Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1940-613/2015Teisėjas Petras MineikisProceso Nr. 2-06-3-09108-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.4.

2015 m. lapkričio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams G. M. ir V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notaras Gintaras Bastakys, notaras Modestas Valantiejus, antstolė Laima Neniškienė ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės įgaliojimą atsakovui G. M.; panaikinti 2012-07-20 maksimalios ir paprastosios hipotekos sutartį dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo įkeitimo užtikrinant 2012-07-20 paskolos sutarties įvykdymą atsakovui V. J.; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/00895, vykdomą antstolės Laimos Neniškienės, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo; priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/00895, vykdomą antstolės L. Nėniškienės, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Teismas nustatė, ieškovė ginčija 2012-07-19 įgaliojimą, kurio pagrindu, pasak ieškovės, atsakovas G. M. asmeninės prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį ieškovei. Ieškovė nurodė, kad iš elektroninių varžytynių sistemos sužinojusi, kad antstolės L. Nėniškienės kontoroje yra pradėta vykdomoji byla, kurioje jau vykdomas išieškojimas iš įkeisto žemės sklypo atsakovo V. J. kreditoriniams įsipareigojimams užtikrinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Teismui priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą bus tęsiamas toliau. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių interesų pusiausvyra ir teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrintas taikant laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo sustabdymą.

Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti. Mano, kad priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne atitinka, o pažeidžia teisių ir interesų pusiausvyrą tarp šalių.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.

Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Jei teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, teismui nekilo abejonių, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja.

Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovams dėl sandorio, kurio pagrindu įkeistas žemės sklypas, užtikrinant 52131,60 Eur (180000,00 Lt) skolos grąžinimą, pripažinimo negaliojančiu. Tuo atveju, jei ieškovei priklausantis žemės sklypas, kurio įkeitimu užtikrintas skolos grąžinimas, būtų išvaržytas ir perleistas tretiesiems asmenims, galimai palankus ieškovei teismo sprendimas pasidarytų neįmanomas, todėl tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog preliminariai yra tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas ir dėl ieškinio dalyko yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį.