Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-153-853/2016, kuria netenkintas prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą atsakovui A. B., trečiajam asmeniui DnB bankui, išvadą teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo.

Atsakovas A. B. priešieškiniu kreipėsi į teismą ieškovei J. B., trečiajam asmeniui DnB bankui, išvadą teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo A. B. prašymą – nustatė laikiną atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. B. tvarką.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016-08-02 gautas ieškovės J. B. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi, uždrausti atsakovui A. B. matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės J. B. prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir uždraudimo atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nurodė, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo A. B. naudoto fizinio ir psichologinio smurto sūnaus J. atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į sūnaus J. B. motyvuotą nenorą lankytis pas tėvą A. B.. Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje yra duomenys, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu, nes nėra objektyvių įrodymų, kad A. B. naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mažametį J. B.. Teismo posėdžio metu tiek pats J. B. patvirtino, kad nori bendrauti su tėčiu, tiek psichologė V. Š. patvirtino teismui, jog ji apklausos metu nustatė, kad J. B. nori bendrauti su savo tėvu. Šios aplinkybės nustatytos teismo posėdžio metu ir priešingai, nei teigia ieškovė J. B., mažametis J. B. nebijo savo tėvo A. B., o noriai su juo bendrauja ir gražiai bei linksmai leidžia laiką bei nori toliau bendrauti ir matytis su tėvu.

Teismas konstatavo, jog A. B. neva naudotas smurtas prieš sūnų J. B. nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, taip pat nepasitvirtino ir ta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad J. B. bijo savo tėvo ir su juo nenori bendrauti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Ieškovė J. B. ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo. Atsakovas A. B. pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. B. tvarką. Ieškovė pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi, ir uždrausti atsakovui matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. B.. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovė, nesutikdama su 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik konstatavus, kad nustatyta bendravimo tvarka kenks šalių sūnaus interesams, ar, kad atsakovas netinkamai atlieka savo pareigas ar piktnaudžiauja tėvo valdžia ir daro žalą savo sūnui, jam būtų galima taikyti atitinkamus bendravimo su sūnumi apribojimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino aplinkybių apie atsakovo naudotą smurtą sūnaus atžvilgiu ar apie tai, kad nepilnametis vaikas bijo tėvo ir nenori su juo bendrauti. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu atsakovo A. B. atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesurinkus objektyvių įrodymų, jog A. B. naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mažametį J. B.. Minėtame nutarime nurodyta, kad aplinkybių apie atsakovo smurtavimą savo sūnaus atžvilgiu nepatvirtino niekas iš suaugusiųjų asmenų, o vien mažamečio J. B. parodymai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis sako tiesą, be to, vaiko paaiškinimai dėl nubrozdintų kojų skiriasi, vieniems jis teigė, kad jį pastūmė tėtis, kitiems sakė, kad jį stūmė močiutė (baba). Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo nutarimu, nes pastarąjį nutarimą ieškovė apskundė. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12, 178 str.). Apeliantė, nurodydama aplinkybes dėl minėto nutarimo apskundimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu. Perklausius 2016 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio garso įrašą pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nepilnametis J. B. nebijo savo tėvo A. B., o noriai su juo bendrauja, linksmai leidžia laiką, myli savo tėtį ir ateityje nori bendrauti. 2016-08-12 teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė išreiškė nuomonę, kad uždraudus nepilnamečiam vaikui J. B. bendrauti su savo tėvu, būtų padaryta didelė žala vaiko ir tėvo santykiams, nurodė, kad nemato priežasčių, dėl kurių turėtų būti ribojamas tėvo ir sūnaus bendravimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka tiek vaiko, tiek atsakovo interesus, byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų nustatytas minimalus atsakovo ir jo sūnaus bendravimas iki teismo sprendimo priėmimo.

14. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė elektroninių laiškų ištraukas, galimai rašytas atsakovo A. B.. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad buvo įbauginta ir bijodama, jog vaikas patirs stresą dėl atsakovo žadamų panaudoti priemonių ir veiksmų, parašė sutikimą leisti atsakovui pasiimti vaiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašyti elektroniniai laiškai nėra grasinimas ieškovei, o yra nurodymas, kad ieškovė turi vykdyti teismo priimtus procesinius sprendimus, tačiau ieškovei manant kitaip, ji turi teisę skundu kreiptis į atitinkamas instancijas.

15. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepateikė teismui įrodymų apie netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą, kad šiuo metu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Šių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl laikytina, kad neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinumo.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog nepilnamečiam šalių sūnui dėl bendravimo su tėvu kyla (kils) grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui, nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo nėra pagrindo.

17. Išanalizavęs bylos medžiagą, remdamasis tuo, kas išdėstyta, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo pateiktus motyvus, apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutartį. Keisti, naikinti ar papildyti skundžiamą nutartį, teismo manymu, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.