Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nepilnamečiams vaikams atsakovei L. P., tretieji asmenys R. E. ir M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas R. N. ieškinyje bei jo atstovė advokatė Lionė Užubalienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. N. yra įrašytas nepilnamečių vaikų J. N. ir G. N. gimimo aktų įrašuose tėvu. Su šių nepilnamečių vaikų motina L. P. kartu gyveno nuo 2013 m. vasaros iki 2018 m. sausio mėnesio, nebuvo susituokę, todėl notarine tvarka patvirtino, kad yra šių vaikų tėvas. 2018 m. vasarą įsitikino, kad jis nėra šių vaikų tėvas, kad šių vaikų tėvas yra kitas asmuo. Bylos metu atlikus DNR ekspertizę ir paaiškėjus, kad ieškovas nėra nepilnamečių vaikų tėvu, prašo vaikų gimimo aktų įrašuose panaikinti įrašą, jog R. N. yra vaikų tėvas.

Tretysis asmuo R. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutinka su pareikštu ieškiniu, tačiau nėra visiškai tikras, kad būtent jis yra vieno iš atsakovės vaikų tėvas.

Tretysis asmuo M. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo ieškiniui nepateikė, procesiniai dokumentai neįteikti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Renata Kizienė patvirtino skyriaus išvadą, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinį tėvą, vaikų teisės svarbiausios, šiuo metu vaikai gyvena su mama.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Iš gimimo įrašų matyti, kad 2014 m. birželio 24 d. gimusio J. N. motina nurodyta L. P., tėvu - R. N., 2017 m. vasario 13 d. gimusio G. N. motina nurodyta L. P., tėvu - R. N. (b. l. 4, 5). Iš Ekspertizės akto Nr. ES 75/2019(01) nustatyta, kad R. N. nėra G. N. ir J. N. biologinis tėvas (b. l. 30-33). Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų (b. l. 9,10 ir 65, 66) matyti, kad ieškovui ir atsakovei suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CK 3.146 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Ieškovas pateikė ieškinį prašydamas nustatyti, kad jis nėra J. N. ir G. N. biologinis tėvas, o nustačius, kad jis nėra vaikų tėvas, panaikinti gimimo aktuose įrašus, jog R. N. yra nepilnamečių vaikų J. N. ir G. N. tėvas. Vaikai, dėl kurių tėvystės nuginčijimo sprendžiamas ginčas, yra gimę nesusituokusiems tėvams, ieškovas tėvystę patvirtino notarine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad dar iki vaikų gimimo ieškovas galėjo žinoti aplinkybes, leidžiančias manyti, jog jis galimai nėra biologinis vaikų tėvas, jam šios aplinkybės paaiškėjo 2018 metais, šalims nustojus gyventi kartu. Atsakovė L. P. sutiko su ieškovo pateiktu ieškiniu, ji teismo posėdžio metu nurodė, kad visada turėjo abejonių dėl ieškovo tėvystės. Atsakovė byloje nurodė trečiuosius asmenis, t. y. R. E. ir M. P., kurie galimai yra jos vaikų tėvai. Tretysis asmuo R. E. sutiko su pareikštu ieškiniu, nors teismo posėdžio metu taip pat išreiškė abejones, kad nėra visiškai tikras, kad būtent jis gali būti atsakovės vieno iš vaikų tėvas. O trečiajam asmeniui M. P. neįteikus procesinių dokumentų, buvo nuspręsta bylą nagrinėti be jo.

Byloje 2019 m. balandžio 16 d. buvo atlikta genominė – DNR ekspertizė, kuri patvirtino, kad R. N. nėra G. N. ir J. N. biologinis tėvas. Atsakovė L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kreipsis į teisimą dėl tėvystės nustatymo, pateiks ieškinius tretiesiems asmenims R. E. ir M. P., jos vaikai neliks be tėvo. Vaikai gyvena su ja.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatytina, jog ieškovas R. N. nėra nepilnamečių G. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Tuo pagrindu naikintini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 44 apie tai, kad R. N. yra vaiko tėvas ir J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 167 apie tai, kad R. N. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui ir atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą padengti iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 44, išduotame 2017 m. vasario 21 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir Civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą, kad G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 167, išduotame 2014 m. liepos 3 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir Civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą, kad J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.