Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-06-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-1796-1142/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-22
Bylos Nr.
e2YT-1796-1142/2022
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00373-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Jaraminas
Pareiškėjas
V. K., R. D.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, A. D., N. P., A. K., R. Š., V. T., A. Ž., V. V., K. D., M. P.
Civilinė byla Nr. e2YT-1796-1142/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00373-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 5.3.; 3.4.5.2.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 22 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, A. D., N. P., A. K., R. Š., V. T., A. Ž., V. V., K. D., M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai V. K. ir R. D. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų mama A. D., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio K. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nurodė, kad pareiškėjai yra K. D., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Jų tėvai K. D. ir A. D. gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: 0.1545 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre buvo įregistruotas mamos A. D. vardu. Tėvui K. D. mirus jo sutuoktinė A. D., pareiškėjai bei visi suinteresuoti asmenys nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo gavimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjai, kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kur sužinojo, kad gali paveldėti tik pusę turto, kuris yra registruotas mamos vardu. Pareiškėjai nurodė, kad po jų tėvo K. D. mirties mama A. D. toliau liko gyventi tame pačiame name, jį prižiūrėjo, mokėjo už komunalinius patarnavimus. Tokiu būdu ji priėmė sutuoktinio K. D. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Po mamos mirties šiuo turtu rūpinasi pareiškėjai, jame gyvena ir prižiūri, bei moka komunalinius mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. D. ir A. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) išduotas Kretingos rajono civilinės metrikacijos biure, įrašas Nr. 113). K. D. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. 7, išduotas (duomenys neskelbtini)), jo sutuoktinė A. D. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 22-13680528). K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. D. vardu VĮ Registrų centras nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0.1545 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuris sutuoktinių įgytas santuokos metu pagal 1999-01-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P56/99-0074 ir 1993-05-21 statinio priėmimo naudotis aktą. A. D. po sutuoktinio K. D. mirties liko gyventi jų bendrame name ir faktiškai valdė po jo mirties likusią dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto. A. D. paskutinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta iki jos mirties taip pat buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro 2022-03-29 liudijimo notarinio reg. Nr.744, duomenimis po K. D. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2022-03-29 paveldėjimo byla nebuvo vedama, palikėjo palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų. Nei palikėjo sutuoktinė A. D., nei kiti asmenys mirus K. D. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, palikėjo K. D. palikimas priimtas nebuvo. Kretingos rajono 1-ojo notarų biurui 2022-03-29 pateikto pareiškimo apie palikimą duomenimis, pareiškėja V. K. priėmė mamos A. D. palikimą, paveldėjimo bylos Nr. 30/2022.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėjų mama A. D. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo sutuoktinio K. D. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. A. D. po sutuoktinio mirties faktiškai valdė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, gyveno jame iki savo mirties, naudojosi juo kaip savo, rūpinosi turto išlaikymu, priežiūra, mokėjo komunalinius mokesčius, jos dispozicijoje buvo paveldimo turto dokumentai. Netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kad jų mama po sutuoktinio mirties gyveno bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name, jį valdė ir prižiūrėjo, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad A. D., faktiškai pradėdama valdyti turtą po sutuoktinio K. D. mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. po sutuoktinio K. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas