimą, o pinigus pasisavindavo sau. Pirkėjų čekius pasilikdavo, gražintų prekių čekiukus gražindavo vyriausiajai kasininkei. Pinigus paimdavo eidama pietauti, slapta. Turėjo ir turi skolų, nes s močiute yra paėmusios paskolą, įkeitusios butą. Keletą mėnesių nesumokėjo įmokų, todėl reikėjo pinigų įmokoms. Turi „Mogo“ lizinguojamą automobilį, reikia mokėti įmokas. Tuo metu negalvojo apie kilsiančią atsakomybę. 2016 m. buvo nuteista dėl 2014 m. padaryto nusikaltimo, t. y. sukčiavimo. Kai darė veiką „(duomenys neskelbtini)“, buvo nėščia, dukrai 5 mėnesiai. Pripažįsta, kad 2017 m. spalio 11 d. – spalio 15 d. ir spalio 19 d. iš viso pasisavino 1 446,41 Eur. Nori atlyginti žalą. Visiškai sutinka su pareikštu civilinius ieškiniu. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi (2 t., b. l. 25-29) .

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji V. T. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nuo 2017 m. liepos ar rugpjūčio mėnesio, tikslios datos nepamena, iki 2017 m. spalio 19 d. ji dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kasininke. 2017 m. spalio 19 d. turėjo nedarbingumo lapą, o vėliau išėjo į gimdymo atostogas. Įsidarbino būdama nėščia. Prisipažįsta, kad 2017 m. spalio 11 d. būdama savo darbo vietoje, darbo metu, minėtoje parduotuvėje, kasoje Nr. 9, padariusi fiktyvų prekių grąžinimą už 277,33 Eur, 2017 m. spalio 12 d. dirbdama kasoje Nr. 6, padariusi fiktyvų prekių grąžinimą, pavogusi 347,77 Eur, 2017 m. spalio 13 d. dirbdama kasoje Nr. 4 pavogusi tokiu pačiu būdu pinigus 300,87 Eur, 2017 m. spalio 14 d. dirbdama kasoje Nr. 6 pavogusi 381,98 Eur, 2017 m. spalio 15 d. dirbdama taip pat kasoje Nr. 6 pavogusi 122,14 Eur, 2017 m. spalio 19 d. dirbdama kasoje Nr. 7 pavogusi 16,32 Eur. Pinigų vagystės schema buvo ta pati. Kai pirkėjas atsiskaitydavo už prekes grynais ir gavęs grąžą išeidavo, ji greitai padarydavo kai kurių prekių fiktyvų grąžinimą, atspausdindavo prekių grąžinimo kvitą. Už fiktyviai grąžintas prekes pinigus ji paimdavo iš kasos arba prieš pietus, apie 11 val., arba prieš darbo pabaigą, apie 19.30 val. Apie tai, kad prekių grąžinimo kvitai vėliau yra tikrinami, nežinojo. Galvojo, kad kasininkės tik sumeta į vyriausiosios kasininkės kabinete stovinčią dėžę tuos kvitus. Taip pat negalvojo, kad jos veiksmai stebimi vaizdo kameromis. Ji stengėsi pinigus už fiktyviai grąžintas prekes iš kasos paimti nepastebimai. Neatsimena, kokių prekių ir kokią dieną ji buvo padariusi fiktyvus grąžinimus. Pinigus išleido savo reikmėms, jų jau neturi. Ji atlikinėjo fiktyvius prekių grąžinimus per savo darbo pamainą ne per kartą (ne viename kvite), o per kelis, dažniausiai atlikinėjo fiktyvų grąžinimą alkoholio, buitinių prekių, skalbimo miltelių, skalbimo dėžių ir pan. 2017 m. spalio 19 d. darbo metu ji suspėjo atlikti kelis fiktyvius prekių grąžinimus. Apie 13 val. buvo pakviesta į apsaugos kabinetą, kur jai pranešė, kad žino jos neteisėtus veiksmus su fiktyviais prekių grąžinimais. Ji iš karto prisipažino. Pinigus pradėjo vogti nuo 2017 m. spalio, nes ypatingai pablogėjo jos finansinė padėtis: reikėjo mokėti automobilio lizingą bendrovei „Mogo Lty“, taip pat norėjosi vasarą kur nors išvažiuoti prie jūros, paremontuoti šiek tiek butą. Ji sugalvojo išeitį – vogti iš parduotuvės pinigus. Atlyginimas buvo mažas, 250 Eur. Dėl savo elgesio gailisi, pažada grąžinti visus pavogtus pinigus, t. y. 1 446,41 Eur (1 t., b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu V. T. savo kaltę pripažino visiškai. Ji patvirtino, kad pranešime apie įtarimą nurodytomis dienomis darbo metu ji, po to, kai pirkėjai sumokėję už prekes, išeidavo iš kasų, darė fiktyvius kai kurių prekių grąžinimus pranešime apie įtarimą nurodytoms pinigų sumoms. Šiuos pinigus ji, dažniausiai per savo pietus, paimdavo iš kasos, kurioje tą dieną dirbdavo. Ji yra pasirašiusi, tiksliau, greičiausiai pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį su parduotuve. Patvirtina, kad tokiu būdu suklastodavo kasos kvitus, kuriuos vėliau pateikdavo vyriausiajai kasininkei, tiksliau, į pastarosios kabinete esančią dėžutę. Prieš pradedant darbą vyriausioji kasininkė kasininkėms nurodydavo, kurioje kasoje dirbs ta ar ana kasininkė. Jos nurodymu 2017 m. spalio 11 d. ji dirbo kasoje Nr. 9, 2017 m. spalio 12 d., 2017 m. spalio 14 d., 2017 m. spalio 15 d. kasoje Nr. 6, 2017 m. spalio 13 d. kasoje Nr. 4, 2017 m. spalio 19 d. kasoje Nr. 7. Suvokė, kad per visą savo darbo laiką ji buvo materialiai atsakinga už kasoje buvusius pinigus ir už visus kasoje padarytus veiksmus. Jos paskutinė darbo diena buvo 2017 m. spalio 19 d. Tą dieną, kai išaiškėjo parduotuvei priklausančių pinigų pasisavinimai, ji dar suspėjo pasisavinti 16,32 Eur. 2017 m. spalio 20 d. ji jau turėjo nedarbingumo lapą, o po to išėjo į dekretą. Pinigai jai buvo reikalingi sumokėti už paskolą, šiaip pragyvenimui. Dėl savo elgesio gailisi (1 t., b. l. 164).

Iš į bylą pateiktų transakcijų registro duomenų matyti, kokių ir kiek kainuojančių prekių grąžinimų atliko V. T. (1 t., b. l. 6-85).

Byloje esančiame apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad apie 25 metų amžiaus moteris, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, pirkėjams atsiskaičius už prekes ir jas pasiėmus paima kasos kvitą iš aparato ir jį padeda po prekystaliu. Vykdant operacijas kasininkė atidaro kasos pinigų dėžę ir į ją įkiša ranką (1 t., b. l. 97-107).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Ž. (J. Ž.) parodė, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) vyresniuoju apsaugos darbuotoju. Viena iš jo funkcijų – tikrinti per dieną panaikintų prekių anuliavimus, t. y. prekių korekcijas – kodėl ir kokios prekės buvo panaikintos viename kvite arba 10 skirtingų kvitų. Šie grąžinimai gali būti atlikti per vieną kartą ir atsispindėti viename kvite, taip pat ir pavieniai, bet iš viso 10 grąžinimų. Kasininkė, kuri atlieka prekių grąžinimą (korekciją), atiduoda kasos kvitą pirkėjui, o prekių grąžinimo (korekcijos) kvitą pasiima sau. Vėliau darbo pabaigoje visus šiuos prekių korekcijos kvitus kasininkė nuneša vyr. kasininkei. Šiuos kvitus vėliau ir tikrina liudytojas. 2017 m. spalio 19 d. liudytojas tikrino tokius kvitus ir atkreipė dėmesį į parduotuvės kasininkės V. T. atneštos prekių korekcijos kvitus. 12.00 val. ji jau turėjo du prekių grąžinimo kvitus (vienas kvitas 4,99 Eur sumai, kitas 11,33 Eur sumai). Liudytojas peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose pamatė, kad pirkėjai atsiskaito už prekes ir išeina, jokių prekių atgal kasininkei V. T. negrąžina, o kasininkė jiems išėjus, panaikina prekių pirkimą ir pinigus pasiima sau. Tada liudytojas patikrino šios kasininkės prekių grąžinimo kvitus, atiduotus anksčiau. Nustatė, kad 2017 m. spalio 11 d. V. T. atliko 26 prekių grąžinimus už 277,33 Eur, 2017 m. spalio 12 d. 16 grąžinimų už 347,77 Eur, 2017 m. spalio 13 d. 11 grąžinimų už 300,87 Eur, 2017 m. spalio 14 d. 19 grąžinimų už 381,98 Eur, 2017 m. spalio 15 d. 8 grąžinimus už 122,14 Eur. Liudytojas, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, pamatė, kad kasininkė V. T. visus prekių grąžinimus atliko neteisėtai, kad visais atvejais pirkėjai atsiskaitė už prekes, jas paėmė ir išėjo iš parduotuvės, o ji iš karto panaikina kai kurias prekes (pirkėjas atsiskaito už prekes, V. T. neatspausdina kvito, jis lieka neužbaigtas, pirkėjas išeina, tada ji panaikina prekių pozicijas, užbaigia kvitą, jį atspausdina, pinigus įdeda į kasą, o vėliau už tas neva grąžintas prekes pinigus paima per pertrauką, ne tuo pačiu momentu, kai atlieka prekių grąžinimą). Nustačius tokius nesąžiningus V. T. veiksmus, ji iš karto buvo pakviesta į apsaugos kabinetą. Prisipažino, kad anuliuodavo prekes, o pinigus pasiimdavo sau (1 t., b. l. 113).

2017 m. liepos 11 d. darbo sutartyje Nr. 158547 nurodoma, kad V. T. priimama dirbti kasininke – pardavėja parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154).

Iš byloje esančios visiškos materialinės atsakomybės sutarties, kurią 2017 m. liepos 11 d. pasirašė V. T. matyti, kad sutartį pasirašę darbuotojai prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdaviui priklausančias materialines vertybes: kurias darbuotojai prekyboje saugo, priima, išduoda, parduoda, gabena; kitas vertybes, kurių apsauga pagal darbuotojo darbo pobūdį ir (ar) darbdavio lokalinius aktus (įsakymus, darbuotojo pareiginius nuostatus ir pan.) yra darbuotojo pareiga; darbo priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe (sutarties 2.1.-2.1.3 punktai; 1 t., b. l. 155-156).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. T. padarė jai inkriminuotas BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Pati kaltinamoji tiek teisme (2 t., b. l. 25-29), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117, 164), visiškai pripažino savo kaltę, nurodė konkrečias pasisavintas sumas. Jos kaltę taip pat patvirtina liudytojo parodymai (1 t., b. l. 113). Transakcijų registro duomenys patvirtina, kokių ir kiek kainuojančių prekių grąžinimai buvo atlikti. Registre taip pat užfiksuota, kad šiuos veiksmus atliko kasininkė V. T. (1 t., b. l. 6-85). Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota kaip 25 metų amžiaus moteris, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, pirkėjams atsiskaičius už prekes ir jas pasiėmus paima kasos kvitą iš aparato ir jį padeda po prekystaliu. Vykdant operacijas kasininkė atidaro kasos pinigų dėžę ir į ją įkiša ranką (1 t., b. l. 97-107). Taigi, pagal bylos duomenis matyti, kad būtent V. T. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigų sumas, t. y. 2017 m. spalio 11 d. – 277,33 Eur, spalio 12 d. – 347,77 Eur, spalio 13 d. – 300,87 Eur, spalio 14 d. – 381,98 Eur, spalio 15 d. – 122,14 Eur, spalio 19 d. – 16,32 Eur, t. y. iš viso pasisavino 1 446,41 Eur. Byloje esanti darbo sutartis bei visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 t., b. l. 154-156) patvirtina, kad ši pinigų suma dėl atliekamos darbo funkcijos buvo V. T. žinioje. Pažymėtina, kad V. T. veiksmai buvo apjungti vieningos tyčios. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, laikytina, kad jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje byloje V. T. pateiktas kaltinimas dėl tikro dokumento – kasos kvito suklastojimo. Byloje surinkti duomenys patvirtina jai pareikštą kaltinimą. Pati kaltinamoji teisme parodė, kad klientai ateidavo apsipirkti, ji nuskanuodavo prekes, kai šie sumokėdavo grynaisiais, jų čekius pasilikdavo ir iškart padarydavo prekių gražinimą, o pinigus pasisavindavo sau. Pirkėjų čekius pasilikdavo, gražintų prekių čekiukus gražindavo vyriausiajai kasininkei (2 t., b. l. 25-29). Analogiškus parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117, 164). Liudytojas J. Ž. parodė, kad tikrino prekių korekcijos kvitus ir atkreipė dėmesį į parduotuvės kasininkės V. T. atneštos prekių korekcijos kvitus. Liudytojas peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose pamatė, kad pirkėjai atsiskaito už prekes ir išeina, jokių prekių atgal kasininkei V. T. negrąžina, o kasininkė jiems išėjus, panaikina prekių pirkimą, o pinigus pasiima sau (1 t., b. l. 113). Transakcijų registro duomenys patvirtina, kokių prekių grąžinimus padarė V. T. (1 t., b. l. 6-85). Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenų matyti, kad prekių grąžinimai iš tikrųjų nebuvo atliekami, kadangi pirkėjai pasiimdavo jų pirktas prekes (1 t., b. l. 97-107). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad V. T. kasos kvituose įformindavo prekių grąžinimus ir tokius kvitus atiduodavo vyriausiajai kasininkei nepaisant to, jog iš tikrųjų jokie prekių grąžinimai nebūdavo atliekami. Tokiu būdu ji kasos kvituose įformindavo žinomai neteisingą informaciją apie prekių grąžinimus ir suklastodavo tikrą dokumentą – kasos kvitą. Kaip matyti iš transakcijų registro (1 t., b.l. 6-85) ji suklastojo daugybę kasos kvitų, tačiau jos veiksmai buvo apjungti vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika. Teismas konstatuoja, jog kaltinamajai pagrįstai inkriminuotas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl bausmių skyrimo

Už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę teismas visais atvejais atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, abu juos padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji yra teista (1 t., b. l. 123, 133-141), bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 126-130). Sodros duomenimis ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 131), pati kaltinamoji nurodo, kad yra vaiko priežiūros atostogose. dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydyta (1 t., b. l. 143-144). Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaltinamoji 2016 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, jai paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Šį nusikaltimą ji padarė būdama pilnamete. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Akivaizdu, kad naujus tyčinius nusikaltimus V. T. padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Dėl šios priežasties ji yra pripažįstama recidyviste.

Nors kaltinamoji tikino teismą, kad nusikalstamų veikų padarymą nulėmė sunki finansinė padėtis, tačiau iš bylos medžiagos bei kaltinamosios parodymų darytina išvada, jog nusikalstamas veikas kaltinamoji padarė ne vedina nepritekliaus ir skurdo, tačiau tiesiog siekdama dar geresnių gyvenimo sąlygų, komforto, prabangos – žinodama savo nedideles finansines galimybes ji neatsisakė lizingo sutarties pagrindu išperkamo automobilio, pinigų siekė gauti ir atostogų pramogoms, t.y. piniginių lėšų poreikis buvo ne būtiniausiems minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti, kad galėtų išgyventi, o prabangos reikmėms.

Vertinant konkrečios rūšies bausmės skyrimo tikslingumą, teismas pažymi, jog dalis bausmių rūšių, kurias teismas gali skirti už BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nesutampa. Abiejų nusikaltimų sankcijose sutampa tik baudos ir laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, analizuojant nesutampančias bausmių rūšis, teismas pažymi, jog skirti šias bausmes nebūtų pagrindo. Kaltinamoji nėra išreiškusi sutikimo dirbti viešuosius darbus, ji nemoka administracine tvarka paskirtų baudų, o už ankstesnį nusikaltimą paskirta laisvės apribojimo bausmė neužkirto kelio naujo nusikaltimo padarymui. Skirti areštą taip pat nebūtų pagrindo, kadangi tai būtų, nors ir trumpalaikis, tačiau realus kaltinamosios izoliavimas nuo visuomenės, juo labiau, kad kaltinamoji augina mažametį vaiką. Tuo tarpu vertinant baudos bausmės ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumą, teismas pažymi, kad baudos bausmę skirti kaltinamajai taip pat netikslinga, nes ji nemoka administracine tvarka paskirtų baudų, be to turi finansinių įsipareigojimų, kas dar labiau apsunkintų jos finansines galimybes. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes daroma išvada, jog vienintelė bausmė, galinti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimas, mažesnis nei BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teismas pažymi, jog šiuo atveju bausmės yra skiriamos atskirai už kiekvieną iš nusikaltimų, tačiau kadangi nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, už jų padarymą skiriamos bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kadangi byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamoji prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra tikslingas. Jos padaryti nusikaltimai nėra siekiantys tokį pavojingumą, jog nebūtų galimybės taikyti BK 75 straipsnio normas, be to, kaltinamoji po nusikaltimo padarymo susilaukė vaiko. Šios aplinkybės lemia, jog paskirti kaltinamajai realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Todėl teismas atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams ir vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi įpareigoja kaltinamąją auklėti, rūpintis ir prižiūrėti savo mažametį vaiką; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei alkoholio visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 7, 10 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Šioje bylose UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi civilinį ieškinį 1 446,41 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 5). Byloje yra gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo prašymas civilinį ieškinį nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Kaltinamoji V. T. teismui pareiškė visiškai sutinkanti su pareikštu ieškiniu. Teismas pažymi, jog padaryta turtinė žala, jos dydis ir tai, kad būtent kaltinamoji tyčiniais veiksmais padarė šią žalą civiliniam ieškovui, jau yra įrodyta teismui pasisakant dėl kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, todėl papildomai tų pačių argumentų teismas nekartoja ir pažymi, kad civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su vaizdo įrašais (prisegti prie 1 t.) paliekami saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 118) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. T. kalta padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti V. T. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. T. 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo vieta nustatyti pataisos namus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams ir įpareigoti V. T.:

auklėti, rūpintis ir prižiūrėti savo mažametį vaiką; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei alkoholio visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 7, 10 punktai).

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. T. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 446,41 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: