Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-15185-336/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
2YT-15185-336/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00915-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Pareiškėjas
T. Š.
Civilinė byla Nr. 2YT-15185-336/2018(S);teisminio proceso Nr. 2-22-3-00915-2018-5;procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.8.1., 3.5.1KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 25 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. P. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (skolininkas) T. Š. 2018 m. gegužės 4 d. skundu (b. l. 2) dėl antstolio procesinių veiksmų prašo įpareigoti antstolę V. P. atblokuoti jo banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB. Skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. gavo antstolės patvarkymo kopiją dėl skolos išieškojimo. Nurodė, kad jam buvo skirta bauda dėl žvejybos taisyklių pažeidimo. 2018 m. balandžio 13 d. antstolės rašte skola įvardinta 120,00 Eur, o vykdymo išlaidos – 147,09 Eur. Nurodė, kad nesupranta kaip susidarė tokios vykdymo išlaidos, kadangi jam nebuvo pateiktas jų paskaičiavimas. Nurodė, kad antstolė areštavo jo sąskaitą banke, kurioje buvo 70,00 Eur. Šios lėšos buvo skirtos apmokėjimui už butą, areštavus sąskaitą nebeliko lėšų pragyvenimui. Mano, kad antstolė pasielgė nesąžiningai nepateikdama vykdymo išlaidų paskaičiavimo bei areštuodama jo paskutinius pinigus banke. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 668 straipsnis numato, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA). 2018 m. gegužės 18 d. paaiškinime (b. l. 9) papildomai nurodė, kad laiku negavo mokėjimo raginimo, jog galėtų susimokėti skolą. Nurodė nesuprantantis, kodėl vykdomos dvigubos išskaitos, t. y. ir iš darbo užmokesčio, ir areštuojant sąskaitą banke. Nurodė, kad antstolei iš darbovietės 2018 m. gegužės 15 d. buvo pervesta 82,00 Eur; taip pat, jis nieko nežino apie surašytą turto arešto aktą. Reikalauja arba nuimti sąskaitos areštą, arba pranešti darbovietei, kad neišskaičiuotų iš jo atlyginimo.

2018 m. gegužės 11 d. patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0186/18/00677 l. 20-21) antstolė V. P. atsisakė tenkinti skolininko skundą. Patvarkyme nurodė, kad iš T. Š. banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, į antstolės depozitinę sąskaitą nurašyti 69,27 Eur dydžio suma. Nurodė, kad skolininkui išaiškinta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos, pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos CPK numatyta tvarka. Nurodė, kad pokalbio metu skolininkas patvirtino, kad darbo užmokestis jam yra mokamas grynaisiais pinigais, papildomų dokumentų, įrodančių nurašytų lėšų kilmę, nepateikė. Nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad skolininkas gauna piniginių lėšų iš kurių išieškojimas negalimas. Aplinkybė, kad skolininkui mokamas darbo užmokestis grynaisiais pinigais yra pakankamas pagrindas manyti, kad į šią sąskaitą skolininkas gali gauti ir kitų lėšų, iš kurių išieškojimas nėra apribotas, todėl kol nėra išieškota vykdomajame dokumente nurodyta skola, skolininkui atliktas sąskaitos areštas yra teisėtas. Nurodė, kad pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo, skolininko darbovietė į antstolio depozitinę sąskaitą iki 2018 m. gegužės 11 d. nėra pervedusi piniginių lėšų, todėl skolininko teiginys, kad jam nepalikta pinigų suma neviršijanti 1 MMA yra neteisingas. Netenkinus skundo, antstolė skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0186/18/00677 persiuntė teismui.

Suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 5 - 6). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad antstolei V. P. vykdymui 2018 m. balandžio 10 d. buvo pateiktas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomasis dokumentas, dėl 120,00 Eur nesumokėtos baudos išieškojimo iš skolininko T. Š.. 2018 m. balandžio 11 d. antstolė V. P., nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0186/18/00677 l. 1) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2018 m. balandžio 12 d. antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas 147,09 Eur sumai ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo (vykdomosios bylos Nr. 0186/18/00677 l. 2, 3). Tą pačią dieną antstolė areštavo T. Š. priklausančią transporto priemones „Volkswagen Golf“ ir „Ford Fiesta“ apribojant disponavimo teisę jomis ir priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas 267,09 Eur sumai T. Š. priklausančiose banko sąskaitose. Iš skolininkui priklausančios sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 69,20 Eur suma (vykdomosios bylos Nr. 0186/18/00677 l. 10-11,12,16). 2018 m. balandžio 12 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo bendrai 267,09 Eur išieškomai sumai, antstolė nurodė iš skolininko T. Š. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomosios bylos Nr. 0186/18/00677 l. 13). 2018 m. balandžio 13 d. skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, t. y. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nurodymas priverstinai nurašyti lėšas ir turto arešto aktas. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo registruota siunta 2018 m. balandžio 13 d. buvo įteiktas skolininko darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „Olas“ direktoriui B. R. (vykdomosios bylos Nr. 0186/18/00677 l. 13).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, kadangi negavo vykdymo išlaidų apskaičiavimo, taip pat prašo įpareigoti antstolę nuimti areštą jo banko sąskaitai esančiai „Swedbank“, AB, t. y. skundžia antstolės V. P. 2018 m. balandžio 12 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

CPK 604 straipsnis, numatantis procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, nustato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK 6 dalyje numatytais atvejais registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad procesiniai dokumentai, tarp kurių buvo ir antstolės 2018 m. balandžio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas, T. Š. buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad šį gyvenamosios vietos adresą skunde dėl antstolio veiksmų nurodė ir pats pareiškėjas (vykdomosios bylos Nr. 0186/18/00677 l. 15). Nors minėta registruota siunta realiai neįteikta, ant voko nurodyta žyma „į pranešimą nereaguota“, tačiau, vadovaujantis CPK 604 straipsniu laikytina, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir kiti procesiniai dokumentai T. Š. įteikti 2018 m. balandžio 19 d. Pažymėtina, kad CPK 604 straipsnis nenumato, kad procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams turi būti įteikiami pasirašytinai, todėl spręstina, jog skolininkas buvo informuotas tinkamai. Pareiškėjui skunde dėl antstolio veiksmų neprašius teismo naikinti patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nenurodžius konkrečių argumentų, kodėl, pareiškėjo nuomone, vykdymo išlaidų dydis yra neteisingas, taigi nesant skundo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, teismas plačiau dėl vykdymo išlaidų dydžio nepasisako.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 624 straipsnio 3 dalis numato, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. CPK 739 straipsnis nustato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.

CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau - PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti; šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė; jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ bei 7² punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka.

CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vieno MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi, šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms turimoms skolininko lėšoms, apimančioms turimus grynuosius pinigus ir lėšas banko sąskaitose bei neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos.

Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ši teisė pareiškėjui išaiškinta skundžiamame dokumente. Pareiškėjas teismui ir antstoliui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad 2018 m. balandžio 12 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas areštuotos kokios nors lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taip pat, byloje nėra duomenų, jog į šią sąskaitą būtų pervedamas pareiškėjo darbo užmokestis, į kurį 2018 m. balandžio 12 d. antstolė V. P. priėmė patvarkymą išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodeksas antstoliui, atliekančiam savo funkcijas nenumato draudimo vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 3 dalis), todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl dvigubo išieškojimo neatitinka tikrovės. Pareiškėjas paaiškinime taip pat nurodė, kad negavo mokėjimo raginimo, kad galėtų susimokėti. Iš pareiškėjo teiginio spręstina, kad pareiškėjas turi omenyje raginimą įvykdyti sprendimą. Pažymėtina, kad įstatymo numatytais atvejais, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nėra siunčiamas, ir, pasibaigus sprendimo (nutarimo) įvykdymo terminui, antstolis iš karto pradeda priverstinius įvykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnis).

Kaip jau minėta, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniais kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas – skolininkas T. Š. nepateikė antstoliui ir teismui pakankamai įrodymų, jog būtų pagrindas panaikinti minėtą areštą, pritaikytą skolininko asmeninei banko sąskaitai „Swedbank“, AB. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų analize, nėra pagrindo daryti išvadą jog antstolė V. P. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo T. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės V. P. veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0186/18/00677, grąžinti antstolei V. P.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė